Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habil. dr. Ramutis Bansevičius pastaruoju metu yra užpatentavęs 35 išradimus, tačiau per visą savo darbinę karjerą skaičiuoja padaręs apie 300 išradimų ir dar gavęs 15 patentų užsienyje. Paklaustas, kurie iš jo patentuotų gaminių jam yra svarbiausi, neslepia, kad tai, be jokios abejonės, būtų medicininiai patentai, nes būtent jie gali keisti žmonių gyvenimus. Mokslininko galvoje verda daugybė naujų idėjų, kokių išradimų Lietuvai ir pasauliui dar reikia.
Profesorius Ramutis Bansevičius
© Asmeninio albumo nuotr.

Sukūrė tai, ką medikai naudos po kelerių metų

Profesorius R. Bansevičius, dirbdamas kartu su kolega Algimantu Bubuliu, yra patentavęs kraujagyslių valymo, naudojant kavitaciją, įrenginį. Tai, kaip mini pats pašnekovas, yra vienas reikšmingesnių jo darbų.

„Kavitacija yra skystyje sukeliamos labai aukšto dažnio bangos, kurios ardo viską – net betoną. Ant kraujagyslių nusėda tokie riebalų sluoksneliai, kurie susiaurina kraujo tekėjimą. Ypatingai tai pasireiškia kojose, ypač, jei žmonės rūko. Mes sugalvojome tokį ultragarsinį zondą su labai specialiu antgaliu, iš kurio veržiasi kavitacinė srovė, kuri kraujagyslėse ardo visas nuosėdas. Man tai vienas iš pavyzdžių, kai išradimas daugiausiai duoda naudos visuomenei“, - pasakoja mokslininkas.

Šiuo metu šis mokslininkų išradimas medicinos įstaigose dar nenaudojamas, nes, kaip aiškina R. Bansevičius, naujiems medicininiams išradimams prasiskinti kelią į ligonines gana sudėtinga. Vis dėlto profesorius nepraranda vilčių ir sako, kad po metų ar dvejų tokį įrenginį medikai tikrai jau naudos ir Lietuvoje.

Kuo mokslininkui patentai yra naudingi, ar apsimoka finansiškai? R. Bansevičius neslepia, kad patentai daugiausiai naudos duoda pretenduojant į tarptautiniams ar Lietuvos projektams skiriamą paramą. O šie yra mokslo žmonių duona kasdieninė.

„Iš projektų mes gyvename, - patikslina pašnekovas. - Tai yra mokslinės veiklos dalis, vėliau iš projektų rašome straipsnius“.

R. Bansevičius samprotauja, kad mokslininkų išradimai ir patentai pamažu panaudojami ir praktikoje: „Geresnio rezultato visada norisi, bet jau reikalai šiek tiek pajudėjo“.

Svajoja apie telefono dydžio palydovą

Kalbėdamas apie 35 patentų kraitį, pašnekovas šio skaičiaus nesureikšmina ir neslepia, kad jam svarbiau ne kiekybė, o kokybė. Čia pat jis pasidalija dar keliais projektais, ties kuriais šiuo metu dirba.

„Šiuo metu vykdau du Lietuvos mokslų tarybos projektus – vienas apie lazerių spindulio nukreipimą erdvėje, o kitas – dramblio straublio tipo robotai. Eilėje stovi nanopalydovai ir pikopalydovai. Paleidus nanopalydovą, erdvėje jis netvarkingai vartosi, o tai neleistina. Mūsų idėja – jį stabilizuoti, nukreipti į objektą žemėje ar saulę. Tą pasiūlėme daryti su pjezoelementais, sukant apie norimą ašį specialią sferą. To rezultatas - smarkiai sumažėję stabilizavimo sistemos gabaritai ir energijos suvartojimas, o svarbiausia – pasiekiame neregėtą kampinę skyrą, dešimtis tūkstančių kartų didesnę nei esamų schemų“, - pasakoja KTU profesorius.

Kam daryti palydovą labai didelį ir mokėti didžiulius pinigus jį paleidžiant į orbitą, kai jisai gali būti dėžutės dydžio?
R. Bansevičius

Jo teigimu, generuojamos idėjos ir apie pikopalydovus. Keliamas tikslas juos sukurti kaip įmanoma mažesnius.

