Per praėjusią savaitę 7 neblaivūs vairuotojai sukėlė eismo įvykius, kurių metu buvo sugadintos transporto priemonės, 2 neblaivių vairuotojų sukeltuose eismo įvykiuose nukentėjo žmonės.
Išgėrus – jūra iki kelių
Specialistai primena, kad alkoholis itin stipriai veikia žmogaus psichiką ir daro neigiamą įtaką logiškų bei adekvačių sprendimų priėmimui. Paradoksalu, bet tai virsta ir viena svarbiausių priežasčių, kodėl girtiems žmonėms vairuoti draudžiama, ir dažniausia priežastimi, kodėl jie šio draudimo nepaiso.
„Kai žmogus yra girtas, tai jo problemų sprendimas yra prastas. Prastėja visi gebėjimai logiškai mąstyti, dėl to ir neturėtų sėsti už vairo. Bet būtent alkoholis ir paveikia smegenis taip, kad situacija vertinama nerealistiškai, pasidaro per daug maža rizika, jūra iki kelių, todėl ir sėda girti už vairo. Tai yra tiesioginis alkoholio poveikis“, - aiškina psichiatrė Goda Bačienė.
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius, psichiatras Emilis Subata pabrėžia, kad alkoholis - pagrindinis neadekvačių sprendimų kaltininkas. Išgėrusiems vairuotojams dažnai atrodo, kad jie viską daro net geriau nei įprastai: geriau vairuoja, orientuojasi aplinkoje ir t.t.
E. Subata pastebi, kad tai - savo galimybių neįvertinimas, kurį paskatina alkoholis. „Išgėrus alkoholio žmonės pajunta euforiją ir jie gali neadekvačiai vertinti aplinką, savo galimybes, dėl to dažnai ir susiduriame su atvejais, kai žmonės pavartoję alkoholinių gėrimų dažnai patenka į pavojingas situacijas ir ne išimtis - vairavimas, neįvertinant, kokią žalą gali padaryti sau ir kitiems eismo dalyviams. Kitaip sakant pats apsvaigimas suponuoja, kad žmogus neadekvačiai vertina rizikingas situacijas“, - sako E. Subata.
Pėsčiųjų pažeidimai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai taip pat kontroliavo, kaip pėstieji eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Praėjusią savaitę Kelių policijos valdybos pareigūnai nubaudė 96 Kelių eismo taisyklių nesilaikiusius pėsčiuosius.
Svarbu prisiminti, kad pagal Kelių eismo taisyklių 42 punktą, į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
43- iasis KET punktas nurodo, kad vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais.
Pėstieji turi žinoti, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje.
Šią savaitę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai tęs pėsčiųjų kontrolės priemones.
