Mykolo Romerio universiteto profesorius, psichologas Gediminas Navaitis teigia, kad dažniausiai agresyviais vairuotojais tampa asmenys su maža saviverte. Specialistas taip pat pastebi, kad agresija prie vairo niekuo nesiskiria nuo agresijos kitose situacijose, esą kalbėti vertėtų apie bendrą agresyvumo lygį, kuris visuomenėje šiandien yra itin aukštas. Psichologo teigimu, agresyviu elgesiu savo savivertę bandantys pakelti vairuotojai „pergalės“ jausmą jaučia labai trumpai, vos 10 – 15 sekundžių.
„Atkreipčiau dėmesį, kad tie „laimėjimai“, kuriuos mes gauname agresyviai elgiantis, yra labai menki. Toks žmogus tiesiog yra įpratęs, kad kiti jam turėtų užleisti kelią, ir manantis, kad tik agresyviu būdu gali įgyti vertę, todėl atitinkamai ir elgiasi. Giluminė priežastis yra bendras savęs vertinimas. Jei žmogus netiki, kad yra svarbus ir vertingas, jis bando vertę įgyti nustumdamas, žemindamas kitus“, - aiškina specialistas.
Psichologas taip pat pastebi, kad kelyje agresiją veiksmais dažniau reiškia vyrai nei moterys. Jis aiškina, jog taip yra todėl, nes dailiosios lyties atstovių agresyvus elgesys dažniausiai apsiriboja žodine forma, tuo tarpu vyrai – imasi veiksmų.
Turėtumėte susirūpinti, jei bandote mokyti agresyvius vairuotojus
Psichologas, paklaustas, kaip derėtų reaguoti kelyje susidūrus su agresyviu vairuotoju, teigia, kad svarbiausia pasikliauti sveiku protu ir kaip sena lietuvių liaudies patarlė byloje – duoti durniui kelią. Anot specialisto, jokiais būdais į agresiją negalima atsakyti agresija, nes tai tik kelia dar didesnį pavojų kelyje.
„Jeigu jūs vairuodamas susiduriate su kitu vairuotoju, kuris bando jus aplenkti keldamas grėsmę sau ir aplinkiniams ar daro kažkokius veiksmus, kurie kelia grėsmę ir jam, ir jums, sveikas protas sako: „tegul aplenkia, tegul važiuoja“. Į tokį žmogų galima pažvelgti su tam tikra pagaila, kad jis dėl nežinia kokių priežasčių rizikuoja savo ir aplinkinių žmonių gyvybe. Nėra prasmės su juo lenktyniauti, įrodyti, kad jūsų mašinos motoras galingesnis ar kad jūs geriau vairuojate, nes laimėjimas, kaip jau ir minėjau, trunka 10 – 15 sekundžių“, - teigia G. Navaitis.
Psichologas aiškina, jog apie agresyvaus elgesio išprovokavimą kelyje nėra nė ko kalbėti, anot jo, derėtų pamiršti tokį žodį. Specialistas tikina, jog žmogus, kurio psichika yra stabili, niekada nebandys pamokyti agresyviai besielgiančio vairuotojo, o tie – kurie bando pastatyti tokius chuliganus į vietą, anot, psichologo, yra drėbti iš to paties molio.
„Tas žmogus, kuris į agresyvius veiksmus reaguoja agresija, yra toks pat agresyvus. Visai nesvarbu, kuris pirmasis pradėjo. Nėra tokio žodžio išprovokuoja. Perkelkime šitą situaciją į paprastą bendravimo situaciją: jeigu kas nors pasakė negražų žodį ir jūs jam tvojote keptuve, tai irgi pasižymėjote agresyvumu vietoj to, kad pasijuoktumėte iš kvailai besielgiančio, kad štai dar vienas kelių gaidelis, kuris dėl nesuprantamų priežasčių, kvailumo ir noro pasirodyti rizikuoja savo ir aplinkinių gyvybėmis“, - sako G. Navaitis.
Pyktis rodo asmenybės nebrandumą
Ne tik bandymas pamokyti nedrausmingą vairuotoją, bet ir tokioje situacijoje kilęs pyktis gali reikšti, kad savo emocijų nemokate nė kiek valdyti. Tokios nuomonės laikosi G. Navaitis. Jo teigimu, su avarinėmis situacijomis keliuose susiduria bene kiekvienas vairuotojas, tačiau didžiajai daliai jų susivaldyti pavyksta – nekyla nei agresija, nei pykčio priepuoliai. Jei susivaldyti neišeina – psichologas pataria kreiptis į specialistus, kadangi negatyvių emocijų pasekmės esant už vairo gali būti itin skaudžios.
„Manau, kad kiekvienas vairuotojas yra susidūręs su avarinėmis situacijomis ir daugelis sugeba susivaldyti: tiek ir savo emocijas kontroliuoja, tiek ir turi kažkiek sveiko proto. Tie, kurie nesugeba susivaldyti, galiausiai arba padaro avarijas ir atsiduria pataisos įstaigose, arba gal ir geresniame pasaulyje“, - teigia G. Navaitis.
Paklaustas, kaip visgi suvaldyti pyktį esant už vairo, jeigu agresyvus vairuotojas kelyje sukėlė avarinę situaciją, specialistas tikina – jokios priemonės ar pratimai čia nepadės.
„Pavadinkime procesus jų tikraisiais vardais. Jeigu mes matome ar kelyje, ar kažkur kitur idiotą, kuris idiotiškai besielgdamas kelia pavojų sau ir aplinkiniams, pyktis ant jo rodo asmenybės nebrandumą. Daugeliui žmonių, manau, užtenka sveiko proto ir jie keliuose neatsako agresija į agresiją. Pabrėžčiau, kad čia nereikia kalbėti apie specialias priemones, specialius pratimus, jeigu žmogus turi sveiko proto, jis savo mašinos nelaiko tanku, kuriuo jis taranuoja priešą. O jeigu jis neturi sveiko proto, tada jam reikia psichiatro ar psichoterapeuto pagalbos, o ne kokių nors pratimų, kuriuos jis galėtų atlikinėti kelyje.“
Vis dėlto specialistas pastebi, kad susinervinti patekus į avarinę situaciją yra visiškai normalu, kadangi žmogaus reakcijas į tam tikrus įvykius visada lydi ir emocijos. Tokiu atveju, pašnekovo teigimu, gali padėti gilus kvėpavimas ar keli keiksmažodžiai.
„Avarinėje situacijoje daugelis žmonių paprastai žino, ką reikia daryti – jie dažniausiai sustoja, pastovi kelias minutes, giliai pakvėpuoja, galbūt išsikeikia ir tada važiuoja toliau. Tikėtis, kad žmogus iš karto po avarinės situacijos elgsis taip, tarsi jos nėra buvę, tai tokių žmonių gal ir yra, bet tik retas budistas galėtų šitaip padaryti. Po avarinės situacijos reikėtų sustoti, atsikvėpti, galbūt pakalbėti su aplinkiniais, išlieti jausmus, paskambinti kam nors ir pasakyti, kas vos nenutiko, ir tada važiuoti toliau jau daugmaž ramiai“, - sako psichologas G. Navaitis.
