aA
Pamario gyventojai pastarosiomis dienomis vėl gyvena neramiai – gausūs krituliai padidino potvynio tikimybę ir tai, kad vėl bus užlietas vienintelis kelias, kuriuo galima nuvažiuoti į Rusnės salą. Valdžia gyventojams siūlo pakentėti dar kelerius metus, kol bus išspręsta ši problema.
Naktį potvynis užliejo kelią Šilutė-Rusnė
© R. Žalgevičiaus nuotr.

Apsemtų kelių automobiliai nemėgsta. Transporto priemonių specialistai sako, kad važiavimas apsemtu kelio ruožu gali baigtis liūdnai – variklio hidraulinio smūgio taisymas gali kainuoti tūkstančius.

Šiemet eismas jau buvo draudžiamas

Rusniškiai namo gali grįžti vieninteliu keliu – Šilutė-Rusnė. Kasmet pavasarį užliejamas žemiausias šio kelio ruožas nuo 6,35 km iki 6,79 km lengvajam transportui būna neišvažiuojamas vidutiniškai 27 paras per metus. Vandens gylis siekia metrą ir daugiau. Kasmetinio užliejimo tikimybė – 99 proc.

Lengviesiems automobiliams eismas keliu leidžiamas, kai potvynio vandens gylis neviršija 20 cm. Kai vandens gylis didesnis, lengvieji automobiliai kraunami į traktoriaus priekabas ir perkeliami per užlietą ruožą. Esant didesniam nei 1,17 m vandens gyliui, autotransporto eismas keliu draudžiamas.

Šiais metais, vasario pradžioje, potvynio vanduo jau buvo apsėmęs Rusnės-Šilutės kelią. Vandens gylis siekė 23 centimetrus, todėl lengvieji automobiliai buvo keliami traktoriais.

Gyventojai ne katą skundėsi, kad tai jiems sukelia didelių problemų. Prie automobilius keliančio traktoriaus susidaro eilės, todėl gyventojai vėluoja į darbus, vaikai – į mokyklas. Be to, ir grįžti namo užtrunka gerokai ilgiau nei važiuoti neapsemtu keliu.

„Aišku, kad tai yra problema ir jau ne vienerius metus kalbama apie estakados statybas. Taip kelias būtų „pakeltas“, jo potvynio vanduo neužsemtų ir gyventojams nebetektų patirti nemalonumų. Tačiau, kiek žinome, estakados statybos gali prasidėti ne anksčiau 2017 ar 2018 metais“, – teigė Šilutės rajono savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Arvydas Gorodeckas.

Stebi Panemunės estakadą

Kelias Šilutė-Rusnė yra valstybinės reikšmės, todėl problemos sprendimo variantų ieško Susisiekimo ministerija.

Jai pavaldi Lietuvos automobilių kelių direkcija užsakė galimybių studiją, kurioje būtų pateikta analizė, kaip išspręsti problemą. Pernai buvo pateikti penki projektiniai sprendiniai. Visi jie analizuoti, du atmesti, kaip netinkami. Liko dar trys variantai, kaip spręsti užliejamo kelio problemą, tačiau jie itin atidžiai analizuojami.

„Mano nuomone, tą problemą reikia vieną kartą ir visiems laikas išspręsti. Taip, šiuo metu yra pateikti trys projektiniai pasiūlymai, kai daryti su kasmet apsemiamu keliu Šilutė-Rusnė. Tačiau tuos pasiūlymus reikia labai atsakingai išanalizuoti, nes negalime rizikuoti. Tai jau daro Lietuvos automobilių kelių direkcijos techninė taryba. Manau, kad balandį jau bus išvados ir žiūrėsime, ką toliau daryti“, – teigė susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas.

Jo žodžiais, šiuo metu itin atidžiai stebima Panemunės estakada. Ji, Panemunės aplinkkelis ir tiltas per Nemuno senvagę suprojektuoti ir pastatyti plyname lauke, kur iki šiol driekėsi užliejamos Nemuno deltos slėnio pievos.

„Panemunės estakados šiemet laukia pirmasis išbandymas. Tai bus pirmasis potvynis, kurį ji privalės atlaikyti, todėl stebėsime, ar viskas gerai. Pačios statybos buvo labai sudėtingos, todėl ir dabar atidžiai reikia stebėti. Tokie objektai yra rizikingi, todėl jie turi būti kruopščiai išanalizuoti, kad tarnautų daugybę metų“, – kalbėjo A. Žvaliauskas.

