Kaip vienas sektinas švietimo sistemos pavyzdys nuolat minima Suomija. Čia mokytojo specialybė ne mažiau prestižinė nei teisininko ar gydytojo. Mokytojais gali būti tik magistro laipsnį turintys gyventojai ir jam suteikiama laisvė pačiam ruošti mokymo metodikas tik su minimaliomis gairėmis, kurios nuleidžiamos iš Švietimo ministerijos. Pavyzdžiui, vienoje Espoo miesto mokykloje mokytojai matematikos moko ir per šokį.

Kol Suomijoje mokytojai džiaugiasi laisve ir atlyginimais nuo 2,5 tūkst. eurų iki 3,3 tūkst. eurų, Lietuvoje mokytojo specialybei vis dar trūksta prestižo, o mokytojai vietoj kūrybinės laisvės skundžiasi dėl savo pajamų.

Gražiai skamba tik ant popieriaus

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Treičiakauskas teigė, kad progreso Lietuvos švietimo sistemoje greitoje ateityje nemato.

„Jei pažiūrime į Švietimo įstatymo tikslus ir uždavinius, tai viskas atrodo idealiai. Mes viskam pritariame 100 procentų: kad reikia išugdyti laisvą, kūrybingą, atsakingą, patriotišką, mąstančią ir jautrią asmenyje, bet kai įstatyme gražiai įvardytas tikslas nusileidžia į įgyvendinimo plotmę, mes matome, kaip viskas vyksta. Keli mėnesiai iki egzaminų pakeičiama tvarka, prailginami mokslo metai dviem savaitėmis“, – kalbėjo pašnekovas.

D. Treičiakauskas teigė nusivylęs tuo, ką mato vykstant keičiant švietimo sistemą: „Jei pažiūrėtume į pokyčius aplinkosaugoje, sveikatos apsaugoje, tai ten judama, o švietimo srityje, mano nuomone, nieko nevyksta“.

Pasak jo, Švietimo ir mokslo ministerija turėtų žiūrėti į vaiko asmenybės raidą, o ne formalias programas, pirmiausiai turi įvykti turinio pokyčiai.

„Mokiniai mokosi matematikos, krūvos formulių, bet kai ateina laikas loginiam mąstymui ar sąsajų radimui konkrečiose situacijose, čia gebėjimų nėra, – kritika dalijosi pirmininkas. – Visais laikais švietimas buvo priderintas prie gyvenimo, turime mokytis gyvenime reikalingų įgūdžių. Turime mokytis atsakomybės, bendradarbiavimo ir kooperacijos su kitais, o dabar visa švietimo sistema yra pagrįsta konkurencija. Tu gali laimėti tik nugalėjęs kitą. Jei gausi geresnį pažymį, tai būsi pagirtas“.

D. Treičiakausko nuomone, kol kas mokykloje nėra mokoma ir gyvenimiškų įgūdžių. Pavyzdžiui, mokiniai išmoksta, kada įvyko Prancūzų revoliucija, bet supratimo, ką reiškia „Laisvė. Lygybė. Brolybė“ jie taip ir neįgauna.

„Dabar kalbama daug apie mokytojo prestižą, bet čia vėl tik oras, nes mokytojų apmokėjimo sistema buvo pakeista su mokytojais nesitarus. Kalbame su pedagogais, mokyklų vadovais ir jie sako, kad nežino, kaip čia dabar viskas bus“, – toliau savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas.

Jei pašnekovo nuomone valdžia nieko nedaro, kad švietimo sistema Lietuvoje gerėtų, galbūt tuomet išeitis yra privačios mokyklos, kur kokybe būtų suinteresuoti patys mokyklų steigėjai?

„Nevalstybinių mokyklų iniciatyvų Lietuvoje yra jau nemažai, bet čia vėl nejaučiame politinio pritarimo. Jų diskriminavimas nefinansuojant ir išmetant iš bendro konteksto neleidžia padaryti taip, kad šios mokyklos būtų reali alternatyva, kuri leistų pasitempti ir valstybinėms mokykloms“, – kalbėjo pašnekovas.

Mano, kad vietoj progreso regresuojame

Savo iniciatyva vaikus ugdyti netradiciškai yra pasirinkusi savitos metodikos arba anksčiau netradicinės metodikos švietimo įstaiga vadinta Kauno Suzukio pradinė mokykla.

Mokyklos vadovė Dėja Aukštkalnytė teigė, kad mokykloje vadovaujamasi principais, kad vaikai turi pradėti mokytis kuo anksčiau, tėvai turi dalyvauti mokyklos gyvenime, o mokymosi atmosfera turi būti maloni.

