aA
Sumani specializacija – į šį žodžių junginį sudėtos mokslininkų, verslininkų ir valstybės tarnautojų viltys. Nors apie ją nuolat diskutuota bent keletą metų iš eilės, per kuriuos nustatyti prioritetai, parengti instrumentai, strategija simboliškai pristatyta vasarą.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Sumanios specializacijos strategijos nusistatymas visoms Europos Sąjungos (ES) narėms būtinas. Tai buvo Europos Komisijos (EK) iškelta sąlyga šalims, norinčioms naudotis ES struktūrinių fondų teikiamomis finansinėmis investicijomis į mokslo veiklų plėtrą. Tikimasi, jog įvardinus šalies ar regiono užsakomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų prioritetus, lėšos bus panaudotos efektyviau, duos didesnę finansinę grąžą.

Lietuva pasirinko šešias kryptis, kurios yra gana plačios, suskaidytos į 20 prioritetų. Joms ir bus skirtas visas valstybės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės bei inovacijų plėtros dėmesys.

Tarp šešių krypčių yra energetika ir tvari aplinka, įtrauki ir kūrybinga visuomenė, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos. Daugiau informacijos apie sumanios specializacijos kryptis rasite šiame puslapyje.

Visos kryptys svarbios vienodai

Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos departamento direktorė Ana Stankaitienė tvirtino, kad „rengiant sumanios specializacijos strategiją, buvo organizuota ne viena diskusija, taip pat sukurtos darbo grupės, atliktas mokslinis tyrimas. Tikiu, kad įdėjus tiek pastangų mums išties pavyko surasti sprendimą, tenkinantį visus partnerius – mokslo, verslo partnerius ir valstybines institucijas.“

Strategiją rengė labai daug žmonių: prie jos prisidėjo ir mokslininkai, ir verslininkai, žymų indėlį į jos kūrybą įnešė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).

„Esu įsitikinusi, kad MOSTA atsakingai įgyvendino savo užduotį. Įvertindama per parengiamojo darbo sukauptą institucinę ir tinklaveiklos patirtį, Vyriausybė pavedė MOSTA kartu su Ūkio ministerija vykdyti kompleksinę sumanios specializacijos įgyvendinimo stebėseną, teikti išsamios analizės pagrindu parengtus pasiūlymus dėl strategijos peržiūros. Numatyta, jog atsisakyti krypčių ar jas performuluoti galėsime ne tik tada, kai keičiasi šalies prioritetai, bet ir pakitus pasaulinėms mokslinių tyrimų tendencijoms. Jau priimti šią tvarką patvirtinantys teisės aktai“, – sakė A. Stankaitienė.

Ilgainiui, kai Lietuva ir kitos ES šalys pradės įgyvendinti strategiją, Europa turėtų tapti konkurencingesnė: „Mes smarkiai atsiliekame nuo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), bet esminių proveržių konkurencinėje kovoje bus galima pasiekti tik tuomet kai Vyriausybės, mokslininkai ir verslininkai veiks drauge, pilnai išnaudodami sukauptą mokslinį ir inovacinį potencialą bei efektyviai paskirstydami ribotus resursus, kaip tai deklaruota visų šalių narių sutartoje Europa 2020 strategijoje, – teigė A. Stankaitienė.

Kai pradedama lygiuotis į JAV, kyla klausimas, ar Europa gali išauginti kažką panašaus į Silicio slėnį. „Reikia pastebėti, kad tokie slėniai tai yra tik būdas efektyviai generuoti norimą rezultatą. Nežinau, ar jis būtų optimalus Europoje, kur bendri sprendimai priimami kitaip nei JAV: Europa sudaryta iš labai daug unikalių ir skirtingą teisinę bazę turinčių šalių ir bendras net dviejų šalių sprendimas reikalauja krapštaus suderinimo. Tačiau jau dabar Europoje veikia panašūs centrai, specializuoti technologijų institutai, aktyviai ieškomi nauji ES sąlygomis įmanomi ir efektyvūs verslo ir mokslo bendradarbiavimo modeliai, kurie padės atrasti kelią į sėkmę.

Diskusija: ne viskas tikslinga

Bendrovės „Amilina“ valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius, yra pateikęs pavyzdį, kad Lietuva ne visada seka savo sėkme ir kai kurias sumanios specializacijos kryptis reikėtų atnaujinti jau dabar.

