aA
Statykite savo gamyklą Lietuvoje – tokiu šūkiu susiviliojusių užsienio investuotojų entuziazmas kartais staigiai slopsta, sužinojus, kiek reikės laukti statybų leidimų – daugiau nei tris mėnesius. Dar blogiau susidūrus su biurokratais, kurie dėl smulkmenų siuntinėja nuo vieno pas kitą, noras ką nors statyti gali visai atvėsti.
Statybos
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Statybų leidimų supaprastinimo šalininkai įsitikinę, kad supaprastinus statybos leidimų išdavimo tvarką, Lietuvos investicinis reitingas šoks aukštyn. Tačiau kol kas pagrindo džiaugtis nėra.

Laukti tenka mėnesius

Pagal dabartines nuostatas statinio projekto patvirtinimas ir statybos leidimo išdavimas neypatingam statiniui gali užtrukti iki 42 dienų, o ypatingam statiniui – net iki 63 dienų.

O tai reiškia, jog statybos procesas gali prailgti bent mėnesiu statybos darbams dar net neprasidėjus. Pasaulio banko tyrimo „Doing business 2016“ duomenimis, visas biurokratinis procesas statant neypatingą statinį Lietuvoje gali užtrukti net 103 dienas.

Lietuvius lenkia ne tik estai

Palyginimui, Danijoje visos biurokratinės procedūros sutvarkomos per 64, Gruzijoje – per 48 dienas, Singapūre toks procesas trunka vos 26 dienas.

Pavyzdžiui, Makedonijoje visos biurokratinės procedūros užtrunka 74 dienas, Danijoje – tik 64, o Gruzijoje – vos 48 dienas

Tiesa, pagal statybų leidimų išdavimo trukmę Lietuva nėra autsaiderė – „Doing business 2016“ skyrė 18-ą vietą, o tai reiškia, kad lietuvių valdininkai teoriškai darbuojasi sparčiau, nei kaimyninių šalių biurokratai.

Pagal šį reitingą Lietuva dvejomis nusileidžia Estijai, kurioje leidimų procedūros sutvarkomos per 102 dienas, tačiau lenkiama Baltarusija (115 dienų), Latvija (165 dienos), Lenkija (165 dienos), o Rusijoje legaliais būdais sulaukti statybų leidimų gali tik kantriausieji – iš rusų valdininkų atsakymo tenka laukti net 8 mėnesius.

Statybos
Statybos
© AM

Vis dėlto tokie skaičiai nėra galutiniai, mat kartais investuotojams nuo planavimo pradžios iki statybų ciklo Lietuvoje tenka laukti pusantrų metų ar net dvigubai ilgiau. Toks laiko tarpas yra ilgas ir gerokai apsunkina užsienio investuotojų pritraukimą į šalį.

Be to, kai kurie ekspertai tikina, kad iki trijų metų trunkantis procesas dažnai atbaido užsienio kapitalą ir yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl pagal tiesiogines užsienio investicijas (TUI) lietuviai yra paskutiniai Vidurio ir Rytų Europos regione, o estai pagal TUI vienam gyventojui lietuvius lenkia net devynis kartus.

Statybų sauga nenukentėtų?

„Leidimų išdavimas neturėtų užtrukti ilgiau, nei užtrunka paties pastato, pavyzdžiui, tokio nesudėtingo, kaip sandėlis statyba“, – teigė Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Jo teigimu, prieš kelerius metus veiklą Šiaulių oro uoste norėjusiam vystyti investuotojui iš užsienio buvo pasakyta, kiek laiko užtruks kelių tuščių sklypų sujungimas – iki pusantrų metų.

„Tai investuotojai tiesiai šviesiai pasakė, kad neturi laiko laukti, kol valdininkai perbraižys įsivaizduojamas linijas“, – teigė Ž. Šilėnas.

Jis pabrėžė, kad supaprastintų leidimų išdavimo tvarka nesiekia padidinti rizikos.

„Kai kurie žmonės sako, kad mes siūlome tai daryti saugumo sąskaita – visiškai netiesa, mes sakome, kad kontrolė turi būti didelė, kur pasekmės sugriuvimo būtų didelės“, – teigė pašnekovas.

Žilvinas Šilėnas
Žilvinas Šilėnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Viena priežasčių, kodėl „Doing business 2016“ sąraše atiteko žemesnė vieta yra ta, jog tyrimo metodologija rėmėsi per kiek laiko išduodamas leidimas pastatyti daugiau nei 1 tūkst. kv m. sandėliui.

„Pavyzdžiui, nori statyti gamyklą, kaip „Lidl“ savo sandėlį Kauno rajone, arba tiesiog plytų sandėlį, tai saugumo reikalavimai gali būti paprastesni nei vietos, kuriose lankosi daug žmonių“, – teigė Ž. Šilėnas.

