Prakalbus apie siūlymą nuo 2015 m. sausio 1-os panaikinti PVM lengvatą šildymui, kilo nemažai diskusijų, kad gyventojams gali išaugti sąskaitos už šildymą. Tai turėtų amortizuoti šilumos gamybai naudojamų importuojamų dujų kainos mažėjimas. Tačiau skeptikai sako, kad to gali ir neužtekti. Labiausiai kainų augimą pajustų tų savivaldybių, kuriose šilumos energija gaminama iš biokuro, gyventojai.
Sprendimas vietoje dabar taikomos 9 proc. PVM lengvatos šildymui nuo ateinančių metų taikyti 21 proc. tarifą, pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, privestų prie to, kad šiluma vartotojams brangtų 11 proc. Dėl to, anot jos, šilumos kaina standartinio senos statybos nerenovuoto namo 60 kv. m. buto savininkui per šildymo sezoną padidėtų apie 250 Lt. Ant renovuotų namų gyventojų pečių gultų žymiai mažesnė finansinė našta.
Kaip į šią situaciją žvelgia senų daugiabučių gyventojai? Vilniuje Žemynos g. gyvenantis Karolis labai neramiai laukia šildymo sezono. Trijų kambarių bute gyvenantis vyras pernai už šildymą šalčiausiais mėnesiais mokėjo net 600 Lt.
Raseiniuose Turgaus gatvėje sename daugiabutyje gyvenanti Rasa taip pat neramiai laukia žiemos. „Už viską didžiausias seno namo minusas – didžiulės šildymo kainos. Gyvenu vieno kambario bute ir šalčiausiu metu esu mokėjusi ir 300 litų. Sutikčiau renovuotis, bet kaimynai nerodo iniciatyvos“, - dėstė moteris.
Kitomis nuotaikomis gyvena renovuotų daugiabučių gyventojai. Jie žiemos baiminasi žymiai mažiau. Puikus pavyzdys – Lazdijai. Sodų g. vieno neseniai renovuoto daugiabučio keturių kambarių bute gyvenantis vyras aiškino, per šalčius paklodavęs ir 400 Lt. Po renovacijos mėnesinės sąskaitos sumažėjo daugiau nei 100 litų.
Prieš keletą metų Tauragėje renovuotame name gyvenanti Aldona taip pat jau nebe pirmą žiemą džiaugiasi mažesnėmis sąskaitomis už šildymą: „Aš gyvenu 50 kv. m dviejų kambarių bute. Patį šalčiausią mėnesį šildymas man kainavo 100 litų. O anksčiau daugiausiai esu mokėjusi 320 litų. Ekonominis efektas tikrai jaučiasi.“