„Pikopalydovai yra mobilaus telefono dydžio, sunku tokius ir įsivaizduoti, tačiau elektronika dabar labai sumažėjusi, tapusi miniatiūrine, taigi tokia idėja tampa visai reali. Kam daryti palydovą labai didelį ir mokėti didžiulius pinigus jį paleidžiant į orbitą, kai jisai gali būti dėžutės dydžio. Tačiau atsiranda viena problema – pakeisti radijo ryšį optinio lazerio ryšiu“, - pasakojo R. Bansevičius.

Anot jo, šiai problemai spręsti pasitelkiami mokslininkų sukurti lazerio spindulio valdymo erdvėje deflektoriai. „Jie ypač efektingi, kai reikia organizuoti ryšį tarp nanopalydovų ar pikopalydovų spiečiaus, kai vienu metu į kosminę erdvę paleidžiami 10...15 tokių palydovų, kurie vykdo vieną užduotį, kooperuodami vienas su kitu“.

Elektromobilius galės įkrauti robotai

Mokslininkas, paklaustas, kur gali būti panaudojami dramblio straublio robotai, pateikė vieną pavyzdį: „Mano sūnus gyvena Norvegijoje ir nusipirko „Tesla“ elektromobilį. Jį reikia pakrauti, taigi vienas kelias eiti ieškoti kištuko, o antras kelias, jeigu garaže stovi toks robotukas, jis gali pats susirasti skylę, į kurią reikia įkišti elektrodą ir automobilį įkrauti. „Tesla“ yra valdoma iš išmanaus telefono, jis parodo, kiek elektromobilis turi dar elektros, kiek pakrautas, kokiu greičiu važiuoja ir t.t., be to, gali valdyti tokį straublio tipo robotą, dirbantį visai savarankiškai“, - pasakojo KTU mokslininkas.

R. Bansevičius atvirauja, kad pagrindinis variklis, skatinantis kurti vis kažką naujo ir patentuoti naujus gaminius, originalumo paieškos: „Vykdau nemažai tarptautinių projektų, o juos finansuoja tik pasiūlius originalią idėją. Tokių projektų tikslas nėra ištirti kažką žinomo, idėja turi būti originali, taigi tai ir yra akstinas naujoms idėjoms“.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Branduolinių povandeninių laivų kapinyne Rusijoje apsilankęs vokiečių žurnalistas: tai, ką išvydau, sukėlė šoką (52)

Vokiečių žurnalistas Michaelis Schmidtas papasakojo apie tai, kaip Šiaurės vakarų Rusijoje,...

Egzotiškas pasiūlymas Palangoje: vietoj įprastų saldumynų – drakono vaisių, kinkanų ir karališkų uogų (6)

Vaisiais iš Tailando, Kosta Rikos, Izraelio, Turkijos bei Lenkijos Palangoje pirmus metus...

Sekmadienį – dar viena proga pasidžiaugti šiluma (6)

Sekmadienio naktis numatoma nepastoviai debesuota, be lietaus. Vėjas silpnas. Antroje nakties pusėje...

Saugojosi, bet pastojo: apie gyvybei pavojingą negimdinį nėštumą įspėjo ne vienas simptomas (30)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja, norėdama pasidalinti savo istorija. Ji viliasi, kad kitoms...

Kemzūros prognozė nepradžiugins „Žalgirio“ sirgalių: tai sportas, kitaip nebūna (63)

Laiko patikrintas Kęstučio Kemzūros ir Davido Blatto duetas, panašu, ruošia dirvą dar vienam...

Minią sujaudino „The Prodigy“ narių poelgis pasirodymo metu (4)

Ko gero labiausiai lauktas pasirodymas „ Positivus “ festivalyje pateisino visus lūkesčius. „...

Prabilo dar viena su „Alfa vyru“ pasimatyme buvusi mergina: bandė bėgti, bet jis ją sekė (298)

„Ėjau į troleibusą, jis iš paskos“, – apie bandymą pasprukti nuo „Alfa vyro“ Airino...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (147)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Išskyrė 9 akivaizdžiausius partnerių neištikimybės ženklus: juos pajutus, reiktų sunerimti (17)

Vyrus ir moteris į neištikimybę pastūmėja skirtingos priežastys, tačiau ir vieni, ir kiti...

Suskambo vienintelis solinis Jazzu koncertas pajūryje: atlikėja neslėpė kvapą gniaužiančio jaudulio (74)

Palanga šį savaitgalį tapo Lietuvos centru – čia ne tik vyko „Aurum 1006 km“ lenktynės, bet...