aA
Aktyvus gyvenimo būdas ir jauno kūno kultas augina sportuotojų gretas, o tuo pačiu - sportinės aprangos įvairovę. DELFI domėjosi, kokie sporto drabužiai dabar „ant bangos“ ir kokiems geriau pailsėti.
© Shutterstock nuotr.

„Sportinė apranga visų pirma yra funkcija, apsauga nuo išorinių faktorių, o paskui jau ergonomiškas dizainas, padedantis drabužiui prisitaikyti prie žmogaus kūno, jo raumenų ir judesio“, - DELFI sakė keturių olimpiadų dalyviams reprezentacinę aprangą kūrusi Vilniaus Dailės akademijos profesorė Jolanta Talaikytė.

Pasak dizainerės, šiuolaikinėje sportinėje aprangoje svarbios ne tik išoriškai matomos formos, bet ir vadinamasis vidinis dizainas – nauji audiniai ir nauja jų struktūra: „sportinės aprangos audiniai turi būti labai komfortiški, estetiški ir būtinai specializuoti. Ypač tai pasakytina apie nardymo, buriavimo, serfingo, plaukimo, būriavimo, snieglentininkų, slidininkų, motosporto ir pan. aprangą ar uniformas“.

Iš jų idėjų semiasi ir tikrasis mados dizainas. Ne tik gatvės, bet ir sportinės mados elementai aktyviai veržiasi į aukštąją madą. „Be abejo, čia yra abipusis ryšys: mada tiek iš sporto aikštelės ateina į tribūnas, tiek iš tribūnų kai kurie elementai ateina į sporto aikštelę“, - pastebi profesorė, visų pirma aiškiai atskirdama profesionalų sportą ir tiesiog pasportavimą savo malonumui, nesiekiant rezultatų.

Į bėgimo takelį - su jojimo kelnėmis

„Jeigu į profesionalų bėgimo takelį išeitume su jojiko ar dviratininko kelnėmis, tai būtų net nejuokinga. Būtų nonsensas. Bet jeigu taip apsirengusi mergaitė išbėgs į Vingio parką ar su kalnų slidžių lazdomis išeis pasivaikščioti po prospektą, gal nebus taip baisu – nesusipratimas ir tiek“, - pateikdama pavyzdį juokėsi J. Talaikytė.

Lygindama profesionalumą ir mėgėjiškumą dizainerė naudojo mikserio analogiją: buityje galima išsiversti ir su šaukštu. „Taip pat ir sporte. Jei pretenduoji į profesionalus, visur reikalaujama profesionalaus požiūrio, o mėgėjams daug kas atleistina, nors gal kai kas ir kelia juoką“, - komentavo DELFI pašnekovė.

Dizainerė Jolanta Talaikytė
Dizainerė Jolanta Talaikytė
© DELFI / Tomas Vinickas

Kodėl treningas tapo lietuvio kostiumu

Paprašyti įvardyti universaliausią sportinį drabužį, kurį apsirengę tikrai niekada neapsijuoktume, J. Talaikytė minėjo„paprastą treningiuką, kuris ne veltui 1980-aisiais buvo tapęs lietuvio šiauliečio kostiumu“.

„Tai labai universalus drabužis. Ne vien dėl to, kad prisitaiko prie kiekvieno kūno, bet yra elastingas, nevaržantis judesių, nesvarbu, ar laisvas, ar labiau aptempiantis. Idealesnio varianto laisvalaikio pramogoms ar žaidimams nerasim“, - sakė dizainerė.

Ypatingiems sportams, tokiems kaip nardymas, plaukimas, serfingas, buriavimas, snieglentės ir pan. ypač svarbūs vandeniui nepralaidūs, termo audiniai, kurie padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą, ne tik sugeria prakaitą, bet ir jį išgarina.

„Ypatingoms sporto šakoms reikia ypatingų drabužių, komfortiškų, prie kūno prigludusių audinių. Tuo tarpu laisvalaikio sporto šakoms, tarp kurių ir bėgimas, dviračių sportas, žaidimai, joga, šokiai, lengvasis kultūrizmas, gimnastika – svarbesnės specifinės apsauginės funkcijos.

