Po to­kio su­ta­ri­mo ne­tru­kus Vy­riau­sy­bė pri­ims ir ati­tin­ka­mą nu­ta­ri­mą. Ta­čiau, Sei­mo na­rio tei­gi­mu, ties to­kiu sim­bo­li­niu šios al­gos di­di­ni­mu ne­tu­ri bū­ti su­sto­ta. Su Rai­mun­du MAR­KAUS­KU kal­ba­mės apie tai, kaip to­liau tu­rė­tų di­dė­ti mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga, ko­kiu bū­du tu­rė­tų at­si­ras­ti nau­jų mo­kes­čių vals­ty­bė­je, ko­kie bus eu­ro įve­di­mo pa­da­ri­niai.

- Jū­sų par­ti­ja prieš 2012-ai­siais vy­ku­sius Sei­mo rin­ki­mus de­kla­ra­vo pus­an­tro tūks­tančio litų minimalią mėnesinę algą. Kol kas ji didėja nežymiai. Ar turite vilčių, kad ji pasieks jūsų deklaruotą dydį?

- Nuo per­nykščio sausio minimali mėnesinė alga padidėjo nuo 850 iki 1 tūks­tančio litų. Jos didini­mas ak­tualus maždaug 200 tūks­tančių šalies gyventojų. Ma­nau, kad jie šios algos pa­di­dėjimą pajuto, nors ir menkai.

Da­bar val­dan­čių­jų par­ti­jų ly­de­riai su­ta­rė nuo spa­lio mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą pa­di­din­ti 35 li­tais. At­skai­čius mo­kes­čius ji re­a­liai pa­di­dės be­veik 30 li­tų. Kai kas gal pa­sa­kys - anoks čia pa­di­dė­ji­mas, vie­nam kar­tui nu­ei­ti į par­duo­tu­vę ir mi­ni­ma­liai ap­si­pirk­ti. Ta­čiau ir to­kiam pa­di­di­ni­mui šie­met iš vals­ty­bės biu­dže­to pri­reiks 5 mi­li­jo­nų li­tų.

Aš ir­gi, kaip ir dau­ge­lis ei­li­nių žmo­nių, esu įsi­ti­ki­nęs, kad įve­dus eu­rą kai­nos pa­kils ir 35 li­tais pa­di­din­ta mi­ni­ma­li al­ga ma­žai gel­bės. Nors ver­slo at­sto­vai pa­si­ra­šė me­mo­ran­du­mą įve­dant eu­rą su var­to­to­jais elg­tis są­ži­nin­gai, ne­di­din­ti pre­kių ir pa­slau­gų kai­nų, ta­čiau, po nau­jų­jų me­tų at­si­ra­dus nau­jai va­liu­tai, ma­nau, kai­nos pa­di­dės 3 ar 5 pro­cen­tais. Tam yra ke­lios pa­grin­di­nės prie­žas­tys - įve­dant eu­rą in­ves­tuo­ta į dar­buo­to­jų mo­ky­mus, nau­jas kom­piu­te­ri­nes sis­te­mas, nuo­lat di­dė­ja pre­kių bei pa­slau­gų kai­nos. Juk ir esant li­tui ar ma­žė­jo kai­nos? Jos tik nuo­lat au­go.

To­dėl mū­sų par­ti­ja yra ini­cia­to­rė at­ei­nan­čiais me­tais, gal net jų pra­džio­je, mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą di­din­ti 100 li­tų.

Tik­rai tu­riu vil­ties, kad per at­ei­nan­čius dve­jus me­tus iki ši­tos ka­den­ci­jos Sei­mo pa­bai­gos ši al­ga pa­di­dės iki pus­an­tro tūks­tan­čio li­tų, kaip ir de­kla­ra­vo­me prieš rin­ki­mus į Sei­mą prieš po­rą me­tų.

