aA
Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje žūtys ir sužalojimai dėl eismo įvykių keliuose yra itin didelė problema, turinti tiek socialinių, tiek ekonominių pasekmių.
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasaulio keliuose kasmet žūsta apie 1,3 mln. žmonių. Nuo 20 iki 50 mln. žmonių kasmet keliuose yra rimtai sužalojama. Šie sužalojimai tampa viena pagrindinių negalios priežasčių. Neįmanoma įvertinti finansinių ir moralinių nuostolių, kuriuos patiria eismo įvykių aukos, jų šeimos, draugai, visuomenė. Jei dabartinės tendencijos išliks, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2030 m. eismo įvykių aukų skaičius išaugs iki 2,4 mln. per metus, o eismo įvykiai taps penkta pagal dažnumą mirties priežastimi.

Kviečia prisiminti žuvusius keliuose

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, nuo 2004 metų Lietuvos keliuose ir gatvėse įvyko daugiau nei 51 tūkst. eismo įvykių, kurių metu daugiau nei 5 tūkst. žmonių žuvo ir daugiau nei 62 tūkst. eismo dalyvių buvo sužeista.

2014 m. Lietuvos keliuose ir gatvėse įvyko 3325 eismo įvykiai, kurių metu 265 eismo dalyviai žuvo ir 3889 žmonės buvo sužeisti. Palyginti su 2013 m., eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius Lietuvos keliuose sumažėjo atitinkamai 1,95 proc. ir 2,94 proc., tačiau nepaisant visų pastangų, 2014 m. 3,52 proc. padidėjo žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius.

2014 m. Lietuvos keliuose ir gatvėse daugiausia žuvo pėsčiųjų – net 41 proc. visų eismo dalyvių, daugiausia sužeista buvo transporto priemonių keleivių – 32 proc. Lyginant 2014 m. žuvusiųjų skaičių su 2013 m. pastebėta, kad žuvo 12 proc. daugiau pėsčiųjų ir 15 proc. daugiau keleivių.

Dešimt šių metų mėnesių Lietuvos keliuose buvo gerokai saugesni nei atitinkamas 2014 m. laikotarpis: pernai per 10 mėnesių Lietuvos keliuose žuvo 209, šiais metais per tą patį laikotarpį – 179 žmonės. Galima pasidžiaugti, kad 2015 m. eismo įvykiuose žuvo 14,35 proc. mažiau žmonių, taip pat sumažėjo eismo įvykių ir sužeistųjų. Vis dėlto tai net 179 beprasmės mirtys, kurių buvo galima išvengti.

Žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti kiekvienais metais trečiąjį lapkričio sekmadienį minima Pasaulinė kelių eismo įvykių aukų atminimo diena. Šiais metais tokia diena – lapkričio 15-oji.

Minint Pasaulinę kelių eismo įvykių aukų atminimo dieną kviečiama prisiminti beprasmiškai žuvusius keliuose ir gatvėse, pagerbti juos ir pareikšti užuojautą artimiesiems, kurie turi susidoroti su emocinėmis, psichologinėmis ir finansinėmis šių įvykių pasekmėmis, bei palaikyti eismo įvykiuose sužalotus asmenis.

Skatina imtis veiksmų

Kelių eismo įvykių aukų atminimo diena turi ilgą istoriją. 1993 m. pirmą kartą ją nacionaliniu lygiu Jungtinėje Karalystėje paminėjo labdaros organizacija „RoadPiece“, teikianti pagalbą eismo įvykių aukoms. Nuo to laiko šią dieną visame pasaulyje minėjo ir palaikė įvairios nevyriausybinės organizacijos, Europos kelių eismo įvykių aukų federacija (European Federation of Road Traffic Victims, FEVR) ir kitos su ja susijusios organizacijos.

2005 m. lapkričio 26 d. Jungtinių Tautų Organizacija priėmė rezoliuciją, kuria kreipėsi į šalių vyriausybes, kad kiekvienais metais trečiasis lapkričio sekmadienis būtų skirtas žuvusiesiems eismo įvykiuose žmonėms paminėti.

