Lietuvoje atlyginimai yra bene daugiausiai apmokestintos pajamos, visgi kai kuriems specialistams galioja išimtys ir mokesčių sumokama mažiau. Ekspertai siūlo kelis sprendimus, kaip sudaryti sąlygas dirbantiesiems gauti didesnes algas.
© DELFI / Tomas Vinickas

Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje ne visi dirbantieji apmokestinami vienodai, pavyzdžiui, mokesčių lubos taikomos teisinei veiklai, t. y. advokatams, notarams ir panašiai.

„Valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo sumos, kuri yra didesnė nei 48 einamųjų metų draudžiamų pajamų dydžių. Šiemet draudžiamosios pajamos sudaro 445 eurus. Taigi advokatų, jų padėjėjų ir notarų pajamoms virš 21 360 eurų per metus arba 1 780 eurų per mėnesį valstybinio socialinio draudimo įmokos nebetaikomos. Tokios lubos turėtų būti nustatomos visiems darbuotojams. Būtų labai sunku paaiškinti kodėl dabar svarstoma visiems darbuotojams nustatyti apie 7 tūkst. eurų per mėnesį lubas, o kai kuriems palikti 1 780 eurų. Tokia diferenciacija ir diskriminacija neturi nei socialinio, nei ekonominio pagrindo“, - pastebi N. Mačiulis.

Stebisi situacija Lietuvoje: kaip auginantys vaikus praranda tūkstančius
© DELFI / Domantas Pipas

Mokesčių ekspertė bei konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė DELFI yra komentavusi, kad Lietuvoje darbo jėga yra stipriai apmokestinama.

„Kalbant apie darbo jėgos apmokestinimą, nors įstatymu nustatytas gyventojų pajamų mokesčio tarifas nėra pakankamai didelis, t.y. 15 proc., tačiau faktiška darbo užmokesčiui tenkanti mokestinė našta, įskaitant socialinio draudimo įmokas, yra apie 55 proc.“, - skaičiavo mokesčių ekspertė.

Skirtumus, kiek mokesčių sumoka ir kiek išmokų gauna moterys, išėjusios vaiko priežiūros atostogų, pateikia R. Bilkštytė. Ji skaičiuoja, kad ir 3 tūkst. eur, ir 5 tūkst. eurų „ant popieriaus“ uždirbančios mamos, pasirinkusios maksimalią vienerių metų išmoką, kas mėnesį gauna kiek daugiau nei 1 tūkst. eurų atskaičius mokesčius, nors abiem atvejais per mėnesį nuo algos sumokama suma „Sodrai“ buvo didesnė.
Rūta Bilkštytė

„Socialinio draudimo įmokų lubos taikomos beveik visose išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui Prancūzijoje ar Vokietijoje, - mano N. Mačiulis. - Esmė tame, kad visose valstybėse, kur yra nustatytos socialinio draudimo išmokų - bedarbio, motinystės, pensijų - lubos, ten yra taikomos ir lubos įmokoms. Lietuva išmokų lubas nustatė, beje, labai žemas, o įmokų lubas nustatė tik kai kurių profesijų atstovams. Tuo tarpu visi samdomi darbuotojai buvo pamiršti ir lieka diskriminuojami.“

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Skirtumus, kiek mokesčių sumoka ir kiek išmokų gauna moterys, išėjusios vaiko priežiūros atostogų, pateikia R. Bilkštytė. Ji skaičiuoja, kad ir 3 tūkst. eur, ir 5 tūkst. eurų „ant popieriaus“ uždirbančios mamos, pasirinkusios maksimalią vienerių metų išmoką, kas mėnesį gauna kiek daugiau nei 1 tūkst. eurų atskaičius mokesčius, nors abiem atvejais per mėnesį nuo algos sumokama suma „Sodrai“ buvo didesnė.

Pavyzdžiui, moteris, uždirbusi 5 tūkst. eurų kartu su darbdaviu kas mėnesį mokėdavo apie 2 tūkst. eur mokesčių „Sodrai“, o uždirbusi 3 tūkst. eurų – apie 1,2 tūkst. eurų.

„Mokesčių lubų įvedimas įmokoms „Sodrai“ būtų labai pozityvus veiksmas, nes, pirma, tai užtikrintų mokesčių sistemos teisingumą, o tai objektyviai skatina mokėti mokesčius, antra, daliai samdomų darbuotojų, kurių darbo užmokestis viršija „Sodros“ lubų dydį padidėtų atlyginimai „į rankas“, - pastebi R. Bilkštytė.