„10 metų darbas atskleidė šį potencialą ir sukūrė Lietuvos kviečių eksporto stebuklą – šalis yra tarp ES javų gamybos augimo lyderių, taip pat – ES javų gamybos augimo lyderių. Tarkime, pagal kviečių eksporto dalį Lietuva yra pirmoji Europoje ir įeina į Pasaulinių eksportuotojų ketvertuką pagal eksporto ir vidaus vartojimo santykį. Tačiau atrodo, kad valstybiniam sektoriui šie duomenys nieko nereiškia: „Jau iš 4-os Lietuvos valdžios mes girdim visai ką kita – esą rinka suklydo!!! Strateginiu Valstybės prioritetu išlieka gyvulininkystė, tik būtina plėsti rinkas – sūrius reikia parduoti Argentinai, kiaulieną – musulmonams, dešras – kinams, ledus – eskimams...“ – ironizavo D. Tvarijonavičius. Jis pateikė duomenų, kad jei maistinių grūdų augalininkystėje Lietuva – numeris pirmas ES, tai pagal gyvulininkystei tenkančią derliaus proporciją ji yra paskutinėse vietose.

D. Tvarijonavičius įsitikinęs, kad, nustatant strategines kryptis, valstybė pritrūko sumanumo ir siūlė visai kitus prioritetus nei rinktųsi mokantys skaičiuoti verslininkai. Tačiau galutinį žodį tarė jungtinė darbo grupė, kuri išliko sumani ir į objektyvius skaičius atsižvelgė.

Verslininko nuomone, dabar reikia pradėti įgyvendinti strategiją ir kurti palankias sąlygas vystytis moksliniams tyrimams: „Lietuva yra tarp Europos augalininkystės lyderių. Žinome, kad Lietuva tarp lyderių pasaulinėje genetikoje. Atrodytų, mes turėtume būti Europos augalų genetinės inžinerijos avangarde? Bet kaip čia yra, kad žygiuojame pirmosiose jos priešininkų gretose, raginančiose drausti net mokslinius tyrimus šioje srityje ir visiškai uždrausti transgeninių organizmų auginimą? Ar tikrai visada tinkamai suvokiam savo galimybes ir interesus?“ – sakė verslininkas ir ragino nespręsti mokslinių klausimų balsavimu.

I. Laursas: reikia sąlygų naujiems verslams

Verslininkas „Nextury Ventures“ valdybos pirmininkas Ilja Laursas yra pasakęs, kad tie 600 mln. eurų nėra tokia didelė suma, kokia ją visi įsivaizduoja: „Per penkerius metus į sumanios specializacijos kryptis bus investuota apie 600 mln. eurų. Nors tai atrodo didelė suma, tačiau tiek pinigų sunaudojama vieno vaisto sukūrimui ir įvedimui į pasaulinę rinką. Tiek pinigų gali uždirbti labai sėkmingas išmaniojo telefono žaidimas per pusmetį. Lietuvoje tai yra penkerių metų investicija į keletą mokslo sričių“, – sakė I. Laursas ir pasiūlė, siekiant investicijos efektyvumo, atkreipti dėmesį į universitetų rengiamų specialistų verslumą bei tinkamų naujiems verslams ir inovacijoms sąlygų sukūrimą.

Nors kai kurie verslininkai strategijai įgyvendinti ir moksliniams tyrimams vykdyti skirtų lėšų kiekį vadina simboliniu ar net mažu, A. Stankaitienė paragino kiek plačiau pažvelgti į procesą: sumanios specializacijos strategija numato prioritetines kryptis, kuriomis remdamasi valstybė panaudotų Europos struktūrinių bei kitų fondų lėšas, tačiau strategijos sėkmė priklauso nuo to, kiek prie jos įgyvendinimo prisidėtų mokslas ir verslas. Išankstinė beveik metus trūkstanti diskusija dėl strategijos prioritetinių krypčių turėtu tapti šio praktinio bendradarbiavimo pagrindu.

Bendradarbiauti skatinama ir regione

Tačiau dėmesį atkreipti reikia ne tik į mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimą šalyje, bet ir į bendradarbystę regione. „Šią strategiją reikia dar labiau sustiprins bendradarbiavimo tiltai su kitomis Baltijos šalimis. Turime pasinaudoti ilgamečiais regioninio bendradarbiavimo ryšiais, apjungti jėgas ir protus su Lenkijos, Latvijos, Estijos verslininkais bei mokslininkais. Esu tikras, kad sumanioji specializacija taps sėkmės programa“, – yra sakęs Vyriausybės vadovas.

