„Šiuo klausimu Lietuvos vyskupai parašė laišką, paaiškino situaciją ir tai, kokiu būdu katalikai kviečiami šį sekmadienį pasielgti. Tas klausimas labai seniai išsakytas, informacija pateikta viešojoje erdvėje ir mes jau kokius du sekmadienius viešai skelbiame“, – DELFI sakė Vilniaus šv. Juozapo (Pilaitės) parapijos klebonas Ričardas Doveika.

Pasak R. Doveikos, kadangi šįmet Kūčios sekmadienį, o sekmadieniais katalikai nepasninkauja, kiekvienas tikintysis Kūčių dieną paliktas elgtis laisvai. „Tačiau pagal seną gražią, visame pasaulyje unikalią, tradiciją Kūčių vakarienė – pasninko vakarienė“, – primena klebonas.

Ką nurodo vyskupai

Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriatas yra pateikęs informaciją apie šių metų Kūčių ir Kalėdų šventimo tvarką.

Pasak vyskupų, adventas – vilties ir pasiruošimo metas. Laukdami atkeliaujančiojo į šį pasaulį dieviškojo Kūdikio, daugiau meldžiamės, mažiau linksminamės, stengiamės dažniau dalintis tuo, ką turime, su stokojančiaisiais. Viena iš Lietuvoje ir Lenkijoje paplitusių tradicijų – pasninkas Kūčių dieną.

„Šiemet Kūčios švenčiamos ketvirtąjį advento sekmadienį. Kai Kūčios būna sekmadienį, tikintieji, pagal Lietuvos tradiciją, tą dieną kviečiami susilaikyti nuo mėsiško maisto, nors sekmadieniais tokios pareigos ir nėra.

Tikintieji apsisprendžia savarankiškai, ar Kūčių dieną susilaikyti nuo mėsiško maisto, o Kūčių vakarienei tradiciškai valgo patiekalus be mėsos. Prieš Kūčių vakarienę dera su visa šeima pasimelsti“, – moko vyskupai.

Apie Kalėdų šventimo tvarką

Kaip teigiama vyskupų pranešime, katalikams privalomos šventės yra ir sekmadienis, ir šv. Kalėdos, tad tikintieji yra kviečiami švęsti ir sekmadienio, ir šv. Kalėdų Eucharistiją, pasirenkant, kuriose iš sekmadienio ir Kalėdų šv. Mišių dalyvauti.

Ketvirtojo advento sekmadienio šv. Mišios švenčiamos nuo šeštadienio saulėlydžio iki sekmadienio popietės. Šv. Kalėdų Mišios – tai Kūčių vakaro (aukojamos ne visur), Kalėdų nakties (Lietuvoje ir Lenkijoje liaudiškai vadinamos Piemenėlių), Kalėdų ryto ir Kalėdų dienos Mišios.

DELFI primena, kad Kristaus gimimo šventė Kalėdos laikomos ypatinga diena, kai galime pabūti kartu su bičiuliais, šeima, draugais, atsiprašyti už tai, kas negera. Krikščioniškame pasaulyje Kūčių vakaras minimas tik Lietuvoje ir Lenkijoje – kituose kraštuose tokio šeimos susibūrimo nėra ir pasninko nesilaikoma.

Kūčios yra pasirengimo Kalėdoms, šeimos santarvės diena, reiškianti savotišką išsivadavimą iš tamsiojo meto. Gruodžio 22-ąją šiaurės ašigalis labiausiai nukrypsta nuo saulės, todėl kelias dienas tęsiasi trumpiausias šviesus paros metas. Nuo Kalėdų – gruodžio 25-osios – saulė vėl ima kopti aukštyn į dangaus skliautą, o dienos pradeda ilgėti.

Beje, Kalėdos – ne tik krikščioniško pasaulio šventė – senojo baltų tikėjimo išpažinėjai per Kalėdas švenčia saulės gimimą, pasaulio atgijimo pradžią. Per Kūčias susitinkama ne tik su šeima, bet ir su mirusiųjų vėlėmis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (321)