Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis sako, kad daugumos senųjų daugiabučių pagrindinės laikomosios konstrukcijos nėra pažeistos ar irstančios.
„Jie atrodo negražiai, nebešiuolaikiškai, daug kur fasadai aptrupėję, bet laikomosios galios požiūriu sovietmečiu statytų daugiabučių būklė yra normali. Žinoma, atskiruose pastatuose gali būti pažeidimų, todėl labai svarbu prieš daugiabučių renovaciją ištirti kiekvieno namo laikančias konstrukcijas.
Juk kokybiška renovacija yra ne tik namo apšiltinimas ir langų pakeitimas. Pirmiausia ir reikėtų pradėti tvarkyti tuos pastatus, kurie turi konstrukcijų pažeidimų ir yra energetiškai neefektyvūs“, - pataria profesorius.
Jis mano, kad didžiausias efektas būtų pasiektas, jei renovacija vyktų kvartalais, kad kartu būtų kokybiškai sutvarkyti ne tik pastatai, bet ir visa infrastruktūra. Dažnai didžiuliai nuostoliai patiriami dėl nusidėvėjusių inžinerinių komunikacijų, blogai apšiltintų vamzdynų. Daugelis turbūt yra matęs žiemą tam tikrose vietose nutirpusį sniegą. Tai, pasak J. Valivonio, reiškia, kad vamzdynas yra blogai izoliuotas, todėl patiriami šiluminiai nuostoliai, kuriuos iš savo kišenės turi kompensuoti gyventojai.
„Renovuoti pirmiausia reikėtų pirmuosius sovietmečiu statytus stambiaplokščius pastatus, tokius, kaip pavyzdžiui stovi Vilniuje Naugarduko gatvėje ar Savanorių prospekte. Bet pastatymo metai neturėtų turėti lemiamos reikšmės. Net ir seniau pastatytas, bet gerai prižiūrėtas namas, gali būti geresnės būklės nei keliolika metų vėliau statytas, bet apleistas daugiabutis.
Anksčiau juk žmonėms dalindavo butus už dyką, tai jie ir nevertino jų. O daugiabučių, kur žmonės pirko kooperatinius butus, būklė skiriasi. Ten, kur buvo mokėti pinigai, yra tvarka, o kur už dyką gavo, tai ir tvarka prasta. Jei gyventojai neprižiūri namo stogelių, balkonų, tai jie ir krenta, trupa“, - sako prof. J. Valivonis.
Jis pabrėžia, kad prieš modernizuojant daugiabutį, reikia jį ištirti. Užlopius pažeidimus, jų nebesimato, tačiau vėliau problemos vis tiek išlenda.
„Apžiūra turėtų būti detali, ne tik vizuali, reikėtų atlikti ir instrumentinius tyrimus, kad nebūtų uždengti pažeidimai, tokie kaip konstrukcijų korozija, nesandarios siūlės, kuriose būna įvairiausių biologinių darinių, tokių kaip pelėsiai. Jei juos paliksime, jie ten ir gyvuos ir skverbsis į patalpų vidų.
Renovacija reikalinga, tačiau manau, kad į tai reikėtų žiūrėti kokybiškai ir kompleksiškai. Geriausia yra kvartalinė renovacija, kai vienu metu sutvarkomi ne tik keli namai, bet ir aplinkinė infrastruktūra. Tuomet gerėtų žmonių gyvenimo kokybė ir efektas būtų didesnis“, - svarsto J. Valivonis.
Kompleksinės renovacijos pavyzdžių Lietuvoje galima rasti jau ne vieną. Biržuose šiuo metu renovuojami keturi namai. Savivaldybė skyrė lėšų papildomoms automobilių aikštelėms, vaikų žaidimo aikštelei įrengti, suoliukams pastatyti, sutvarkyti žaliajai zonai. Panašiu principu kompleksinė renovacija buvo įvykdyta ir Jonavoje.
Kitas žingsnis – kvartalinė renovacija. Trijuose Lietuvos miestuose – Šiauliuose, Utenoje ir Birštone – planuojama jau artimiausiu metu modernizuoti ne tik pastatus, aplinką, bet ir komunikacijas.
