Šimtai eurų už vaiko išdaigą: pamačiusi, ką iškrėtė dukra, mama vos neprarado savitvardos

Prisiminimai apie savo vaikystės išdaigas kelia šypseną, tačiau vėliau, kai tenka atsakyti už savo pačių vaikų išdaigas, linksma būna kiek mažiau – ypač tada, kai išdaigos reiškia dideles išlaidas ar sukelia kitų nepatogumų. Tokiose stresinėse situacijose tėvams lengva prarasti savitvardą, tačiau psichologai perspėja: pulti kaltinti negerai pasielgusį vaiką – didelė klaida. Tad kaip turėtų į vaikų išdaigas reaguoti tėvai, kad jos nesikartotų ir iš klaidų būtų pasimokoma?

Pasidalino didžiausiomis vaikų išdaigomis: sumokėti jų kainą būtų tikrai nejuokinga

Vienoje pokalbių apie vaikus grupėje tėvų prašėme pasidalinti, kokias didžiausias išdaigas yra iškrėtę jų vaikai. Sutikę pasidalinti savo istorijomis, tėvai pripažino: nors šiandien prisiminimai kelia juoką, tomis akimirkomis, kai paskaičiuodavo, kiek kainuos vaikų pokštai, linksma nebuvo.

Kėdainiškė Jurgita augina tikrą dailininkę, mėgstančią piešti ant sienų ne tik savuose namuose, bet ir apsilankius pas svečius. Kadangi prašymas nepiešti ant sienų neveikia, šeimoje teko priimti kompromisą: pavyko susitarti, kad dukra pieštų tik savo kambaryje. Bet dar iki tol teko patekti į nemalonią situaciją svečiuose, švenčiant gimtadienį. Moteriai buvo sunku išlaikyti savitvardą.

„Buvo bendraamžio pusbrolio gimtadienis, dalyvavo ne vienas vaikas. Maniškė nebūtų maniškė – kas negalima, viską ras. Rado juodą markerį ir nusprendė apipiešti baldus, baltas sienas padekoruoti, tikriausiai spalvų maža buvo. Kadangi vyresnėliai neklausė, kas buvo sakyta, tai labai gražiai po to sėdėjo ir šveitė sienas, baldus. Baldai nusivalė, bet sienos nelabai“, – prisimena Jurgita.

Atrodo, tokia išdaiga tėvams turėtų brangiai kainuoti, tačiau moteris atsikvepia, kad šįkart nuostolių dėl giminaičiams apipaišytų sienų nepatyrė. „Na, ką – pasijuokėm visi iš piešinių, ir tiek. Giminaičiai sakė, kad vis tiek planuoja remontą. Kadangi turi savų vaikų, niekas to nesureikšmino“, – sako ji.

Ta pati problema pažįstama ir aštuonmetę auginančiai Jolitai. „Mūsų panelės nuo pat mažyčių dienų savaip sienas gražina. Dabar, atrodo, jau didelės, ir tai joms vis tiek siena geriausia. Mažoji didžiausiom raidėm vasarą užrašė – Samanta karalienė“, – juokiasi moteris.

Kol vieniems vaikams patinka savaip dekoruoti sienas, kitus labiau domina automobiliai. Šilutiškė Laura pasakoja, jog iš pradžių nukentėjo savas automobilis – vaikas buvo išdaužęs priekinį žibintą ir galinį stiklą, negana to, automobilis buvo apibraižytas. Tąkart svetimi automobiliai nenukentėjo, tačiau, persikrausčius į butą Švedijoje, vaikas dviračiu įvažiavo į kitą mašiną.

„Mašina buvo lizinginė, tad būtų reikėję pakloti nemažą sumelę, nes labai ryškus įbrėžimas ant vairuotojo durelių liko. Bet jie keitė mašiną į kitą ir nereikėjo nieko primokėti, nes ilgą laiką tą mašiną jie turėjo. Ir tai ne į lietuvių, o į lenkų mašiną buvo įvažiuota. Žinoma, iš pradžių buvo visiems šokas, kaip tai nutiko – visi buvom pikti. Bet po to atsiprašėm, pasikalbėjom su vaiku, uždraudėm per tą pusę vaikščioti, o ypač važiuoti su dviračiu. Vaiko teigimu, tuo momentu nesuveikė stabdžiai, nors puikiai mes žinom, kad vaikai laksto kaip be galvos“, – prisimena Laura.

