Neatsargus asmens duomenų naudojimas skaitmeninėje erdvėje geriausiu atveju gali baigtis šiukšlėmis elektroninio pašto dėžutėje, blogiausiu – algos iškeliavimu iš banko sąskaitos, perspėja ekspertai.
© DELFI / Karolina Pansevič

Anot jų, silpniausia duomenų apsaugos grandis yra patys žmonės, kurie konfidencialius duomenis dažnai palieka pašaliniams matomose vietose ir lengvabūdiškai atidaro neaiškios kilmės elektroninius laiškus, rašoma pranešime spaudai.

Už neatsargumą tenka skaudžiai mokėti

„Interneto amžius pakeitė žaidimo taisykles. Jei anksčiau savo asmeninius duomenis saugiai nešiojomės kišenėje, tai dabar jie yra naudojami kuriant savo elektroninę tapatybę, – cituojamas „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas.

Asmeniniai duomenys padeda tave identifikuoti nuotoliniu būdu, todėl daugybė paslaugų tampa ne tik patogiau vartojamos, bet ir paprasčiau prieinamos. Jei tokios galimybės nebūtų, grįžtume atgal į XX amžių, kuriame nebuvo nei internetinės prekybos, nei mobilios bankininkystės, nei kitų elektroninių patogumų.

„Asmens duomenų naudojimas – būtinas šiuolaikinei ekonomikai. Tačiau svarbu nepamiršti apie asmens duomenų higieną – savo duomenis turime saugoti. Tad prieš pildydami bet kokią duomenų formą pirmiausiai pagalvokite ne tik kokias naudas gausite, bet kam ir kokią informaciją patikite“, - patarė jis.

Ir nors neapgalvotas asmens duomenų atskleidimas internete gali baigtis nemaloniai, tačiau didelė dalis žmonių tokių duomenų nevengia laikyti visų matomoje vietoje. Anot advokatų kontoros „TGS Baltic“ partnerio Mindaugo Civilkos, dažnai darbuotojai prisijungimo prie sistemos vardus ir slaptažodžius užsirašo ant lapelio ir priklijuoja prie kompiuterio ekrano.

„Jie pasiteisina, kad tiesiog per dažnai reikalaujama keisti slaptažodžius. Darbuotojai taip pat linkę kopijuoti jautrius duomenis į asmeninį kompiuterį ar išmaniuosius įrenginius, kad galėtų dirbti iš namų. Lengvabūdiškai atidaromi bei aktyvuojami neaiškios kilmės elektroniniai laiškai. Įprastas atvejis, kai kenkėjiška programa patenka per elektroninį paštą, atidarius „Word“ ar kitą dokumentą“, – dažniausiai daromas klaidas elektroninėje erdvėje vardija M. Civilka.

Anot advokato, žmogiškojo faktoriaus riziką gali sumažinti tik nuolatinis darbuotojų mokymas, švietimas ir socialinės inžinerijos pagrindų suteikimas.

Nesirūpinimas duomenų saugumu gali smogti įvaizdžiui

Kreipti vis didesnį dėmesį duomenų apsaugai jau pradėjo ne tik pavienės bendrovės, bet ir politikai. Praėjusiais metais priimtas Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas suteiks daugiau teisių vartotojams, pavyzdžiui, teisę reikalauti nutraukti duomenų rinkimą ir naudojimą ar būti pamirštam. Be to, naujasis įstatymas užkraus ir naujas atsakomybes asmens duomenis saugančioms bendrovėms.

„Absoliutus saugumas įmanomas tik teoriniame modelyje. Realiame pasaulyje įmanoma kalbėti tik apie vienokį ar kitokį jo lygį. Manau, kad stambesnės įmonės, ypač tos, kurios tradiciškai savo veikloje nuo seno laikosi itin griežtų informacijos paslapties reikalavimų – bankai, draudimo bendrovės, o taip pat ryšio bendrovės, farmacinės kompanijos skiria didelį dėmesį duomenų saugumui. Akivaizdu, kad smulkesnės bendrovės į saugumą neretai žiūri pro pirštus, kaip į dar vieną papildomą sąnaudų eilutę“, – teigia M. Civilka.

Tiesa, bendrovės įvaizdžiui žvelgimas į asmens duomenų saugumo užtikrinimą tik kaip į papildomas išlaidas gali būti pražūtingas. Štai šių metų pavasarį programišiams įsilaužus į vienos plastinės chirurgijos klinikos sistemą buvo pagrobta daugybė asmeninių duomenų, o tai visuomenėje sukėlė didžiulį pasipiktinimą.

Daugiau apie duomenų saugumą skaitmeninės ekonomikos amžiuje ir būdus jį užtikrinti šios srities profesionalai diskutuos rugsėjo 19-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame nemokamame modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!.

Rugsėjo 19 d. įvyks trečiasis ir Baltijos šalyse didžiausias nemokamas moderniųjų technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! Šiemet jis iš Vilniaus persikelia į Kauno „Žalgirio“ areną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gandus apie aplinkos ministrą Karbauskis kategoriškai neigia: čia kaip su ligoninių naikinimu (43)

Pirmadienį socialdemokratų frakcijos nariai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir...

Eterio lakštingala ir naujojo Vilniaus veido kūrėjai: juos pažįsta visi, tačiau tik retas žino, ką iš tiesų jiems teko iškęsti (5)

Jie – broliai dvyniai. Ji – vyresnioji sesuo, vadinta eterio lakštingala. Visi trys bajoriškos...

Nausėda pasveikino važiuojančius apsipirkti į Lenkiją (378)

Pirmadienį „Žinių radijuje“ viešėjęs Gitanas Nausėda kiek netikėtai pasidžiaugė į...

Kauniečiai suirzo: laukė saugesnės stotelės, bet nauja pasiekiama krūmynais arba keliu be kelkraščio (10)

Kauno Jiesios mikrorajono gyventojai nerimsta dėl nesaugios autobuso stotelės. Prieš porą...

Konkurencijos taryba: uždraudus prekybos centrams dirbti sekmadieniais – kainos tik didėtų (60)

Uždraudus dirbti prekybos tinklams sekmadieniais ir per šventes, kainos tik kiltų. Taip mano...

Airinas parašė DELFI laišką apie savo gyvenimą Lukiškėse: patyrė egzekuciją, po kurios prasidėjo haliucinacijos (470)

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kiek daugiau nei mėnesį kalintis „ Alfa vyras “...

Išgelbėta iš laivo iškritusi ir 10 valandų atviroje jūroje praleidusi moteris (4)

Adrijos jūroje sekmadienį buvo išgelbėta iš kruizinio laivo iškritusi ir visą naktį...

Vilniuje nunuodytas vienas garsiausių šunų Europoje: keturkojų nuodytojai darbuojasi be jokio atsako (448)

Trenerį Dominyką Rukšėną palaužė sunki netektis – apsinuodijęs nuo lauke pribarstytų...

Papasakojo, kaip gauti svajonių darbą ir keliauti po Europą nemokamai

Daugiau nei keli tūkstančiai jaunuolių. Tiek jaunų žmonių nuo 18 iki 30 m. panoro dalyvauti...

Kodėl viename kambaryje esame linksmi, o kitame – alkani

Spalvų įtaką nuotaikai tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad geltona spalva vadinama laimės...