Jei žmogus važiuoja dviračiu, reikia, kad būtų minkšta sėdėti, niekur nepritrintų. Regbiui naudojamos pečių apsaugos, bėgikai ypatingą dėmesį skiria bateliams, kurie dabar irgi labai specializuoti: geram startui ir trumpoms distancijoms vienoki, maratonui – kitoki“, – sakė J. Talaikytė.

Su kokia aprangos detale šmėžuoti TV

Tas pats pasakytina ir apie timpas, kurias naudoja bėgikai. „Labiau priglundančios – skirtos greitam bėgimui, kad būtų maksimaliai sumažintas pasipriešinimas, o jei ant tų timpų apsimautum platesnes trumpikes, galėtum lengviau prasibėgti parke, tokią aprangą naudoti apšilimui ar pasisukiojimui prieš kameras“, – bėgikų mados topuką paminėjo J. Talaikytė.

Rugsėjo pradžioje Vilniuje stebėjusiems maratoną krito į akis ne tik ši aprangos detalė, bet ir tai, kad labai nedaug bėgikų dėvėjo tradicinius sportinius treningus. Ar tai reiškia, kad jie - per daug universalus drabužis ir sportui viešumoje nebetinka?

„Tai mados reikalas. Be to, maratonas buvo skirtas ne tik profesionalams, o mėgėjai, jei negali prilygti profesionalams rezultatais, nori bent apranga. Šiaip žmonės gali rengtis kaip jiems patinka, kaip patogu ir gražu. Tačiau tokiu atveju tai niekada nebus profesionalu“, - komentavo dizainerė, pakartodama, jog prigludęs drabužis „mažiau priešinsis oro srovei, o sporte sekundės dalis ir ta brangi“.

Prisimindama aerobikos bumą 1975-1985 metais, J. Talaikytė atkreipė dėmesį, jog tuomet plaukus prilaikantis raištis į madą atėjo irgi ne šiaip sau, o iš bintuojamos kontūzytos galvos.

„Tą raištį sportininkai naudodavo prakaitui surinkti ir kad plaukai nekristų į akis. Kadangi tuo metu aerobika buvo labai populiari, raištis iš karto atėjo į gatvės madą ir netgi vyrai šaltomis dienomis jį dėvėdavo, kad nenušaltų ausys. Tais laikais kepurių pasirinkimas buvo menkas: arba ausinė kepurė, arba megzta mamos“, - sporto mados įtaką kasdienybei prisiminė J. Talaikytė.

Patarimai eiliniam sportuotojui

Paprašyta patarti, kaip dabar rengtis eiliniam sportuotojui, kad nedarytų akivaizdžių stiliaus klaidų, J. Talaikytė sakė, jog sportuojantiems viešumoje geriau rinktis labiau aptemptą sportinį kostiumą, o šaltuoju metu ant viršaus dėvėti striukę ar liemenę.

Klausimą, kokį sportinį kostiumą rinktis - išraiškingą ar universalų, dizainerė komentavo taip: jei aprangą perkame dešimtmečiui, geriau rinktis universalų variantą, bet jei pusmečiui – galim rinktis ir labai madingą aprangą.

„Pasirinkimas priklauso nuo piniginės storumo ir nuo to, kiek dėmesio skiriate judėjimui. Nuolat sportuojantiems žmonėms tai tampa gyvenimo būdu, tad ir lėšų adekvatu skirti daugiau, juolab, kad jei žaidi tenisą, tai gal mažiau plaukioji, o jei esi pamėgęs baseiną, gal neužsiimi alpinizmu. Nuo specialios aprangos kiekvienai sporto šakai vis viena niekur toli nepabėgsi“, - sakė J. Talaikytė.

Abejoja dėl haremo kelnių

Įdomu tai, jog sportinės mados atgyvenai dizainerė priskiria grynus natūralius audinius: šimtaprocentinę medvilnę, vilną.

„Formos atgyvena galbūt būtų galima vadinti haremo kelnes. Sakyčiau, kad jos galėtų ir pailsėti. Tačiau tam tikrose kolekcijose jos vis viena dominuoja. Dabar yra tokia pasirinkimo laisvė, kad sunku ką nors neigti ar teigti“, - pripažino VDA profesorė.

