Šįmet labai sumažėjo stojančiųjų, pirmuoju prioritetu nurodžiusių Lietuvos edukologijos, Aleksandro Stulginskio, Mykolo Romerio ir Klaipėdos universitetus.
Jurgita Petrauskienė
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) sulaukė 45 proc. mažesnio susidomėjimo, Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) – 35 proc., Mykolo Romerio universitetas (MRU) – 27 proc., Šiaulių universitetas (ŠU) – 19 proc., Klaipėdos universitetas (KU) – 18 proc.

Daugiau pageidaujančių nei pernai pritraukė Generolo Jono Žemaičio karo akademija (21 proc. augimas), Vilniaus universitetas (6,2 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (2,1 proc.). Tarp kolegijų dagiau dėmesio sulaukė Vilniaus kolegija (13 proc.) ir Kauno kolegija (4,1 proc.).

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pastebėjo, kad šiek tiek smunka pasitikėjimas regioniniais universitetais. Todėl, jos aiškinimu, regioninio aukštojo mokslo stiprinimas yra šios Vyriausybės prioritetas.

J. Petrauskienė: tai jau tendencija

„Tai neatsitiko šįmet, į minėtas aukštąsias jau keletą metų stoja vis mažesnis skaičius studentų. Kiekvienos aukštosios mokyklos situacija labai skirtinga“, – aiškino K. Petrauskienė.

LEU atveju situaciją lėmė pasikeitęs pedagogų rengimo modelis, išskaidytas per tris universitetinius miestus – Kauną, Vilnių ir Šiaulius. Be to, šįmet neskirta valstybės finansuojamų vietų ruošiant dalykų mokytojus lygiagrečiuoju būdu, o tai ir aktualiausia LEU.

Tuo metu Klaipėdos universitetas, sakė J. Petrauskienė, nestambino studijų programų, neieškojo bendradarbiavimo su kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis. Pasak ministrės, tai labai regionui svarbus universitetas, niekas daugiau nerengia jūrinių tyrimų specialistų, tačiau stojantiesiems universitetas pasiūlė apie 10 šios srities išskaidytų programų, kurias pirmu pasirinkimus rinkosi po vieną du studentus. „Tai akivaizdus pavyzdys, kada gal ne visi namų darbai, teikiant priėmimui į KU programas, buvo padaryti“, – kalbėjo ministrė, besitikinti, kad universitetas peržiūrės strategiją.

Šiaulių universiteto situaciją esą lemia tai, kad didžiausia stojančiųjų trauka į Vilnių ir Kauną, tad lygių sąlygų nėra. Tačiau, pasak J. Petrauskienės, ŠU turi išskirtines valstybei reikalingas sritis – pavyzdžiui, edukologijos mokslus. Be to, sakė ministrė, ŠU konkuruoja ir su miesto kolegija, ir profesiniu mokymo sektoriumi.

Ką ministerija darys – lauks, kol aukštosios numirs pačios, ar imsis veiksmų?

Jurgita Petrauskienė
Jurgita Petrauskienė
© DELFI / Domantas Pipas

„Aš manau, kad laukti tikrai neatsakinga, tačiau čia labai svarbi paties universiteto, kaip autonomiškos institucijos, strategija. Tokie dalykai atsitinka ne per metus. Tai jau tendencija – studentų skaičiaus mažėjimas LEU, ŠU ar KU neįvyko šiemet. Universitetas, siūlydamas tam tikras programas, irgi vykdo strategiją, tam tikrą politiką. Iš valstybės pusės, be jokios abejonės, turime investuoti į tai, kad tie mokytojai, tiek jūrų inžinerijos specialistai, tiek kiti regionams reikalingi specialistai būtų rengiami“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Panas Žiliukas pridūrė, kad į KU pirmu pageidavimu stojo 600 asmenų, į ŠU – 300. Šie skaičiai nėra maži, bet programų labai daug ir jos „praskysta“.

„Čia viena drastiškas programų skaičiaus sumažinimas tris keturis kartus, atitinkamai mokslo ir viso kito potencialo koncentracija juos gali išlaikyti“, – išeitį mato P. Žiliukas. Jo nuomone, regionuose tokie centrai puikiausiai gali išlikti.

Jurgita Petrauskienė ir Pranas Žiliukas
Jurgita Petrauskienė ir Pranas Žiliukas
© DELFI / Domantas Pipas

Kalbėdamas apie MRU, P. Žiliukas situaciją pavadino „konkurencijos problema“, kada pačiame mieste dubliuojamos programos. „Net ir didžiuosiuose miestuose reikia saiką turėti. Tai laikykime tik konkurencijos klausimu“, – tai, kad galimus MRU studentus nuvilioja kiti Vilniaus universitetai, sakė P. Žiliukas.