Suvokiant, kad visų šių mirčių ir sužalojimų buvo galima išvengti, stengdamasi pagerinti kelių eismo saugą. 2009 m. Pasaulio kelių eismo saugumo komisija paskelbė Saugaus eismo dekados 2011–2020 m. veiksmų planą. Lietuva taip pat prisideda prie šios iniciatyvos. Saugaus eismo dekada siekiama skatinti Lietuvos visuomenę imtis naujų papildomų prevencinių priemonių, skirtų išsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybes. Svarbiausias Saugaus eismo dekados tikslas – visame pasaulyje stabilizuoti ir sumažinti žuvusiųjų ir sužalotųjų keliuose skaičių iki 2020 m.

Siekiant atkreipti dėmesį į Saugaus eismo dekadą ir kviečiant imtis reikšmingų veiksmų minint Pasaulinę kelių eismo įvykių aukų atminimo dieną, 2011 m. buvo paskelbtas viso dešimtmečio šūkis: „Nuo pasaulinio atminimo iki pasaulinių veiksmų visą dešimtmetį“. 2015 m. tema yra susijusi su Saugaus eismo dekados veiksmų plano 4-iomis kryptimis užtikrinant didesnę eismo dalyvių saugą – tobulinti bendras programas siekiant pagerinti eismo dalyvių elgesį bei sugriežtinti teisės aktų ir standartų reikalavimus.

Būtina šviesti visuomenę, kaip saugiai elgtis keliuose, nešioti atšvaitus, prisisegti saugos diržus, dviratininkams – dėvėti šalmus, pasirinkti saugų greitį bei nevairuoti apsvaigus. Svarbu didinti ir asmenų, dirbančių vairuotojais, sąmoningumą.

Lietuva siekia būti tarp 10-ties saugiausių šalių

Siekiant saugaus eismo vizijos įgyvendinimo, kad Lietuvoje eismo įvykiuose nežūtų ir sunkių sužalojimų nepatirtų nė vienas žmogus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu patvirtinta Valstybinė saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programa, kurios strateginis tikslas yra gerinant saugaus eismo būklę pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių (arba ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų vienam milijonui gyventojų).

Saugus eismo dalyvių elgesys – vienas iš Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programos prioritetų. Siekdama užtikrinti šios programos įgyvendinimą, Vyriausybė 2015 m. vasario 11 d. nutarimu patvirtino Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programos įgyvendinimo veiklos planą, kuriame daug dėmesio skiriama eismo dalyvių elgesio keliuose gerinimui – tai apima eismo dalyvių švietimo ir kontrolės saugaus eismo srityje užtikrinimą, vaikų saugaus eismo kultūros įgūdžių ugdymą švietimo įstaigose, vairuotojų mokymo kokybės gerinimą, saugaus eismo specialistų, mokytojų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, taip pat eismo dalyvių kontrolės organizavimą, pavojingo ir chuliganiško elgesio, neblaivių eismo dalyvių, važiavimo greičio, saugos priemonių naudojimo, šviesos atšvaitų, vairavimo ir poilsio režimo kontrolę.

Su girtais vairuotojais kovos alkoblokais

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2014 m. šalies keliuose žuvo net 47 žmonės, arba daugiau nei 17 proc. visų 2014 m. žuvusių eismo dalyvių. Susisiekimo ministerija inicijavo ir pradeda diegti prevencinę vairavimo išgėrus priemonę – alkoblokus. Šie elektroniniai prietaisai, neleidžiantys neblaiviam vairuotojui užvesti variklio, galėtų būti įrengiami automobiliuose savanoriškumo principu, jie galėtų tapti neblaivių vairuotojų reabilitacijos programos dalimi ir būtų sąmoningai pasirenkama auklėjamoji priemonė.

2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimas, kuriame pradedantiesiems vairuotojams nustatyta nulio promilių alkoholio kraujyje leistina riba. Nulio promilių alkoholio reikalavimas taip pat numatytas taksi, motociklų bei transporto priemonių, kurių didžiausia leistina masė viršija 3,5 t arba kurios turi daugiau nei 9 sėdimąsias vietas, vairuotojams.

Moko kaip elgtis incidento metu

2014 m birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtinta Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa, kurios vienas iš uždavinių – mažinti avaringumą ir traumų, patiriamų eismo įvykiuose, skaičių. Siekiant šio tikslo ir toliau vykdomos gerus rezultatus davusios prevencijos priemonės. Visuomenė yra mokoma teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks greitoji medicinos pagalba, gerinama būtinosios pirmosios pagalbos sistema, organizuojami įvairūs renginiai saugaus eismo tematika.

