Sprendimas, parklupdęs socialdemokratus: ko tikėtis po rinkimų

 (202)
Seimo rinkimai įpusėjo – išrinkta pusė Seimo, dar pusė bus renkama vienmandatėse apygardose antrajame ture. Tačiau jau dabar aišku, kad potencialiai yra įmanomos dvi koalicijos: konservatorių, valstiečių žaliųjų ir liberalų arba socialdemokratų, valstiečių žaliųjų ir liberalų. Taip pat valstiečių žaliųjų, socialdemokratų ir lenkų.
Algirdas Butkevičius, Ramūnas Karbauskis, Gabrielius Landsbergis
© DELFI montažas

Ar šios partijos galėtų tarpusavyje sutarti? Ir koks sutarimas galėtų būti pasiektas dėl garsiojo Darbo kodekso?

Valstiečių ir žaliųjų pozicija: taisys Darbo kodeksą

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad Darbo kodeksas bus taisomas. Pasak jo, jeigu valstiečiai ir žalieji formuos valdančią koaliciją, tuomet bus sėdama prie derybų stalo su Trišale taryba ir aiškinamasi, kas ir kam netinka. R. Karbauskis sako, kad partija tikriausiai pritars prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisoms Darbo kodeksui.

„Pats geriausias dalykas būtų iš esmės viską peržiūrėti. Neiti į sprendimus per vieną kitą pataisą, bet iš esmės pažiūrėti su Trišale taryba, kur yra problemos, jas išsiaiškinti ir padaryti bendrą projektą bei atitinkamai viską taisyti“, - DELFI sakė R. Karbauskis.

„Po šito sprendimo užprogramuotos labai liūdnos pasekmės: didesnė emigracija, tai pablogins žmonių gyvenimą, mažins jų saugumą. Aš šitas problemas matau kaip darbdavys. Yra labai daug darbdavių, kurie pasibaisėję šituo Darbo kodeksu“, - sakė partijos pirmininkas.

Partijos programoje apie Darbo kodeksą konkrečiai nekalbama, bet darbo santykių reguliavimo srityje ketinama skatinti darbo santykių reguliavimą iš įstatymų perkelti į kolektyvinius susitarimus (streikai, papildomos atostogos), dėti pastangas, kad darbuotojai dėl sąlygų derėtųsi kolektyviai, skatinti darbuotojų įsitraukimą į profesines sąjungas (galbūt kompensuoti nario mokestį), paprastinti streiko skelbimo sąlygas, liberalizuoti profesinių sąjungų veiklą.

Reikia turėti mintyse, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos gretose yra du profesinių sąjungų stiprėjimą remiantys politikai: į Seimą jau išrinktas buvęs Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Vytautas Bakas, ir partijos vicepirmininkas, profesinių sąjungų konsultantas Tomas Tomilinas.

Kitas „reitinginis“ šios partijos lyderis Saulius Skvernelis pirmadienį ryte pareiškė, kad skirtumai tarp valstiečių žaliųjų bei Liberalų sąjūdžio Darbo kodekso klausimu yra minimalūs, nors liberalai rėmė tokį Darbo kodeksą tokį, koks jis priimtas.

„Gal jis ne visiškai teisingai išsireiškė“, - sako R. Karbauskis.

„Nėra taip, kad po rinkimų mūsų požiūris suliberalėjo. Niekas nepasikeitė, mes aiškiai palaikėme prezidentės veto. Jei mes būsime valdančioje daugumoje, ją formuosime, tai vienas iš pirmųjų dalykų bus Trišalė taryba ir diskusijos su ja, kaip tvarkomės toliau. Čia visai liberalai ne prie ko. Jei jie turės kitą požiūrį, reiškia, apsieisime be jų, nėra problemos“, - pirmadienį popiet sakė R. Karbauskis.

Konservatorių nuostatos: kodeksą taisys, bet ne iš esmės

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai birželio 21 dieną balsuodami pasidalijo per pusę: 11 Seimo narių pritarė Darbo kodeksui ir 12 balsavo „prieš“ arba susilaikė.

Balsuojant dėl prezidentės pataisų rugsėjo 14 d. konservatoriai labiau palaikė šalies vadovę: 3 balsavo atmesti veto ir 20 balsavo „prieš“ arba susilaikė.

„Šitie valdantieji padarė viską, kad Darbo kodeksas būtų kuo blogesnis ir dabar atsitraukė nuo jo iš viso. Tai esate šaunuoliai. Laukėme, kol būtų padarytas, o dabar turime visišką šiukšlių krūvą. Pasiimkite šitą medalį sau“, – menų fabrike „Loftas“ debatuose sakė G. Landsbergis, kurį citavo portalas 15min.lt.

