aA
Turizmas nebūtinai yra susijęs su muziejais, barais ar kvapą gniaužiančiaias vaizdais socialiniame tinkle „Instragram“. Anot Pasaulio turizmo organizacijos, virš 300 milijonų piligrimų kasmet aplanko pagrindinius religinius objektus. Į Lietuvą tokius turistus galėtume vilioti Kryžių kalnu, Šiluva, Aušros vartais ir kitais objektais, tačiau kol kas vieningai sakoma, kad Lietuvoje – religinis turizmas yra neišnaudota niša.
Spraga Lietuvos turizmo strategijoje: turime šimtus įdomių vietų, kurių neišnaudojame
© DELFI / Domantas Pipas

Žavi mistiškumu, bet savo potencialo neišnaudoja

Kaip pasakoja Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas, Lietuva užsienio šalių piligrimus žavi savo dar neatrastu grožiu, išskirtinėmis gamtinėmis vietomis kelionėse pėsčiomis. Užsieniečiai, pastebi jis, Lietuvos šventąsias vietas įvardina kaip mistines ir unikalias.

Spraga Lietuvos turizmo strategijoje: turime šimtus įdomių vietų, kurių neišnaudojame
© DELFI / Domantas Pipas

Tačiau, teigia dr. D. Liutikas, religinio turizmo potencialas Lietuvoje vis dar nėra pakankamai išnaudojamas. „Tai matyt lemia tiek prioritetų stoka turizmo politikoje, tiek Lietuvos, kaip religinio turizmo šalies, įvaizdžio nebuvimas. Lietuva turi daug šventų piligriminių vietų, kurios būtų įdomios ir kitų šalių piligrimams. Tai unikalus pasaulyje Kryžių kalnas, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta Šiluvoje, stebuklingų paveikslų vietos Trakuose, Pivašiūnuose, Vilniaus Aušros Vartuose, Žemaičių Kalvarijoje, Tytuvėnuose, Krekenavoje, Dievo gailestingumo šventovėje Vilniuje ir kt.

Išskirtiniai religiniai objektai yra Lietuvos kalvarijos tiek Žemaitijoje, tiek ir Aukštaitijoje. Dauguma šventų religinių vietų Lietuvoje yra šalies regionuose – mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, tad religinis turizmas būtų puiki galimybė paskatinti šių vietovių ekonomiką, sukurti naujas darbo vietas“, – įsitikinęs jis.

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia
© DELFI

Tai, kad religinis ar piligriminis turizmas yra neišnaudota niša, sutinka ir Lietuvos turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“. Kaip teigiama jų atsakyme, moksliniai tyrimai rodo, kad po pasaulio šventoves keliaujančių piligrimų išlaidos yra susijusios su transporto paslaugomis, apsipirkimu, aukomis ir panašiai, todėl piligrimai yra svarbus turistų segmentas.

„Tinkamai išvysčius religinio turizmo infrastruktūrą, pavyzdžiui, pasiūlius nakvynių vienuolynuose, kitų išskirtinių patirčių, galima būtų pritraukti ir didesnes išlaidas savo kelionėms skiriančius piligrimus iš tokių šalių kaip Ispanija, Italija“, – rašoma atsakyme. Anot įstaigos atstovų, iš Statistikos departamento pateikiamos turizmo statistikos nėra galimybių išskirti, kokį procentą sudaro į Lietuvą atvykstantys piligrimai. Vis dėlto žinoma, kad Lietuva daugiausiai piligrimų sulaukia iš Lenkijos.

Spraga Lietuvos turizmo strategijoje: turime šimtus įdomių vietų, kurių neišnaudojame
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anot „Go Vilnius” direktorės Ingos Romanovskienės reikėtų suprasti, kad religiniai turistai yra ne tik tie, kurie keliauja asketiškai, taupiai, visą dėmesį sutelkdami į dvasinę patirtį. „Yra nemažai piligrimines Vilniaus vietas lankančių užsienio turistų iš Vakarų Europos, JAV, kurie apsistoja aukščiausios klasės viešbučiuose. Daugelis tokių keliautojų yra pasiturintys, mielai besinaudojantis gidų ir kitų paslaugų tiekėjų pagalba. Kitaip tariant, šis turizmas yra naudingas miestui“, – sako ji.

Popiežius padėjo, bet dar yra ką nuveikti

Būtent Vilnius ir yra vienas iš religinių turistų lankomų „karštųjų taškų“ Lietuvoje. Čia atsekti, kiek apsilanko religinių turistų, sekasi šiek tiek geriau. „Siekdami įvertinti piligrimų srautus Vilniuje kaip atspirties tašką naudojame skaičius, kiek lankytojų apsilanko šv. Faustinos namelyje Antakalnyje – vietoje, kuri yra žinoma ir svarbi piligrimams, bet nėra plačiai žinoma kitų turistų tarpe. Tuo remdamiesi galime sakyti, kad Vilniuje per metus apsilanko mažiausiai 30 tūkstančių piligrimų“, – teigia I. Romanovskienė.

Spraga Lietuvos turizmo strategijoje: turime šimtus įdomių vietų, kurių neišnaudojame
© Savivaldybės archyvas

Nors popiežiaus vizitas padėjo Vilniaus vardui nuskambėti plačiai katalikų pasaulyje, ir Vilniaus religinis potencialas lieka neišnaudotas. Kaip teigia I. Romanovskienė, vienas didžiausių netrastų lobių – žinia, kad Vilniuje galima pamatyti katalikų pasaulyje garsaus Dievo Gailestingumo paveikslo originalą. „Įvertinę piligriminio turizmo potencialą ėmėmės šioje srityje nuosekliai dirbti. Rudenį Popiežiaus vizito proga pristatėme Vilniaus maršrutą piligrimams „Atrask savo piligrimystės istoriją“, kuriame – svarbiausi Vilniaus sakraliniai objektai“, – nuveiktais darbais dalinasi pašnekovė.

Vilniuje, anot jos, labiausiai lankomos vietos yra susijusios su Dievo Gailestingumo paveikslo istorija. „Dievo Gailestingumo šventovė Senamiestyje, kurioje saugomas paveikslo originalas, šv. Faustinos namelis Antakalnyje ir Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolynas Rasų gatvėje. Labai svarbios vietos, kurias lanko ir kiti turistai – Aušros vartų koplyčia, Vilniaus arkikatedra bazilika, šv. Dvasios bažnyčia, Trijų kryžių kalnas. Piligrimai taip pat kviečiami aplankyti Bažnytinio paveldo muziejų“, – pasakoja I. Romanovskienė.

Spraga Lietuvos turizmo strategijoje: turime šimtus įdomių vietų, kurių neišnaudojame
© DELFI / Karolina Pansevič

Mažasis Lietuvos Vatikanas

Tačiau net mažesni Lietuvos miestai turi ką pasiūlyti. Pavyzdžiui, Kretingos rajone, kaip teigia Kretingos rajono turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė Rita Beržanskienė, sunku net nustatyti tikslų lankytinų religinių objektų skaičių. Vien lankomiausių objektų, sako ji, yra netoli 40.

Anot R. Beržanskienės, Kretinga vadinama mažuoju Lietuvos vatikanu. „Lankomiausi religiniai objektai Kretingos rajone yra Lurdo grota, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, Grafų Tiškevičių koplyčia, Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Erškėtyno šaltinis ir koplyčia, Abakų Lurdo grota. 5 vienuolynai.