Moteris priduria, kad, laimei, pats vaikas tąkart nesusižeidė, tačiau buvo išsigandęs ir bijojo eiti namo. Be to, nors mašina buvo subraižyta, kaimynų santykiai dėl to nenukentėjo. „Šiai dienai visada pasisveikinam, pyragais vieni kitus pavaišinam. Nors ir susikalbėti labai sunku, bet dėmesys ir šilta šypsena atstoja bet kokį žodį“, – teigia moteris.

Psichologė perspėja, kad moralizuoti – pavojinga: klaida turi duoti pamoką

Lietuvos psichologų sąjungos narė, VšĮ Vaiko psichologijos centro psichologė Monika Skerytė–Kazlauskienė pastebi, kad tėvams nuostolingų pokštų vaikai iškrečia dėl skirtingų priežasčių.

„Būna vaikų, kurie nerangesni, daugiau už visko kliūva, būna vaikų, kurie labai aktyvūs, greiti ir galbūt nepastebi aplinkos iš greitumo. Būna tokių, kurie tyrinėja – o kas bus, jei užkimšiu, o kas, jei įspirsiu? Ir dar būna tokių, kurie iš pykčio, jausmų nevaldymo, paleidžia kokį daiktą ir gali jį sulaužyti ar tai, į ką pataiko. Nes vaikai yra skirtingi. Bet, greičiausiai, visiems per gyvenimą pasitaiko ką nors brangaus sugadinti. Ir vaikai tiek nemoka ir negeba saugoti aplinkos, kaip mes, suaugusieji, o mums juk irgi visko pasitaiko“, – pastebi psichologė.

Turbūt natūralu, jog supratus, kad vaiko išdaiga gali daug kainuoti, tėvus apima ne pačios geriausios emocijos, kurių nereikėtų išlieti ant vaiko. Paklausta, kaip reikėtų tinkamai reaguoti į panašias vaiko išdaigas, psichologė pabrėžia, jog, visų pirma, svarbu vaiko nekaltinti.

„Išsiaiškinti ramiai, pagrindžiant, kad to reikia tam, kad galima būtų pasimokyti kitam kartui, kaip kitą kartą daryti, kad taip neįvyktų. Klaidos – mūsų mokymosi pagrindas. Net ir labai brangios klaidos. Bet jos vertingiausios tuomet, kai sutinkamos ramiai, apžiūrimos, pasiaiškinama, padaromos išvados. Labai svarbu kuo mažiau moralizuoti apie tai, kaip reikia ką nors saugoti, ir kuo atidžiau išklausyti vaiką, kas atsitiko ir ko iš to vaikas išmoko. Neversti prisipažinti, atsiprašyti. Nuoširdus pokalbis vertesnis nei dirbtinis atsiprašymas“, – aiškina M. Skerytė–Kazlauskienė.

Psichologė prideda, kad, įvykus tokiai nelaimei, taip pat galima paklausti vaiko, kaip jis galėtų padėti atitaisyti skriaudą, žalą, ir jei vaikas ką nors sugalvoja, padėti jam tai įgyvendinti.

„Pagalvokite, kaip norėtųsi, kad su jumis elgtųsi, jei ką brangaus sudaužytumėt? Turbūt nesinorėtų priekaištų, nes jau ir taip labai gėda. Taip pat ir vaikams. Tačiau svarbu pasakyti, kad tai buvo svarbus daiktas, kad reikės atitaisyti nuostolius. Ir palaikyti vaiką, jei jam kyla dėl to sunkūs jausmai. Papasakoti, kaip patys ką nors brangaus sugadinot, kad taip jau atsitinka“, – pataria psichologė.

Tam, kad ateityje panašių atsitikimų būtų išvengta, M. Skerytė–Kazlauskienė teigia, jog svarbu atkreipti dėmesį į tai, dėl ko nelaimė įvyko.