Kalbėdama apie naujoves, J. Talaikytė akcentavo išoriškai nepastebimas, tačiau technologiškai labai pažangias sportinių drabužių detales.

„Kai kurių trikotažinių drabužių pynimas toks, kad palaiko sėdmenų ar kojų raumenis, suveržia riešą ar talijos sritį. Tai svarbu ne tik sportiniuose, bet ir apatiniuose drabužiuose. Pavyzdžiui, šiandienos sportinės aprangos topu galėčiau vadinti glaustinukę, su kuria moteris gali sportuoti be liemenėlės, nes krūtinės srityje įpinta likros technologija audinį sustangrina tiek, kad būtų patogu vien su ja bėgioti ir šokinėti“, - atkreipė dėmesį DELFI pašnekovė.

Tegyvuoja sintetika

Paklausta, ar tik toks įspūdis, ar iš tiesų sportinėje aprangoje atsisakoma natūralių medžiagų, J. Talaikytė pripažino, jog taip ir yra: „Galima sakyti – tegyvuoja sintetika“.

Ypač tai aktualu dizainerės minėtai trečiai sportinės aprangos grupei – drabužiams, kurie skirti atšiauresnėms sąlygoms. Tai įvairios šalčiui ir vandeniui atsparios liemenės, drėgmei ir vėjui nepralaidžios striukės, kelnės, kurios skirtos stovyklauti, laipioti, alpinizmui ar žvejybai.

Minėtuose drabužiuose apstu ne tik įvairių sudėtingų susiuvimo technikų, bet ir suvirinimo, siūlių suklijavimo, sulydymo ir kitų aukštųjų technologijų.

„Kiekviena sporto šaka turi savą specifiką ir net savitus spalvų kodus. Pavyzdžiui, žvejybai skirta apranga gali būti žalsva, žalia. Buriuotojų aprangoje dažnai naudojama oranžinė spalva, kuri gerai matoma per audrą, todėl prireikus palengvintų gelbėjimo darbus“, - pateikė kelis pavyzdžius VDA profesorė.

Atšiaurioms sąlygoms skirtoje aprangoje ypač svarbus ne tik išorinis dizainas, bet ir technologinės bei audinių stiprumo savybės. Naudojami šalčiui, saulei, infraraudoniesiems, ultravioletiniams spinduliams atsparūs audiniai. Į gamybą jau įdiegtos saulės energiją kaupiančios medžiagos, skirtos buriuotojams.

Šiandien – laboratorijose, rytoj ant prekystalių

Kalbėdama apie aukštųjų technologijų sintetines medžiagas dizainerė akcentavo jų draugiškumą gamtai: nesvarbu, kad sunkiau suyra, tokios medžiagos gali būti perdirbtos, perlydytos ir panaudotos antrą kartą.

„Medvilnė, vilna - iš tiesų labai smagūs, jaukūs kūnui audiniai. Tačiau dabar technologijos tiek pažengusios, kad dažnai nebeatskiriame plonos vilnos nuo termostatinės, dubliuotos, laminuotos ar poliesterio. Dabar visi žino gore-tex audinį, kuris plačiai naudojamas avalynėje ir yra labai gerbiamas, o taip pat kitus orui pralaidžius, vandeniui atsparius audinius. Naudojant kelis, vienu metu sukuriami keleriopi efektai“, - pasakojo dizainerė.

Vardydama sporto pramonėje naudojamus naujus audinius J. Talaikytė atkreipė dėmesį, kad tai ne tik sintetika, bet ir modifikuoti natūralūs audiniai, kurie gali atspindėti šviesą, pasisavinti saulės energiją, atbaidyti vabzdžius ir dėl tankumo nepalikti jiems galimybės pasiekti kūno.

„Poliamidas su antistatinėmis savybėmis svarbus maniežuose, kad žmonės negautų statinio krūvio, karo pramonėje ir alpinistams tarnauja audinys, blokuojantis ultravioletinius spindulius ir saugantis odą, itin jaukūs poliamido verpalai su medvilne. Taigi, sintetika gali būti labai komfortiška.

Pavyzdžiui, slidininkams skirtuose apatiniuose ir viršutiniuose drabužiuose naudojama nenatūrali medžiaga, kuri puikiai priglunda, išgarina prakaitą, bet sulaiko šilumą. O kur dar visokie sudėtiniai audiniai ir laminatai, saugantys nuo drėgmės, ugnies, atsparūs kitokiems išoriniams dirgikliams“, - vardijo VDA profesorė.

Paklausta, kiek kainuotų metras tokios medžiagos, J. Talaikytė pabrėžė, jog technologijos labai sparčiai vystosi ir tai, kas vakar buvo išbandoma laboratorijose, šiandien – neįperkama, rytoj bus ant mūsų prekystalių.

Kokių sportininkų aprangoje dažniausi pokyčiai?

Rytų kovos menuose kimono kaip buvo, taip ir liko kimono. Tačiau kitose sporto šakose dizaineriai gali labai stipriai reikštis. Kalbėdama apie dizaino naujoves J. Talaikytė visų pirma minėjo universaliausias sporto šakas, tokias kaip bėgimas, plaukimas, tenisas.

„Laisvalaikio, pramogos elementų turinčiose sporto šakose apranga iš pirmo žvilgsnio kinta nežymiai – atsiranda švytinčios juostelės, užrašiukai. Atrodo ryškios, liuminescencinės spalvos tik šiek tiek daugiau, iš karto to nepastebi, bet paskui ta tendencija įkyriai išlenda. Ar pastebėjote, jog visų krepšininkų, šuolininkų, bėgikų bateliai buvo ryškių spalvų? Jei ne pats batelis – tai bent pado detalė ar šviečiančių spalvų emblema – ryškus oranžas, ryški žalia. Ir tai pavadinčiau akivaizdžia sportinės mados tendencija“, - atkreipė dėmesį dizainerė.

Dabartiniams vaikams juokinga stebėti krepšinio varžybų vaizdo įrašus, kur sportininkai su trumputėmis trumpikėmis. „Pažiūrėkite, kaip per dvejus dešimtmečius pailgėjo trumpikių klešnės! Dabar jos jau siekia kelius”, - pastebėjo J. Talaikytė, pridurdama, jog reiverių populiarumo laikais vyravo laisvi sportiniai drabužiai, o dabar jie „artėja kūno, labiau aptempiantys, su daugiau detalių“.

„Tam įtakos turi ir tobulėjančios siuvimo technologijos: įdurai, įsiuvai, kanteliai nebe taip sudėtingai padaromi, kaip anksčiau. Dizaineriai, aišku, tuo naudojasi“, - komentavo VDA profesorė.

Dizaino naujovės ypač akivaizdžios dailiajame čiuožime, sportiniuose šokiuose. „Šiose srityse savitos mados, inspiracijos ir atradimai. Tačiau vėlgi tam ypač didelę įtaką daro naujų medžiagų atsiradimas. Tarkim anksčiau blizgiomis plokštelėmis būdavo paryškinamos esminės detalės, o dabar gali būti puošiamas visas kostiumas, nes plokštelės ne prisiuvamos, o priklijuojamos. Ir natūralių plunksnų jau nebereikia – prigaminta dirbtinių, yra kailio imitacijų ir visokių kitokių dalykų“, - sakė J. Talaikytė.

Pasak dizainerės, chemijos ir tekstilės pramonė bendradarbiauja taip glaudžiai, kad viskas kinta neįtikėtinu greičiu: prisilietus prie audinio nuo kūno temperatūros jis netgi gali pradėti švytėti, keisti spalvą ar foną.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1473)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (37)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (486)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (25)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (32)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

DELFI autoriai pagerbti Titanų statulėlėmis (26)

Antradienio vakarą į iškilmingą vakarą MO muziejuje rinkosi DELFI autoriai ir bičiuliai. Čia...

Antrame kėlinyje įvarčiais prapliupę serbai sutriuškino Lietuvos rinktinę (208)

Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė geriausią pirmą kėlinį UEFA Tautų lygoje, tačiau antrajame...

Neuromokslininkas Bredesenas: norite nesusirgti Alzheimeriu – venkite pagrindinių ligos sukėlėjų (29)

„Holistic Primary Care“ redaktorius Erikas Goldmanas kalbasi su dr. Dale’u Bredesenu –...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...