Vienas variantas jau nepasiteisino

Vienas variantų, kaip spręsti užliejamo kelio Šilutė-Rusnė problemą, tai pat yra kelių šimtų metrų ilgio estakados statybos. Kitas variantas – po esančiu keliu iškasti kanalą, kuris padidintų vandens pralaidumą ir šis „neužkiltų“ ant kelio. Trečias variantas – „pasukti“ kelią taip, kaip jo potvynis nepasiektų.

„Esu įsitikinęs, kad projektas turi būti įgyvendintas, o koks variantas turi būti pasirinktas, privalo pasakyti specialistai“, – teigė A. Žvaliauskas.

Paklaustas, kiek kainuotų išspręsti problemą, kuri per metus egzistuoja vos apie 30 dienų, viceministras įvardijo, jog pigiausio varianto skaičiuotina kaina yra 15-20 mln. eurų.

„Suprantama, kad šis infrastruktūros projektas niekada finansiškai neatsipirks. Tikrai būtų daug pigiau kasmet specialia technika kilnoti automobilius į Rusnę ir iš jos. Tačiau šis projektas yra toks labiau socialinis, kad gyventojams būtų patogu, kad jiems nereikėtų nuolat nerimauti, ar šiandien galės ramiai iš Rusnės išvažiuoti ir į ją grįžti“, – tikino viceministras.

Jis kol kas nesiryžo prognozuoti, kada gali prasidėti statybos, nes tai priklausys ir nuo pasirinkto projekto, ir nuo poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, ir nuo finansavimo galimybių.

Senieji rusniškiai pamena, kaip buvo bandyta paaukštinti užliejamo kelio sankasą iki 2 metrų amplitudės, tai turėjo sumažinti užliejimo tikimybę iki 40–50 proc. bei sutrumpinti užliejimo trukmę. Tačiau 1980 m. pavasario potvynio metu susidarius ledų sangrūdai ties Rusne, kelio sankasa 400 m ruože buvo pralaužta.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kručinskai vaiko teisių į namus nebeįsileis: gyvename baimėje (105)

Eglė ir Gintaras Kručinskai atgavo vaikus po to, kai sutiko su Vaiko teisių apsaugos tarnybos...

Premjeras dėl galimos įtakos konservatoriams kreipėsi į specialiąsias tarnybas papildyta Landsbergio ir VSD komentarais  (738)

Premjeras Saulius Skvernelis neatsiima savo žodžių, kad konservatoriams galimai įtaką galėjo...

Seimas taiso savo klaidas: padidino mokesčius turtingiesiems (18)

Priimdami mokesčių reformą parlamentarai praleido pro akis faktą, jog dideles pajamas...

Streikuojantys mokytojai sulaukia ir finansinės paramos (206)

Penktą savaitę streikuojantys mokytojai sulaukia ne tik moralinės, bet ir finansinės paramos.

Juozo Statkevičiaus ir Julijos Janus konfliktas internete sukėlė audrą: lietuviško kaimo šaknys išlindo (43)

Lietuviškosios mados korifėjus Juozas Statkevičius itin aštriai pakomentavo, ką mano apie...

Sumaištis Prancūzijoje: Maskva grįžta ir gali smogti daug taikliau (251)

Emmanuelis Macronas sėkmingai išsisuko nuo kibernetinių atakų ir melagingų pranešimų, kurie...

DELFI TV Gyvai: kaip reikia suprasti NT rinką — didžiausios pirkėjų ir pardavėjų klaidos

Kur geriausia ieškoti informacijos apie NT rinką? Kokios didžiausios būsto pirkėjų klaidos? Kaip...

Vyriausybė nenori Vėlinių paskelbti nedarbo diena (45)

Vyriausybė ketina trečiadienio posėdyje nepritarti Seimo narių siūlomoms Darbo kodekso...

Neramios kojos gali išvaryti iš proto: sindromas atsiranda dėl kelių medžiagų trūkumo (10)

Jei nuolat maudžia, trūkčioja, dilgčioja kojas, norite jas judinti, kad nors trumpam nieko...