„Esame atvirų pamokų mokykla, kur nėra nė vienos uždaros pamokos, kur negalėtų ateiti tėvai ar kiti mokytojai. Taip pat naudojame netradicines ugdymo aplinkas, stengiamės išnaudoti įvairias erdves – muziejus, teatrus, parkus. Visgi stengiamės labai atsargiai atsirinkti, kur važiuojame“, – pasakojo pašnekovė. Pasak jos, taip pat suprantama, kad kiekvienas vaikas tobulėja savo tempu, todėl kiekvieno vaiko pažanga vertinama tik pagal jį patį, o ne lyginant su kitais.

Be Suzukio ugdymo filosofija pagrįstos mokyklos Lietuvoje dar veikia mokyklos, besiremiančios Valdorfo pedagogikos, Montessori pedagogikos principais.

D. Aukštkalnytė pabrėžė, kad Lietuvai nereikia vaikytis vien Suomijos pavyzdžio. Ji siūlo kuo greičiau atsigręžti į Azijos šalis: „Yra labai daug ir kitų gerų pavyzdžių be Suomijos. Suomija reitinguose iššoko tik keletą metų ir tik gamtamoksliniuose dalykuose, o tuo metu Azijos šalys, kaip Japonija, Taivanas, Kinija, Singapūras, visada užima aukštas vietas. Ar galime būti tokie geri kaip jie? Tai ginčytinas klausimas, nes jie turi ne dešimties ar šimto metų tradiciją, o daug gilesnę. Ten yra pagarba mokslams, tai įaugę jų šeimos tradicijoje“.

Tuo metu Lietuvoje pašnekovė teigė matanti ne progresą švietimo sistemoje, o regresą. Anot jos, situaciją galima vadinti įtempta ir dramatiška.

„Reformos daromos dėl reformų, o ne kažką pagerinti. Tokiu būdu tikrai nepadarysime pažangos ir tai tikriausiai jau atsiliepia bendrai situacijai Lietuvoje – didžiulė emigracija ir didžiulis žmonių nusivylimas“, – konstatavo pašnekovė.

Pritaria, kad situaciją reikia keisti

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša pripažino, kad situacija nėra gera, tačiau nepritarė, kad nieko nėra daroma.

„Visų pirma, reikia susivokti, ko mes norime iš vaiko: mes norime kūrybingo, inovatyvaus žmogaus, kuris būtų pasiruošęs ateičiai, kuri neaišku, kokia bus. Vaiką riekią apmokyti taip, kad jis sugebėtų greitai kurti ir prisitaikyti prie pokyčių. Čia yra sudėtingas uždavinys ir su tuo susiduria visos šalys. Ir mes mėginame šituos dalykus daryti. Mokymą reikia daryti šiuolaikinį, šiuolaikinį mokytoją ruošti. Tam mes padarėme mokytojų rengimo pertvarką“, – kalbėjo jis.

Tačiau kas E. Jovaišos nuomone yra šiuolaikinis mokytojas? „Galiu pasakyti savo pavyzdžiu: aš visą gyvenimą dėsčiau būsimiems istorijos mokytojams, dėsčiau inovatyviai, esu parengęs ir išleidęs eilę vadovėlių. Dabartinis mokytojas turi dirbti su telefono ir mobiliosiomis priemonėmis, kurios demonstruojamos lentoje, labai įdomiai ir patraukliai aiškinti. Turi būti naujos didaktikos. Mobiliųjų technologijomis ir elektroninis mokymas nėra dar pažengęs Lietuvoje“, – įsitikinęs Seimo narys.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad ką tik pakeitus mokytojų ruošimo pertvarką viskas per dieną ar dvi nepasikeis. „Bet siųsime savo studentus į Estiją, Suomiją, Austriją, kviesime užsienio profesorius, kad atvažiuotų nauji žmonės ir padėtų mums išlipti iš didaktikos balos“, – žadėjo pašnekovas.

Paklaustas, kaip nutiko, kad Lietuvoje mokytojo specialybė prarado prestižą, E. Jovaiša teigė, kad tai nulėmė požiūris į mokytoją, pedagogiką.

„Amžinai buvo neduodama pinigų. Lietuvos edukologijos universitetui buvo dešimt metų mažinama galimybė priimti būsimus mokytojus. Nuo 2008 m. turėtų 1500 vietų iki 2016 m. skaičius sumažėjo iki 285. Jei valstybė neduoda pinigų ruošti mokytojams, tai jau ir yra signalas, kad jų nereikia. Aš jau prieš 5–6 metus įspėjau, kad artėjame į didelę mokytojų krizę ir dabar jau savivaldybės skundžiasi, kad labai trūksta mokytojų“, – reziumavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (189)