„Manau, kad reikia grįžti ir taisyti Darbo kodeksą. Mano pozicija tokia, kad reikėjo priimti prezidentės pataisas ir, jeigu jos kai kur perlenktos, tai reikėjo atitaisyti jau iš tos pozicijos “, - DELFI sakė G. Landsbergis.

Prezidentės pataisomis buvo nepatenkinti darbdaviai. Jie ypač pabrėžė nepasitenkinimą dėl keleto pataisų: pirma, dėl suminės darbo laiko apskaitos (viršvalandžiai apskaičiuojami kas 3 ar 1 mėn.), antra, dėl apribojimų terminuotoms sutartims nuolatinio pobūdžio darbui, trečia, dėl didžiausios profesinės sąjungos išimtinių teisių sudarant kolektyvinę sutartį, jei įmonėje veikia kelios profsąjungos ir nepajėgia sudaryti jungtinės atstovybės.

G. Landsbergis sako, kad jam, pavyzdžiui, nėra visiškai priimtina trečioji pataisa dėl didžiausios profesinės sąjungos išskirtinių teisių kolektyvinėms sutartims. Tačiau, pasak politiko, reikia sėsti ir analizuoti tiksliai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos programoje rašoma, kad konservatoriai yra už lankstesnį darbo santykių reglamentavimą įteisinantį teisės aktą. Vienintelė apsauga, kurią žadėjo konservatoriai – remtis gerąja Šiaurės šalių patirtimi, pertvarkyti kvalifikacijos kėlimo sistemą, didinti finansavimą aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir užtikrinti socialines garantijas darbo netekusiems žmonėms.

Bet kuriuo atveju konservatoriams priimtini laisvesni darbo santykiai – esą tai skatina verslą kurti daugiau darbo vietų.

„Pats naujo kodekso principas mums priimtinas, lankstesni darbo santykiai ir visa kita, mes tikrai manome, kad tai svarbu. Bet tai turi būti subalansuota“, - teigia konservatorių lyderis.

Liberalų sąjūdis: taisys 2 nuostatas

Liberalų sąjūdis Darbo kodekso klausimu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad priimtas teisės aktas yra puikus ir turi pradėti veikti nuo kitų metų sausio 1-osios, kaip ir numatyta. Liberalai nuosekliai balsavo už Darbo kodekso priėmimą pirmuoju etapu ir už prezidentės veto atmetimą.

„Aš su­pran­tu, kad yra po­pu­lia­ru sa­ky­ti: mes už pa­pras­tą žmo­gų, mes už tą varg­die­nį, ku­ris nie­ko ne­tu­ri, bet pa­si­žiū­rė­ki­me ob­jek­ty­viai – juk ši­tas Dar­bo ko­dek­sas tiems sun­kiau­siai be­si­ver­čian­tiems ir su­da­ro nau­jas pa­pil­do­mas ga­li­my­bes. Gal­būt jų kva­li­fi­ka­ci­ja ne­lei­džia dirb­ti vi­są dar­bo lai­ką, vi­su eta­tu, gal darb­da­viui rei­kia ko­kių nors pa­gal­bi­nių dar­bų trum­pa­lai­kiams da­ly­kams, pa­si­žiū­rė­ki­me į glo­ba­lė­jan­čią eko­no­mi­ką“, - Seime kalbėjo atmetant veto Eugenijus Gentvilas.

Šiuo metu E. Gentvilas sako, kad Darbo kodeksą taisyti gal ir reikia, bet ne tiek, kiek siūlė prezidentė D. Grybauskaitė.

Politikas teigia, kad Liberalų požiūrį nusakė Seimo nario Sauliaus Bucevičiaus pataisos. Jomis siūloma vos 2 nuostatos: pirma, kai abejojama dėl darbo santykių aiškinimo, aiškinama darbuotjo naudai, antra, kad už sutrumpintą darbo laiką, kai darbas susijęs su protine, emocine įtampa arba darbas kenksmingas sveikatai, mokama kaip už visą laiką.

Tačiau E. Gentvilas sako nesuprantantis, koks iš tiesų yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos požiūris į Darbo kodekso taisymą, nes partijos vardu kalba du asmenys – R. Karbauskis ir S. Skvernelis. Pats E. Gentvilas sako labiau bendraujantis su S. Skverneliu.

