Tądien Memorandumą pasirašė 32 valstybinės ir visuomeninės įstaigos ir organizacijos, kurių veikla vienu ar kitu būdu susijusi su saugaus eismo gerinimu. Šiandien galima atsigręžti į 2006 metus ir pamatyti, kad žuvusiųjų keliuose skaičiais smarkiai sumažėjo.
Džiuginanti statistika
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) išplatintame pranešime pabrėžiama, kad siekiant saugaus eismo gerinimo Lietuvos keliuose, labai svarbu vieningas įvairių institucijų darbas. Dauguma Memorandumą pasirašiusių šalių pagal savo atliekamas pareigas besirūpindamos saugaus eismo gerinimo klausimais tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja.
LAKD akcentuoja, kad pastaraisiais metais bendromis pastangomis pasiekta teigiamų rezultatų: žuvusiųjų skaičius 2015 metais, palyginti su 2014 metais, sumažėjo apie 10 proc. Per pastaruosius 10 metų žuvusiųjų keliuose sumažėjo daugiau kaip tris kartus.
2015 metais žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius buvo mažiausias per daugiau kaip 60 metų (tada žuvusieji buvo laikomi tie, kurie žuvo įvykio vietoje, o dabar žuvusiais laikomi mirę per 30 parų).
Vaikai tapo drausmingesni
Pastaraisiais metais gerokai sumažėjo eismo įvykiuose nukentėjusių vaikų skaičius (per pastaruosius 10 metų žuvusių vaikų (iki 18 metų) sumažėjo apie 6 kartus (2006 m. žuvo 65, 2007 m. – 70, 2015 m. – 11 vaikų), taip pat smarkiai sumažėjo dėl savo neatsargumo ir nedrausmingumo žuvusių vaikų. 2015 metais dėl savo nedrausmingumo nežuvo nė vienas vaikas– akcentuotina, kad to dar nėra buvę per visą pokarinį laikotarpį.
2006–2015 metais eismo įvykių, juose žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius:
LAKD atkreipia dėmesį, kad avaringumą keliuose sumažinti padėjo bendros įvairių institucijų, visuomenės pastangos, todėl labai svarbu ir toliau visiems nuosekliai dirbti. Eismo saugumui didžiausią įtaką daro žmogaus elgesys, todėl tam ir reikia skirti didžiausią dėmesį: ugdyti eismo kultūrą, eismo dalyvių atsakingumą, atidumą kelyje ir pan.
Taip pat pažymima, kad nors pastaraisiais metais avaringumas ir sumažėjo, bet palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, skaičiuojant žuvusiųjų skaičių milijonui gyventojų, Lietuva yra tarp tų šalių, kur žuvusiųjų skaičius milijonui gyventojų yra didžiausias.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Egidijaus Skrodenio teigimu, žuvusiųjų skaičių sumažinti pavyko keliuose įrengus kalnelius, žiedines sankryžas. Visuomenės dėmesio atkreipimas į saugumą keliuose, atšvaitų segėjimą, taip pat padėjo pasiekti ženklių rezultatų.
„Atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių priemonių segėjimas akivaizdžiai pasiteisina. Palyginus eismo įvykiuose nukentėjusius eismo dalyvius – pėsčiuosius ir dviratininkus 2002 m. ir 2015 m., žuvusiųjų ir sužeistų žmonių sumažėjo perpus. Viena iš sumažėjusių eismo įvykių priežasčių – pėsčiųjų ir dviratininkų atšvaitų naudojimas. Pėstieji be atšvaitų tamsiuoju paros metu rizikuoja gyvybe 8 kartus labiau negu pėstieji su atšvaitais“, – surengtoje spaudos konferencijoje Seime kalbėjo E. Skrodenis.
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, nors pasiekta teigiamų rezultatų, tačiau Lietuva vis dar yra tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose žuvusiųjų skaičius milijonui gyventojų yra didžiausias, todėl eismo saugumas keliuose išlieka vienas pagrindinių mūsų valstybės iššūkių.
„Siekiant sumažinti nukentėjusių ir žuvusiųjų keliuose skaičių, numatytos 3 veiklos kryptys – mokymas, kontrolė ir transporto priemonių gerinimas. Sugriežtinimai duoda trumpalaikius rezultatus. Tik žmonių sąmoningumas gali padėti išvengti nelaimių“, – įsitikinęs G. Aliksandravičius.
Kol nepasiekta, kad keliuose nebūtų žuvusiųjų, Seime inicijuojami nauji įstatymų projektai.
„Skatinsime atšvaitų naudojimą ant vaikų drabužėlių, sieksime, kad būtų išieškomos baudos iš pažeidėjų (pvz. neleisti susituokti, kol nesumokėjo baudų), bausti už kalbėjimą mobiliuoju telefonu einančius per perėją ir kt. Skaudžių nelaimių kelyje galima išvengti. Saugaus eismo dienos Lietuvoje galėtų vykti kasdien“, – įsitikinęs Seimo narys Eduardas Šablinskas.