„Lietuva puikiai organizavo šios koncepcijos rengimą: buvome vieni pirmųjų, gavusių Europos Komisijos patvirtinimą ir pritarimą strategijai. Netgi buvome pasveikinti su puikiai atliktu darbu. Deja, kaimyninės šalys šios strategijos dar nėra patvirtinusios“, – teigė A. Stankaitienė.

Ji pabrėžė, kad siekdama sėkmingo strategijos įgyvendinimo, Lietuva išties turi suvienyti pastangas su Baltijos regiono šalimis ir kartu siekti užsibrėžtų tikslų: „Lietuva yra maža šalis, taigi įgyvendinant strategiją reikės glaudžiai bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis – Baltijos regiono šalimis. Drauge pasieksime daugiau.“

Nepaisant to, kad Latvija ir Estija dar nėra gavusios EK pritarimo, A. Stankaitienė patvirtino, kad Lietuvos ir kaimyninių šalių bendradarbiavimas jau vyksta: šalių atstovai bendrauja siekdami geriau pažinti mokslinių tyrimų centrus, sužinoti apie sėkmingą verslo ir mokslo patirtį. Ji sakė tikinti, kad kai visose Baltijos šalyse bus patvirtintos strategijos, rasis ir daugiau vienijančių veiklų.

EK pareigūnai yra ne kartą pažymėję, kad Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, pradedanti įgyvendinti tokią strategiją, tikimasi, kad ji bus įgyvendinta irgi taip pat sklandžiai kaip ir buvo patvirtinta. Tokiais veiksmais, kurie suteiktų postūmį Lietuvos ekonomikos vystymuisi ir prisidėtų prie bendros Europos žinių ekonomikos plėtros.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šapoka tiki, kad Kalėdų dvasia padės rasti sutarimą dėl biudžeto (119)

Rytoj Semas žada galutinai apsispręsti dėl kitų metų valstybės biudžeto . Ar tikrai gyvenimas...

LKL teisėjų galva – apie peštynes Kaune ir Šaro veiksmus jose, skandalą Pasvalyje bei galimas sankcijas laida „Krepšinio zona“ (41)

Pastarosios dienos Lietuvos krepšinyje buvo tokios karštos ir aistringos, kad suvaldyti aikštėse...

Puidoko pataisoms – rimtos teisinės kliūtys: prasmę grindžia atimtų vaikų istorijomis (307)

Parlamentaro Mindaugo Puidoko ir jo kolegų pateiktoms pataisoms dėl smurto prieš vaikus sampratos...

Statkevičiui nepatiko Julijos Janus kritika, tad šis rėžė atgal: stora esi, bulvės veidu ir kugelio smegenim (590)

Šeštadienio vakarą mados kūrėja Julija Janus išreiškė savo nuomonę apie lapkričio mėnesį...

Andrius Tapinas. Spjausit mokytojams į akis? Nesistebėkit, jei bus atsakymas (1447)

„Išėjo ne tiek ir daug žmonių “ – viešai sako premjeras Saulius Skvernelis .

Paskelbti apdovanojimų M.A.M.A 2018 nominantai: įvertintas ir pasaulinę šlovę pelnęs lietuvis hito „In My Mind“ autorius (31)

Pirmadienio vakarą sostinėje žinomi šalies atlikėjai, muzikos prodiuseriai, vadybininkai ir...

Vaivos Budraitytės 2019 metų horoskopas Ugnies ženklams (7)

2019 metai – jau ne už kalnų. Pats metas sužinoti, kas mūsų laukia. Garsi astrologė ir...

Sinoptikai žada tikrą žiemą: Lietuvą užgrius sniegas ir šaltis (108)

Antradienio dieną bus debesuota su pragiedruliais. Kritulių nedaug ir tik vietomis, didžiausia...

Kraupus Rusijos maniako liudijimas: nužudęs dukros mokytoją, davė pinigų laidotuvėms (7)

Buvusį Rusijos policininką, jau atliekantį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už 22...

Gaisrą išgyvenęs šuo parodė tikrą ištikimybę: šeimininkų laukė ištisas savaites

Kalifornijoje , Paradaiso mieste siaučiantys miškų gaisrai jau spėjo pasiglemžti 85 gyvybes....