Socialdemokratų nuostata: vienas galas – į vieną pusę, kitas – į kitą

Lietuvos socialdemokratų partija yra naujojo Darbo kodekso idėjos autorė ir įnirtingai siekė Darbo kodekso priėmimo. Tai buvo svarbiausia premjero ir socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus visos kadencijos reforma. „Kai kas sako, kad naujasis Darbo kodeksas yra socialdemokratų šūvis sau į koją, bet aš galiu pasakyti, kad geriau šūvis sau į koją, nei šūvis Lietuvai į smilkinį.“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė socialdemokratų lyderis.

Šioje partijoje nuo pat pradžių vyravo du požiūriai: A. Butkevičiaus flangas, kuris rėmė priimtą Darbo kodeksą, ir Algirdo Syso pusė, kuri norėjo socialiai orientuoto Darbo kodekso. Tačiau viršų paėmė A. Butkevičiaus požiūris.

Atmetę D. Grybauskaitės veto, socialdemokratai registravo savo pataisas, bet jose neliko daug prezidentės nuostatų. Su siūlomomis pataisomis galima susipažinti čia.

A. Sysas ir Giedrė Purvaneckienė registravo savo pataisas atskirai. Pagal jas siūloma atsisakyti nuostatos, kad dėl lankstesnių darbo sąlygų, netaikant privalomų kodekso nuostatų darbuotojams, leidžiama tartis darbuotojams, uždirbantiems ne mažiau nei 2 šalies vidutinius mėnesio atlyginimus (šiuo metu 1200 eurų į rankas).

Taip pat norima nustatyti, kad laikinojo įdarbinimo įmonės, kurios „nuomoja“ darbuotojus kitiems arba siunčia į užsienį, turi būti licencijuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos. Su tuo susijusi dar viena pataisa – kad tokio laikinojo darbuotojo laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų būtų iš eilės neapmokami ne dažniau kaip kartą per tris mėnesius. Kitaip tariant, uždedami ribojimai, kiek tokie laikotarpiai gali būti neapmokami.

A. Sysas bei G. Purvaneckienė taip pat visiškai siūlo atsisakyti nulinių kontraktų. Jie taip pat nori nustatyti, kad maksimalus darbo laikas dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą per 7 dienų laikotarpį negalėtų viršyti 48 valandų. Kitaip tariant, šia nuostata labiau ribojami viršvalandžiai. Šiuo metu priimtame kodekse viršvalandžiai ribojami kitaip – nustatomas maksimalus vidutinis 48 valandų laikotarpis per apskaitos laikotarpį: vadinasi, jei apskaita yra 3 mėnesiai, vadinasi, svarbu, kad visas dirbtas valandas padalinus iš 12 savaičių, gautas skaičius neviršytų 48 valandų.

Šie du politikai taip pat norėjo, kad darbdavys negalėtų keisti pamainų grafikų vos prieš dvi dienas, motyvuodami išimtiniais atvejais. Jie, be kita ko, siūlė pietų pertrauką nustatyti ne po penkių, o po keturių valandų. Tai taikoma tokiems darbams, kurio procesas paprastai negali nutrūkti.

Savo pataisas dar siūlė ir Irena Šiaulienė. Jos iš dalies sutampa su prezidentės pataisomis, bet ne visiškai.

A. Sysas sako, kad socialdemokratai turėtų išpildyti bent tai, ką žadėjo prieš rinkimus, tai yra priimti frakcijos registruotas pataisas. Bet kaip bus iš tiesų, nėra aišku.

LLRA: nori taisyti Darbo kodeksą

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga nuolat balsavo prieš Darbo kodeksą ir reikalavo priimti prezidentės veto. Šios partijos frakcijos atstovė Seime Rita Tamašunienė DELFI sakė, kad frakcijos nariai registravo pataisas, kurios turi apsaugoti darbuotoją.

„Mes registravome pataisas: tai liečia nėščiųjų apsaugą darbe, išeitines kompensacijas, kasmetinių atostogų trukmę, įspėjimo laikotarpius dėl atleidimo, taip pat viršvalandžių reguliavimą ir mamadienius, tėvadienius", - sako R. Tamašunienė.

Pavyzdžiui, įspėti darbuotoją apie atleidimą reikalauja prieš 2 mėnesius ir terminas dvigubinamas pažeidžiamoms grupėms. Grąžinamos išeitinės kompensacijos priklausomai nuo darbo stažo, atsisakoma nulinių sutarčių.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją