JAV Gyvūnų elgesio instituto veterinarai Suzanne Hetts ir Danielis Estepas savo leidiniuose teigia, kad šunų patelės yra draugiškesnės, todėl savo šeimininkams būna paklusnesniu keturkoju draugu, o patinėliai įprastai būna geresniais sarginiais šunimis. Dėl šios savybės dauguma karinių, policijos, saugumo organizacijų dirba vien tik su nekastruotais šunų patinėliais, o ne kalytėmis.
Tiesa, mokslinių tyrimų naminių gyvūnų lyties įtakos jų temperamentui tema atlikta vis dar itin mažai. Dauguma analizių sieja augintinių charakterių skirtumus su jų lytine funkcija. Nekastruoti šunų ir kačių patinėliai yra linkę į nuolatinį teritorijos žymėjimąsi šlapimu. Taip jie elgiasi siekdami pritraukti patelių dėmesį ir nubaidyti kitus konkurentus. Nekastruoti patinai pešasi tarpusavyje, ieškodami naujų varžovų į „damų širdis”, o jas sutikę tampa lyg apsėsti.
Patelių charakterį lemia motinystės instinktas
Nesterilizuotos patelės išgyvena nuolatinį reprodukcinį ciklą, kurio metu keičiasi jų elgesys. Seksualinio aktyvumo metu kalytės ir katytės taip pat gali žymėtis šlapimu, klaidžioti po apylinkes bei ieškoti partnerių. Kol turi mažų palikuonių, patelės praleidžia daug laiko besirūpindamos jais ir tampa agresyvesnės bei labiau globėjiškos.
Šie skirtumai matomi reproduktyviai aktyvių šunų bei kačių elgesyje. Kastracija ir sterilizacija gali sumažinti ir net panaikinti tokius naminių gyvūnų charakterio skirtumus tarp lyčių. Be poreikio daugintis, patelės ir patinėliai supanašėja.
Anot veterinarų, su seksualine funkcija nesusiję naminių gyvūnėlių lyčių skirtumai priklauso daugiau nuo šeimininkų nuomonės, tačiau mokslinio pagrindimo teiginiui, esą patelės geresnės augintinės, nėra.
Tyrėjai Benjaminas ir Lynette Hart knygoje „The Perfect Puppy“ pateikė veterinarų apklausos patelių ir patinėlių charakterių klausimais rezultatus. Didžiosios veterinarų dalies nuomone, moteriškos lyties augintiniai labiau pasiduoda paklusnumo mokymams bei lengviau adaptuojasi prie namų taisyklių (greičiau išmoksta nesituštinti kambariuose). Patinėliai pasižymi stipresniu polinkiu dominuoti savo šeimininkų dėmesiu bei būna agresyvesni kitiems šunims nei kalytės.
Neteisingas augintinio lyties pasirinkimas gali būti lemtingas
Veterinarijos gydytoja ir Lietuvos felinologų draugijos vadovė Jurgita Gustaitienė patvirtino, kad tiek skirtingų lyčių kačių, tiek šunų charakteriai būna skirtingi dėl dauginimosi instinkto. Anot jos, norint lipšnesnio augintinio, kalytė – geresnis pasirinkimas, o kačių tarpe prieraišesni patinai, ypač kastruoti.
„Su lytimi susijęs visas augintinių temperamentas. Katinai, ypač kastruoti, labiau prisiriša prie šeimininko, netgi savinasi jį, trokšta jo meilės, o katės dažnai būna šaltos ir emancipuotos. Patinai šunys būna stipresni, labiau darbiniai. Renkantis kalytę žmonės dažnai abejoja dėl rujų. Taip, patelės gali atsivesti kačiukų, kurių šeimininkai ne visada laukia, tačiau kalė – visada geresnis augintinis, jei norite šeimos šuns, o ne sarginio. Ji visada bus prisirišusi, laikysis arti namų, geriau elgsis su vaikais, bus lipšnesnė”, - augintinių lyčių skirtumus vardina veterinarė.
J. Gustaitienė pataria renkantis gyvūną kreipti dėmesį ir į lytį, ir į veislę. Ir rimtai apgalvoti gyvūnų sterilizacijos klausimą, jei nesitikima užsiimti gyvūnų veisimu.
„Per daugiametę darbo veterinarijos klinikoje, gyvūnų prieglaudose, parodose patirtį pastebėjau, kad dažnai šeimininkų sprendimas atsisakyti gyvūno buvo iššauktas pradiniu neteisingu augintinio lyties pasirinkimu neturint informacijos. Gyvūną žmogus dažniausiai renkasi intuityviai, panaršęs „Facebook”, pasižiūrėjęs nuotraukas. Tačiau tokios informacijos nepakanka. Juk gyvūnų esminiai skirtumai didžiuliai ir prieš prisiimant atsakomybę imti naminį augintinį reiktų pirmiausia pagalvoti, kad jis gyvens su jumis ne mėnesį, ne du, o daugiau nei dešimt metų”, - sako J. Gustaitienė.