Tokios lubos turėtų būti nustatomos visiems darbuotojams. Būtų labai sunku paaiškinti kodėl dabar svarstoma visiems darbuotojams nustatyti apie 7 tūkst. eurų per mėnesį lubas, o kai kuriems palikti 1 780 eurų. Tokia diferenciacija ir diskriminacija neturi nei socialinio, nei ekonominio pagrindo
N. Mačiulis

Ji skaičiuoja, kad moters, „ant popieriaus“ uždirbančios 5 tūkst. eurų, atlyginimas „į rankas“ yra apie 3,8 tūkst. eurų, o uždirbanti 3 tūkst. eurų – apie 2,27 tūkst. eurų. Abiem atvejais jos, išėjusios auginti vaikų, praranda po daugiau nei 1 tūkst. eurų.

„Tokiomis pat proporcijomis visiems mokamos ir nedarbingumo pašalpos ligos atveju, tad visi didelį atlyginimą uždirbantys žmonės stengiasi kuo mažiau naudotis pašalpų sistema, nors įmokas sumoka didžiausias“, - pastebi mokesčių ekspertė.

Rūta Bilkštytė
Rūta Bilkštytė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Sumažinus mokesčius algoms galimi du keliai

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda dėsto, kad „Sodros“ lubų nustatymas pirmiausia suteikia naudą darbdaviui, nes jis sumoka daugiausiai mokesčių „Sodrai“.

„Darbdavys gali pasirinkti tarp dviejų kraštutinumų: pasilikti visą mokestinę naudą sau arba visą ją atiduoti samdomajam darbuotojui, padidindamas jo darbo užmokestį adekvačiai savo sąnaudų sumažėjimui. Kurią politiką jis rinktųsi priklauso nuo verslo ciklo stadijos ir konkrečios darbo rinkos būklės. Dabartinėje situacijoje labai tikėtina, kad mokestinės naudos dalis būtų atiduota darbuotojui. Juk kalbama apie aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie ir taip yra graibstomi rinkoje, todėl dėl jų reikia kovoti aukštesniu atlyginimu“, - mano G. Nausėda.

Pasak jo, mažesnė mokestinė našta darbdaviui yra galimybė verslui pakelti atlyginimą darbuotojui nepatiriant sąnaudų.

„Žinoma, šio teigiamo efekto mastas priklauso nuo konkretaus lubų aukščio. Jeigu lubos bus nustatytos itin aukštos, jos iš esmės neturės jokio poveikio nei darbo rinkai, nei visai ekonomikai“, - sako G. Nausėda.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Panašios nuomonės laikosi ir ekonomistas iš Lietuvos dirbęs Tarptautiniame valiutos fonde, Pasaulio banke, o dabar karjerą tęsiantis Pasaulio banko grupėje finansų sistemų plėtros srityje Marius Vismantas.

„Sodros“ lubos savaime algų nedidina, bent jau tol, kol didžiąją dalį šių įmokų už darbuotoją sumoka darbdavys. Nors iš tiesų tai atskaitoma iš darbuotojo uždarbio, darbdavys, „sutaupęs“ dėl „Sodros“ įmokų, teoriškai gali tomis „santaupomis“ nesidalinti su darbuotojais, bet praktikoje tai - mažai tikėtina“, - mano jis.

Pašnekovas dėsto, kad įmokų lubos leistų darbdaviams naudoti daugiau skatinimo priemonių visų pirma daugiausiai uždirbantiems darbuotojams.

„Didesni atlyginimai pajamų piramidės viršuje virsta į didesnes tų žmonių išlaidas, didesnius mokesčius biudžetui bei didesnes pajamas tiems, kurie parduoda prekes ir paslaugas vartotojams su didėjančiomis pajamomis. Pardavėjai tuomet gali didinti atlyginimus savo darbuotojams, kurie savo ruožtu didins savo išlaidas. Taip veikia ekonominis ciklas“, - primena ekonomistas.

M. Vismanto nuomone, Lietuvos mokesčių politika, mažindama skurdą ir pajamų atskirtį, turėtų krypti į mažesnį pajamų, ypač darbo užmokesčio, ir didesnį turto apmokestinimą.