Šių metų rudenį Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija suvienijo pajėgas ir pradėjo vykdyti bendrą informacinę kampaniją, skirtą svarbiausioms saugaus elgesio kelyje taisyklėms priminti – išleido plakatus ir juos platina sveikatos priežiūros įstaigose.

Siekiama, kad įvairaus amžiaus žmonės laukdami savo eilės pas gydytoją atkreiptų dėmesį į kabančius plakatus, paskaitytų informacinį lankstinuką, kaip teisingai prisisegti atšvaitus. Prasidėjus rudeniui, kai rytais ir vakarais vis tamsiau, ypač aktualus yra pėsčiųjų saugumas. Pastebima, kad vis daugiau žmonių naudoja atšvaitus, tačiau siekiama, kad visiems – ir vaikams, ir suaugusiesiems, ir senjorams – prisisegti atšvaitą taptų įpročiu.

Siekiant gerinti eismo saugą daug dėmesio skiriama ir kelių saugumui bei infrastuktūros gerinimui – vyksta šalies kelių tinklo modernizavimas ir plėtra, o artimiausiais metais bus rekonstruojamos svarbiausios Lietuvos magistralės. Daugiausia dėmesio sulauks magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A2 Vilnius–Panevėžys ir avaringumu išsiskirianti magistralė „Via Baltica“.

Intensyviausio eismo šalies magistralėse planuojama mažinti kairinių apsisukimų skaičių, įrengti dviejų lygių sankryžas, požemines perėjas ir viadukus pėstiesiems, tiesti jungiamuosius kelius, bus praplatinami keliai, įrengiami tuneliniai viadukai, ilginamos ir platinamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, tveriamos apsauginės tinklo tvoros nuo žvėrių ir taikomos kitos eismo saugos priemonės.

Saugokite savo ir savo artimųjų brangiausią turtą – gyvybę ir sveikatą: pasirūpinkite, kad vaikai, pagyvenę artimieji nešiotų atšvaitus, automobiliuose važiuotų užsegtais saugos diržais, vaikai būtų vežami automobilinėse kėdutėse, vairuotojai laikytųsi Kelių eismo taisyklių, neviršytų saugaus greičio, nevairuotų transporto priemonių apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Revolut“ atstovas: slėpti pinigų nuo antstolių pas mus nebeišeis (17)

Lietuvoje specializuoto banko licenciją gavusio „ Revolut “ verslo plėtros vadovas Andrius...

Užkalnis. Saugokitės feisbuko, jis žagina jus kasdien (42)

Saugokite, kaip pinigus, savo dėmesį ir laiką. Gyvenimo niekas negrąžina.

Policija pardavė avarijoje sumaitotą automobilį, bet pamiršo reikšmingą detalę (86)

„Be defektų“ – toks užrašas pridėtas interneto skelbimų portale greta parduodamo „...

Į Klaipėdos merus susiruošęs teisiamas Eligijus Masiulis tvirtina iš Grybauskaitės įspėjimų negavęs (337)

Politinės korupcijos byloje teisiamas buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis...

Jurbarkiečių Kalėdoms išpuošti namai sulaukia didžiulio dėmesio: tokios elegancijos dar reikia paieškoti (2)

Gūdžią naktį – šviesų jūra. Pasigėrėti įstabiu reginiu kasmet į Jurbarko pakraštyje...

Prieš autsaiderių testą – Ulanovo ryžtas: negalime teisintis, kad kažko trūksta specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (7)

Šį savaitė prieš Kalėdas Eurolygoje labai įtempta – visoms komandoms teks sužaisti po dvejas...

Šefo Ruslano Bolgovo šventinis pasiūlymas: itin gardžios vištų blauzdelės su kriaušėmis

Iki didžiųjų žiemos švenčių likus vos mažiau nei savaitei, svečių laukiantys šeimininkai...

Viskas, ką turite žinoti apie papildomą pensijų kaupimą nuo naujų metų (40)

Nuo naujų metų pasikeitus papildomo pensijų kaupimo tvarkai gyventojai bus vėl priversti...

Ministeriją mokytojai palieka su grauduliu akyse: to nepamiršime iki mirties papildyta (378)

„Džiaugiamės, kad pagaliau mokytojus išgirdo, įsiklausė ir pradėjo spręsti problemas“, –...

Meghan Markle žiedas tik iš pažiūros atrodė paprastas – iš tiesų turėjo užslėptą reikšmę

Sasekso hercogiene gegužę tapusi Meghan Markle sugeba subtiliai išreikšti savo pažiūras ir...