„Jei tai nerangumas – galbūt vaikui trūksta aktyvaus žaidimo lauke patiriant įvairias rizikas, kad geriau suprastų ir imtų geriau valdyti savo kūną? Labai greitiems gali praversti veikla, kai vaikai skatinami pamatyti aplinką – ką matau, ką jaučiu, ką girdžiu. Jausmus sunkiai valdantiems gali praversti pasiūlymai, ką daryti, kai labai pikta – įvardinti, pakvėpuoti, paskaičiuoti, pasidairyti aplinkui. Su tyrinėtojais gerai yra tyrinėti kartu ir perduoti savo supratimą apie pasaulį, kad jie turėtų, kuo vadovautis. Ir labai svarbu visiems vaikams skirti pakankamai dėmesio, laiko pokalbiams, kad jiems nereikėtų netinkamais būdais siekti dėmesio ir taip sukelti pavojų sau ir aplinkiniams“, – pataria M. Skerytė–Kazlauskienė.

Vaikų išdaigas seka ir draudikai: dažniausiai „nukenčia“ televizoriai

Vienas dažniausiai svečiuose apgadinamų daiktų – televizorius. Tai pastebi „Lietuvos draudimo“ ekspertai, matydami, dėl kokių priežasčių dažniausiai tenka skirti asmens civilinės atsakomybės draudimo išmokas. Tokiais atvejais nuostoliai būna išties nemaži ir siekia kelis šimtų eurų.

Draudikams tenka susidurti su įvairiais pavyzdžiais. Viena klientė nurodė, kad televizorių „Samsung“ svečiuose sudaužė imdama indą, kuris išslydo iš rankų ir trenkėsi į ekraną. Dar vienas televizorius buvo sugadintas, kai į ekraną žaislu pataikė vaikas. Panašių žalų sumos įprastai siekia 500–600 ir daugiau eurų. Kuo didesnis ir naujesnis yra televizorius, tuo didesnė žala skaičiuojama jį apgadinus.

Draudimo bendrovė taip pat yra užfiksavusi žalas, kai klientai ar jų atžalos svečiuose sudaužo elektrinės viryklės kaitlentę, skaitmeninį fotoaparatą, kompiuterį. Pernai buvo užregistruotas ir atvejis, kai vaikas kamuoliu numušė gyventojų bendrijai priklausančią vaizdo kamerą ir padarė beveik 350 eurų žalą.

Pastaraisiais metais populiarėjant išmaniesiems buitiniams prietaisams, fiksuojama asmens civilinės atsakomybės žalų, kurios kyla netyčia sugadinus tokį prietaisą svečiuose: pavyzdžiui, dulkių siurblys robotas vis dar yra naujovė namuose, todėl žadina į svečius atėjusių vaikų smalsumą.

Taip pat praktika rodo, kad einantys į darželį vaikai dažniau padaro žalą kitam – suplėšo kito vaiko drabužius ar sudaužo jo akinius, netyčia pargriauna ir praskelia galvą draugui, supdamasis ant spintelės durelių jas išlaužia.

Ne mažesni pavojai tyko ir lauke: žaisdami, važinėdami dviračiais, paspirtukais vaikai apgadina svetimą turtą – dažniausiai apibraižo kieme stovinčius automobilius, pasitaiko, kad dviračiu atsitrenkia ir netyčia apgadina svetimą tvorą.

Paklaustas, kokiais atvejais galioja asmens civilinės atsakomybės draudimas, „Lietuvos draudimo“ gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas aiškina, jog nuostoliai nukentėjusiems atlyginami tais atvejais, kai apdraustasis ar apdrausti šeimos nariai pripažįsta savo veiksmais sukėlę žalą, sugadinę kitų turtą.

„Draudimas žalą atlygina tais atvejais, kai sugadinamas, sulaužomas kitų asmenų turtas. Jis negalioja, jei, pavyzdžiui, jūs patys namuose sudaužysite vazą. Todėl patariame įsidėmėti: nedraudžiamu įvykiu laikomas ir toks įvykis, kai vaikas žalą padaro savo šeimos nariui ar savo šeimos turtui“, – pabrėžia A. Gimbickas.