„Situacija tokia, kad nereikia tokio didelio skaičiaus didelių, stambesnių universitetų“, – kalbėjo LAMA BPO prezidentas.

MRU situaciją lėmė ir mažesnis mokančių už studijas skaičius. Jų sumažėjo įvedus kartelę: sutarus su aukštosiomis mokyklomis, šiemet iki 3 pakeltas mažiausias stojimo balas.

Lyderiai – VU ir KTU

Pirminė stojančiųjų pasirinkimų analizė rodo, kad stojantieji pranašumą teikia didiesiems šalies universitetams ir kolegijoms. Pirmuoju pageidavimu Vilniaus universitetą nurodė 5290 stojančiųjų, Kauno technologijos universitetą – 2147, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą – 2005, Gedimino technikos universitetą – 1968.

Šįmet 64 studijų programos „uždarytos“ dar iki stojimo į aukštąsias mokyklas pabaigos – jos sulaukė per mažo stojančiųjų susidomėjimo. Daugiausia programų neteko Klaipėdos universitetas (12), LEU (11), Šiaulių ir Vytauto Didžiojo universitetai – po 7 .

Šįmet nustatyta aukštesnio studentų skaičiaus studijų programose (rentabilumo) kartelė. Nuo rugsėjo 1 d. valstybės finansavimas skiriamas ne mažiau kaip 15 pirmakursių surinkusioms socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programoms, ne mažiau kaip 10 – biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijose ir ne mažiau kaip 4 – menų.

DELFI primena, kad pagrindinio priėmimo pirmojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami pirmadienį, liepos 24-ąją. Vėliau vyks papildomas priėmimas. Bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas šiemet dalyvauja 19 universitetų ir 21 kolegija. Į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių abiturientų.

Šiemet prašymus studijuoti universitetuose ir kolegijose pateikė šiek tiek daugiau nei 28 tūkst. kandidatų, pernai tokių buvo 29,7 tūkst. Tarp baigusiųjų pildyti prašymus yra per 16 tūkst. šių metų abiturientų, kiti mokyklas baigė anksčiau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Specialistai neteko amo: darželiuose ir mokyklose sviestą pakeis margarinas (228)

„ Sviestas , kur įmanoma, keičiamas aliejumi arba margarinu, kurio sudėtyje sočiųjų riebalų...

Šokiruojantis merginos pagrobimas: gyvą palaidojo po žeme (57)

Barbaros Jane Mackle gyvenimas buvo tikrai kerintis. Daili ir populiari 20 metų mergina buvo Majamyje...

Lietuvos nacionalinės filharmonijos darbuotojų stilius: per koncertus ir po jų – kaip diena ir naktis (11)

DELFI Stilius apsilankė didžiausiame šalies klasikinės muzikos koncertų centre – Lietuvos...

Šaras po pergalės juokavo apie aštuonis kartus operuotą gerklę ir mokė žurnalistus (12)

Kauno „Žalgiris“ be didesnio vargo žengė į Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) pusfinalį....

Sostinėje atgimė vienuolyną su skandalais palikęs baras (18)

Praėjusių metų rugpjūtį baro „ 7 fridays “ darbuotojai staiga turėjo susirinkti daiktus ir...

Vilniuje per susidūrimą sužalotas motociklininkas neteko sąmonės

Vėlų penktadienio vakarą, apie 23.20 val., Vilniaus senamiestyje, Maironio g., susidūrė...

Kitokia pažintis su Berlynu: nuo apleistų CŽV pastatų iki linksmybių šimtamečiame šokių klube (9)

Planuodami atostogas ar trumpas išvykas svetur, dažniausiai renkamės turistų patikrintas,...

Baisi istorija su laiminga pabaiga: ar žinote, kodėl ugnikalnių išsiveržimai tokie pavojingi lėktuvams?

Jau beveik mėnesį galime stebėti vaizdus iš Havajų, kuriuose savo galią rodo prabudęs...

Asmens duomenų tvarkymas: kiekvienam interneto vartotojui verta sužinoti, kas keičiasi jau šiandien (82)

Lietuvoje nuo gegužės 25 d. pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) –...

Jautrus vaizdo įrašas sujaudino tūkstančius: penkiametė autistė ištarė pirmuosius žodžius (9)

Moteriai buvo pasakyta, kad jos dukra, turinti autizmo spektro sutrikimą, niekada nekalbės. Štai...