-Ka­dan­gi mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos di­di­ni­mas su­si­jęs su pa­pil­do­mo­mis iš­lai­do­mis iš biu­dže­to, iš kur ja­me at­si­ras lė­šų?

- Šian­dien pa­ja­mos į na­cio­na­li­nį biu­dže­tą ren­ka­mos ne­blo­gai - per pus­me­tį me­ti­nio šio biu­dže­to vyk­dy­mas yra dau­giau kaip 53 pro­cen­tai. Jei ne­kils ne­nu­ma­ty­tų eko­no­mi­kos kri­zių, į na­cio­na­li­nį biu­dže­tą pa­teks pla­nuo­tos pa­ja­mos su eu­ro­pi­ne pa­ra­ma - be­veik 30 mi­li­jar­dų li­tų. Rei­kia ti­kė­tis, kad ir at­ei­nan­čiais metais padėtis nebus prastesnė.

Aš vi­sa­da sa­kiau ir sa­ky­siu - jei mes, Sei­mo na­riai, ki­tų vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai, ran­da­me iš ko pa­si­di­din­ti al­gas, ne­tu­ri­me pa­mirš­ti ir sun­kiau­siai gy­ve­nan­čių.

- Yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė - ne vie­nas ver­slo at­sto­vas ai­ma­na­vo pra­ėju­sių me­tų pra­džio­je, kai mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga pa­di­din­ta iki tūks­tančio litų. Girdi, prireikė mažinti darbuotojų, juos įdarbinti puse etato, o taip įdar­bin­tieji priversti dirbti visą darbo dieną.

Raimundas Markauskas
- Bū­ki­me są­ži­nin­gi ir tei­sin­gi, dau­ge­lis taip ai­ma­na­vu­sių pa­prasčiausiai galvo­jo tik apie save - vadovai, dažniausiai gaunantys kelis kartus, o kartais ir kelias dešimtis kartų didesnius atlyginimus už eilinius darbuotojus, šiems nenorė­jo didinti minimalios algos, kol jos nepadidino Vyriau­sybė. Aš tai žinau, nes daug bendrauju su paprastais žmo­nėmis ir jie man daug ką išsako.

Ta­da pa­di­di­nus mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą per ša­lį ne­nu­si­ri­to įmo­nių ban­kro­to ban­ga. Ma­nau, taip ne­at­si­tiks ir to­liau di­di­nant šią al­gą.

Šian­dien aki­vaiz­du, kad darb­da­viai jau ne­be­ran­da ge­rų spe­cia­lis­tų ir siū­ly­da­mi kur kas di­des­nius at­ly­gi­ni­mus nei mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga.

- Sa­ko­te, kad į na­cio­na­li­nį biu­dže­tą pa­ja­mos ren­ka­mos ne­blo­gai. Tačiau Sei­me nuolat kyla klau­si­mų dėl naujų mokesčių įve­dimo, pavyzdžiui, auto­mo­biliams, nekilnoja­ma­jam tur­tui.

- Dau­giau kaip mi­li­jo­no li­tų ver­tės ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas jau ap­mo­kes­tin­tas. Da­bar iš tie­sų Sei­me nuo­lat ky­la dis­ku­si­jų dėl ma­žes­nės ver­tės tur­to, au­to­mo­bi­lių ap­mo­kes­ti­ni­mo. Šiuos mo­kesčius siūlo finansų eks­pertai iš Europos Są­jungos vadovybės, nes to­kie mokes­čiai yra kitose šalyse. O mums jie pa­siū­lomi tuomet, kai papra­šoma europinės paramos.

Ma­no nuo­mo­ne, ap­mo­kes­tin­ti, pa­vyz­džiui, žmo­gaus val­do­mą an­trą bu­tą, ge­res­nį so­do na­me­lį ar de­šim­ties me­tų se­nu­mo au­to­mo­bi­lį šian­dien bū­tų so­cia­liai ne­tei­sin­ga.