Stebisi situacija Lietuvoje: kaip auginantys vaikus praranda tūkstančius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Lietuvos mokestinė sistema turi daugiau spragų, kurias neišvengiamai reikės lopyti naujai vyriausybei. Manau, kad labai didelė spraga - maži turto mokesčiai. Be pajamų nelygybės, kurią mažina pajamų mokesčių politika, Lietuvoje egzistuoja ir turtinė nelygybė, tačiau turto apmokestinimas šalyje yra minimalus, o neapmokestinamo turto dydis – 220 tūkst. eurų – per aukštas. Pavyzdžiui, JAV didžioji dalis valstybinių mokyklų išlaidų yra apmokama iš nekilnojamo turto mokesčių, kelių infrastruktūros palaikymas - iš automobilių mokesčių. Kuo brangesnis namas ar automobilis – tuo aukštesni mokesčiai, bet tuo pačiu ir stipresnės mokyklos bei geriau sutvarkyta infrastruktūra“, - paaiškina jis.

Tiksi naujų darbo vietų

Personalo atrankos ir laikino įdarbinimo įmonės „Manpower Lit“ vadovė Gerda Baltrūnaitė mano, kad didėjant atlyginimams turėtų rastis ir daugiau naujų darbo vietų.

„Įvedus „Sodros“ lubas dirbančiųjų atlyginimai gali pakilti trumpuoju laikotarpiu, nes daugiau nei nustatytos lubos uždirbantiems darbuotojams tam tikrai atlyginimo daliai būtų netaikomas „Sodros“ mokestis. Ilguoju laikotarpiu, ypač ekonominio pakilimo metu, atlyginimų augimo priežastis būtų ne „Sodros“ lubos, o gerėjanti ekonominė situacija šalyje. Labiau tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje „Sodros“ lubos skatins naujų darbo vietų kūrimą, o ne atlyginimų augimą“, - komentavo ji.

Pašnekovė dėsto, kad darbdavys sumokėdamas mažiau mokesčių galėtų pinigus investuoti samdyti įvairiems naujiems darbuotojams, tiek žemesnės, tiek aukštesnės kvalifikacijos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amžius – svarbus rodiklis imant būsto paskolą (7)

Jei esate vyresnio amžiaus ir norite pasiimti paskolą, bankai jos gali ir nesuteikti.

Iš kuklios sumos išgyvenantis daugiavaikis tėtis prisipažino: ne finansiniai sunkumai yra didžiausias iššūkis (10)

800-1100 eurų – iš tokių mėnesinių pajamų Mažeikiuose gyvena Juozo daugiavaikė šeima ....

Ekspertai juokauja: jei toks bus Karbauskio pasirinkimas, tai Vilniau, laikykis (290)

Europarlamentaro Antano Guogos vis dažnesni pasirodymai valstiečių-žaliųjų draugijoje ėmė...

Įrengė 22 kv. metrų butą Vilniaus senamiestyje: čia tikrai galima gyventi ir dviese (94)

Mažas butas, jeigu yra tinkamai įrengtas, gali būti puiki erdvė gyventi jaunam žmogui arba net...

Trumpas priėmė Putino iššūkį: šių ginklavimosi varžybų Kremlius tęsti tiesiog nepajėgs (1381)

Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur. Taip dar 2016-ųjų gruodį sakė tuomet...

Atostogos Lenkijos pajūryje: ar tikrai pasijausite kaip ponai? (107)

Lenkijos pajūris yra tiek daug aprašytas ir prigirtas, kad kartais darosi sunku atskirti realią...

Mamą nustebino sūnaus poelgis: matyt, kažką darau kitaip nei visos (37)

Visos mamos skirtingos, bet turi vieną bendrą tikslą – padaryti viską, kad jų vaikas būtų...

Horizonte – dar viena futbolo šventė: į Marijampolę kitame etape atkeliautų „Celtic“ (5)

Jei Marijampolės „Sūduvai“ pavyks išlaikyti svečiuose įgytą persvarą prieš Jūrmalos...

Audra niokojo Kauną: vanduo apsėmė gatves, vėjas vartė reklamų stendus ir medžius (193)

Antradienio popietę Kauną užklupo škvalas. Smarki liūtis užtvindė kai kurias svarbias Kauno...

Kinai sukūrė nedegančią ir labai stiprią medieną (22)

Daugybė pasaulio medžių kasdien yra nukertama dėl žaliavos poreikio. Mes turime ir kitų,...