Kretinga vadinama mažuoju Lietuvos Vatikanu, nes vien mieste yra 5 vienuolynai: Mažesniųjų brolių ordino Viešpaties Apreiškimo vienuolynas, Šv. Klaros vienuolynas, Motinos Teresės seserų vienuolynas, Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Dievo pagalbos seserų pranciškonių namai, Švenčiausiosios širdies Pranciškonių misionierių kongregacija“, – vardija R. Beržanskienė.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

Kaip pastebi dr. D. Liutikas, išnaudoti Lietuvos religinį potencialą padėtų religinio turizmo strategija, kurios dabar, deja, neturime. „Lietuvoje yra daugiau kaip 20 pagrindinių piligrimystės vietų. Tačiau didžiausią potencialą turi įvairūs piligriminiai keliai ir maršrutai, leidžiantys kelyje ir konkrečioje vietovėje pabūti ilgiau nei kelias valandas.

Viena iš senų mano svajonių pilnai sutvarkyti ir piligrimams pritaikyti Kryžių kalno – Šiluvos kelio atkarpą. Šis 65 kilometrų kelias jungia dvi pagrindines Lietuvos šventoves. Jį sutvarkius ir pritaikius religinio turizmo poreikiams, šis trijų dienų kelias galėtų tapti išskirtinių piligriminiu maršrutu. Tradicijos keliauti šiuo keliu jau susiformavusios, tačiau vėlgi reikia daugiau informacijos piligrimams atvykstantiems iš kitų šalių, be to dar trūksta nakvynės vietų, kitų religinių objektų, pavyzdžiui Kalvarijos, kuriuos pakeliui galėtų aplankyti piligrimai“, – sako dr. D. Liutikas.

Pažink bernardinų istoriją plačiau: https://bernardinutakais.lt/

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.3846

Top naujienos

Delfi PliusVytenis Miškinis

Penkiamečio ir jo močiutės egzekucija tapo neįminama mįsle: siaubinga tiesa paaiškėjo tik dėl vienos klaidos

Vėlų vakarą namo grįžusi klaipėdietė ant lovos rado negyvą penkiametį sūnų, šalia mėtėsi...

Kaip baltarusiai Lietuvos pareigūną „kava vaišino“: per 17 minučių sugriovė karjerą

Per septyniolika minučių Lietuvos pareigūnas sugriovė savo karjerą – per šį laiką net iš...

Delfi PliusParengė Vytautė Merkytė

Sprogimas, kurio jėga 1000 kartų galingesnė nei bomba, numesta ant Hirošimos: prireikė 105 metų, kad sužinotume, kas nutiko Sibire

1908 metų birželio 13 dieną, apie 7 val. ir 17 min., virš vienos iš atokiausių Žemės vietų...

Palanga nusivylę lietuviai poilsiautojai plūsta į Latvijos kurortą: čia ir kainos, ir tvarka glosto širdį

Geriausias Baltijos šalių kurortas yra Liepoja – sako šį Latvijos miestą atostogoms...

Delfi Plius DELFI; Alberto Nardelli, Alex Wickham, Jennifer Jacobs

Rusija naršo pasaulį ieškodama pastiprinimo dėl Ukrainos: tikina, kad pagalbos ranka jau ištiesta

Prekybos laivas, kuriam taikomos JAV sankcijos, praėjusio mėnesio pabaigoje pakeliui iš Sirijos į...

Plungės meras posėdžio metu seniūnei pareiškė: „Dangirute, jeigu gali, biškį užsuk kakarinę“ (4)

Liberalų sąjūdžio valdybos narys, Plungės rajono meras Audrius Klišonis negerbia moterų –...

Rusijoje kalėti iki gyvos galvos nuteistas milijardierius Nevzlinas: šita rusų dalis ir taps grėsme Putinui (3)

V. Putino psichologinė ir fizinė būklė taps vis prastesnė, jeigu jo kariuomenei Ukrainoje ir...

Karas Ukrainoje. Ukraina teigia sunaikinusi „Vagner“ samdinių bazę Melitopolio meras – apie smūgį geležinkelio tiltui: iš Krymo nebevažiuos jokie kariniai traukiniai

Kasdienio video pranešimo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į rusus...

Europos plaukimo čempionate – bronzinis Teterevkovos finišas Šidlauskas į finalą nepateko (1)

Romoje vykstančiame Europos plaukimo čempionate 50 metrų baseine pirmadienį dar vieną bronzos...