Ap­skri­tai to­kio­je jaut­rio­je sri­ty­je kaip mo­kes­čiai kiek­vie­nas spren­di­mas tu­ri bū­ti nuo­dug­niai iš­dis­ku­tuo­tas ir pri­im­tas tik tuo­met, kai su­ren­ka­mi vi­si ar­gu­men­tai ir be­veik ne­ky­la abe­jo­nių, kad vie­noks ar ki­toks spren­di­mas yra vie­nin­te­lis ir tei­sin­gas.

Lie­tu­vo­je jau ta­po įpras­ta, kad, vos kam nors pri­trūks­ta pi­ni­gų, ima­ma tai­sy­ti įsta­ty­mus dėl nau­jų mo­kes­čių ar juos di­din­ti. El­gia­ma­si tar­si pa­sa­koj - pi­ni­gų nė­ra, tuoj bus. Ne­pai­so­ma nė fi­nan­sų eks­per­tų, ana­li­ti­kų, eko­no­mis­tų pa­tei­kia­mų iš­va­dų.

Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja Sei­me šiuo me­tu de­ri­na ben­dra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį su Lie­tu­vos ver­slo kon­fe­de­ra­ci­ja, kad pir­miau­sia su ver­slo at­sto­vais bū­tų ap­ta­ria­mi jiems ak­tu­a­lūs įsta­ty­mų pro­jek­tai, ypač mo­kes­čių klau­si­mais.

- Ar kaip klai­dos ne­ver­ti­na­te pa­di­din­tų ak­ci­zų al­ko­ho­liui, ta­ba­kui? Šių kon­tra­ban­di­nių pre­kių, ypač tabako, galima įsi­gy­ti vos ne kiekviename kai­me, nesvarbu, kad policija ir gaudo kontra­bandi­nin­kus.

- Iš tie­sų po­li­ti­kai jau įpra­to biu­dže­to sky­les lo­py­ti di­din­da­mi ak­ci­zus, nors eks­per­tai tri­mi­tuo­ja, kad ak­ci­zų kė­li­mas biu­dže­to pro­ble­mų ne­spren­džia, o tik di­di­na ša­ly­je še­šė­li­nę eko­no­mi­ką per kon­tra­ban­dą. Tai pa­tvir­ti­na ir ty­ri­mų duo­me­nys.

Aš to­kiems spren­di­mams ne­pri­ta­riau ir ne­pri­ta­riu. Ta­čiau dau­gu­ma Sei­mo na­rių dėl ak­ci­zų di­di­ni­mo al­ko­ho­liui ir ta­ba­kui pa­klu­so siū­ly­mams iš Briu­se­lio.

- Jau beveik dveji me­tai esa­te Sei­me, dir­ba­te Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te, tik­riau­siai per­pra­to­te, kaip vyks­ta įsta­ty­mų, ypač susijusių su mokesčiais, priėmimas, kokios interesų grupės už jų rikiuojasi.

- Man sun­ku apie tai kal­bė­ti. Pa­vyz­džiui, dėl jū­sų pa­mi­nė­tų ak­ci­zų pa­di­di­ni­mo. Aš ne­la­bai su­pran­tu, kam rei­kė­jo sku­bė­ti tai da­ry­ti, ak­lai pa­klus­ti eu­ro­pi­nėms re­ko­men­da­ci­joms. Ar­ba, kaip mi­nė­jau, ko­dėl neat­si­žvel­gia­ma į spe­cia­lis­tų pa­ta­ri­mus, lyg Sei­mo na­riai bū­tų vi­sa­ži­niai.

- Gal jau nu­si­vy­lė­te dirb­da­mas Sei­mo na­riu?

- Čia ne nu­si­vy­li­mas, o ma­no min­tys. Guo­džia tai, kad joms pri­ta­ria dau­ge­lis ma­no rin­kė­jų, su ku­riais per atos­to­gas tik­rai daug ben­dra­vau. Man svar­biau­sia - jų su­pra­ti­mas ir pa­lai­ky­mas.