Anot pašnekovo, supaprastinta leidimų išdavimo tvarka galėtų būti taikoma nedidelės rizikos neypatingiems statiniams, kurie šiuo metu turi atitikti tuos pačius reikalavimus kaip ir maksimalios rizikos pastatai.

Tokiu atveju įprastai statybai suteikiama perteklinė kontrolė, nors užbaigtos statybos konstrukcija nėra sudėtinga, o jos naudojimas nekelia potencialios rizikos.

Be to, net ir esant perteklinei statinių kontrolei, atlikus ekspertizę ekspertai neįtraukiami į statybos dalyvių sąrašą. Tokiu atveju mažėja jų atsakomybė ir neužtikrinama darbų kokybė.

Sritis, kurioje estai mus gerokai lenkia: Lietuvoje investuotojai tiesiog neištveria
© DELFI / Tomas Vinickas

Taip pat valstybinės institucijos atlieka visų pastatų vertinimus, tačiau didėjant statybų skaičiui tenka ilgiau laukti ekspertizių. To būtų galima išvengti atsisakant mažesnės rizikos pastatų tikrinimo ir skirti daugiau resursų didesnės rizikos pastatų vertinimui.

Kita vertus, anot Ž. Šilėno, investuotojus neretai atbaido ir biurokratinis valdininkų požiūris, bendraujant su žmonėmis bei tarpusavyje.

„Problema ta, kad kelios įtaigos, pavyzdžiui savivaldybės ir Registrų centras tarpusavyje dažnai nebendrauja, siuntinėja vieni pas kitus. Pavyzdžiui, žmogus nori savivaldybėje susitvarkyti sklypo projektavimo dokumentus ir turi iš Registro centro gauti pažymą, kad tas sklypas priklauso būtent jam, nors savivaldybė pati galėtų kreiptis ir išsiaiškinti“, – sakė Ž. Šilėnas.

Apsunkinti valdininkų tarpusavio bendravimo procesai investuotojui gali daug ką atskleisti – jei darbas organizuojamas netinkamai, tai gali pasitaikyti situacijų, kai iš kelių įstaigų laukiant atsakymo šios laukia paskutinės termino dienos ir tik tada pateikia pastabas, nors galėtų tai padaryti jau pirmąją dokumentų pateikimo dieną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Egzotines keliones mėgstanti mokytoja Veronika atvira: gyventi tik iš atlyginimo būtų sunku (312)

Jau daugiau nei dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) budinti mokytoja Veronika...

„Amerikietiškas“ Putino oligarchas po JAV sprendimo kraujuoja milijardais (48)

Netrukus po to, kai Michaelas Cohenas pasišalino nuo Donaldo Trumpo patvirtinto nekilnojamojo turto...

Žaidimu nusivylęs Jasikevičius: Eurolyga negailestinga, o mes kažkodėl nesiginame specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (31)

Pratęsti pergalių serijos iki trijų Lietuvos čempionams Eurolygoje nepavyko. Kauno „Žalgirio“...

Savaitgalis atneš pūgą ir pusnis sniego (13)

Penktadienį Lietuva atsidurs pietiniame anticiklono pakraštyje. Negausiai pasnyguriuos nebent...

Pagal bavarišką muziką šokęs „Žalgiris“ pralaimėjo Vokietijos čempionams (428)

Kauno „Žalgiris“ (5/7) penktadienio vakarą laikė svarbų egzaminą Vokietijoje. Žalgiriečiai...

14 brangiausiai atsiėjusių klaidų per visą žmonijos istoriją (66)

Nė vienas nesame tobulas, todėl natūralu, kad kartkartėmis darome klaidų, dėl kurių vėliau...

Anglijoje nužudyta ir išniekinta 14-metė lietuvė dar spėjo atsiprašyti tėvų už susidėjimą su netinkama kompanija (126)

Vulverhamptone, Anglijoje , išžagintos, nužudytos ir išniekintos keturiolikmetės iš Lietuvos...

Teisėsaugai – smūgis: teisėjai suabejojo, ar dėl 6 žmonių žūties nuteisė kaltą asmenį (125)

Net šešias gyvybes nusinešio gaisro sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje byla pakrypo...

Miunchene – itin gausios „Žalgirio“ gerbėjų gretos specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (76)

Penktadienio vakaro Eurolygos rungtynėse Miuncheno „Audi Dome“ arenoje tikrai ryškiai bus galima...

Po visų negandų – Elle ir Žilvinas Grigaičiai švyti drauge: prasitarė apie ateities planus (114)

Penktadienio vakarą būrys pramogų pasaulio garsenybių traukė į Vilniuje trankiai paminėtą...