Maža parduotuvėlė įsikūrusį rūsyje prie pat Užupio angelo. „Užupio Sardinijos“ vardą ji gavo neatsitiktinai. Kone visos prekės čia – itališkos. Tiesa, kainos taip pat.
Parduotuvės languose, kaip Užupyje ir pridera, kabo angelai, prie durų garbingoje vietoje iškelta Sardinijos vėliava. Pati parduotuvė primena mažą, pietietišką krautuvėlę – ankšta, sienos nukrautos įvairiomis prekėmis: pradedant alyvuogių aliejumi ir kava, baigiant įvairių regionų vynu. Viduryje parduotuvės stovi keli maži apvalūs staliukai. A. Zazimka, paklaustas, kas visgi čia – parduotuvė ar kavinukė – šypsosi.
„Realiai atsakymo neturiu. Mes turime parduotuvę su gera kava. Mes tikrai nejudėsime prie maisto gaminimo, prie karštų patiekalų. Yra tokia svajonė, kad būtų kaip Italijoje – iš ryto atsidaro kavinukė, sueina visi vietiniai gyventojai išgerti espressiuką, persimesti vienu kitu žodžiu, suvalgyti kažkokią bandelę ir toliau važiuoja į darbus. Mes dirbame nuo 8 ryto ir mūsų tikslas yra, kad žmonės ateitų vienas kitam pasakyti „labas rytas“, - aiškina verslininkas.
Pradėjo nuo kavos
Nors parduotuvę sostinėje verslininkai atidarė dar visai neseniai, spalio 1 d., itališka kava A. Zazimka teigia Lietuvoje prekiaujantis jau dešimtmetį. Kaip pats sako, savo gyvenimo be kavos neįsivaizduoja, tačiau pripažįsta, kad į šį verslą atvedė ne visai maloni patirtis – iki tol dirbęs su valymo įrenginiais Ukrainoje, savo veiklą nutraukė dėl 1998 metų krizės.
Po nesėkmės Ukrainoje verslininkas teigia pradėjęs galvoti ko imtis ir išsirinko šalį, kurios produkcijos Lietuvoje nedaug. Pašnekovo teigimu, Italija iš karto asocijavosi su kava, todėl ir ėmėsi šios veiklos.
„Kai pradėjome verslą, pradėjom ieškoti kavos tiekėjų Italijoje. Aš tada parašiau kokiems 50 tiekėjų. Per mėnesį kaip pavyzdžius turbūt gavau kokius 200 kilogramų kavos. Mano namai buvo užversti kava,“ - pradžią prisimena verslininkas.
Vis dėlto itališkos kavos verslo kelias, pripažįsta vyras, nebuvo rožėmis klotas – teko perprasti lietuvių įnorius, kurie, kaip sako Audrius, italams nesuprantami.
„Iš pradžių kavos net niekas neimdavo pabandyti. Aš niekaip negalėjau suprasti kodėl. Atneši į kavinę ir siūlai imti kavos pabandymui – neima. Tik po to supratome, kad Lietuvoj yra sistema tokia: jeigu tu nori, kad pirktų tavo kavą, tu turi duoti viską – kavos aparatą, kavos malūną, puodelius, turi apmokyti darbuotojus ir visa kita. Tada jie prekiauja tavo kava. Kai aš bandau tai pasakoti Italams, jie nesuvokia“, - šiandien šypsosi verslininkas.
Produktų pradėjo prašyti draugai
Sardiniška parduotuvė Užupyje – verslininkams antroji. Panaši jau keturis metus veikia Kaune. Anot A. Zazimkos, šios parduotuvės labiau malonus užsiėmimas nei verslas, mat pagrindinės pajamos ir toliau plaukia iš kavos tiekimo įvairioms maitinimo įstaigoms.
„Mes tiekiam kavą restoranams, kavinėms, viešbučiams – tai mūsų pagrindinis biznis. Ir būtent sardinišką kavą. Kiekvieną kartą nuvažiavus į Sardiniją, nueini į kavinę, restoraną, pavalgai ir pradedi galvoti: „Velnias, kodėl aš negaliu turėti šito Lietuvoje“. Viskas prasidėjo iš lėto. Grįžinėdami namo pradėjome vežtis sardinišką sūrį. Po to prisidėjo alyvuogių aliejus. Po to – balzaminis actas. Po to žiūriu, vieni draugai prašo atvežk alyvuogių aliejaus, atvežk balzaminio acto, atvežk dar kažko,“ - teigia pašnekovas.
Anot jo, praėjo nemažai laiko, kol pavyko atsirinkti įvairiais prekes, kurias šiandien siūlo įsigyti lietuviams, kadangi kiekvieną norėjo išbandyti pats: „Mes pradėjom nuo Kauno ir supratom, kad žmonėms patinka. Sardinijoje nėra nė vienos didelės įmonės gigantės, kuri gamintų masinę produkciją – tai kaip taisyklė yra šeimyniniai ūkiai, šeimos verslai. Visus savininkus, iš kurių perkame produktus, aš pažįstu asmeniškai, pats esu atsirinkęs visas prekes, esu buvęs kiekvienoj gamykloj, visų produktų esu ragavęs ir visus juos naudoju namuose“.
Verslininkas teigia, kad Sardinijoje apsilanko bent du kartus per metus.
Kviečia ragauti ne tik kavą, bet ir aliejų
Užupyje įsikūrusioje parduotuvėje itališkų produktų mėgėjai gali įsigyti alyvuogių aliejaus, balzaminio acto, sardiniškų juodųjų ryžių, vyno, alyvuogių, tradicinės sardiniškos duonos „Pane Carasau“ ir kt. Ateityje verslininkai teigia planuojantys dar labiau plėsti asortimentą ir savo pirkėjams ruošiasi pasiūlyti sardiniškų sūrių ir makaronų.
Vos prasidėjus pokalbiui verslininkas siūlo puodelį espresso kavos, esą tokioje vietoje net negalima atsisakyti. Kavai garuojant ant stalo, pašnekovas suskuba informuoti: „Espressą nuo pagaminimo reikia išgerti per dvi minutes, nes kitaip jūs jį nužudot“. Šitaip paragauti kavos, kurios kilogramas kainuoja nuo 19 iki 25 eurų, itališkoje parduotuvėje esą siūloma kiekvienam pirkėjui. Ir ne tik kavos. Netrukus A. Zazimka į vienkartines stiklines jau pilsto alyvuogių aliejų, mat, anot jo, tik taip įmanoma atskirti tikrą ir padirbtą produktą.
Pirmiausia, tikina verslininkas, alyvuogių aliejaus stikliuką reikia pašildyti rankose. Tuomet, jei siekiama įsitikinti kokybe, stengtis išgerti taip, jog kuo mažiau aliejaus patektų ant liežuvio ir kuo daugiau į gerklę. Anot verslininko, geras alyvuogių aliejus turi kelis požymius – šviežios žolės kvapą, žalsvą spalvą, o išgėrus jo iš pradžių jaučiamas kartumas, o vėliau pradeda perštėti gerklę.
„Šalto spaudimo alyvuogių aliejus yra antiseptinis ir jis gerklėje pradeda graužimo darbus. Sardas man pasakė: „Jeigu tu išgėrei gurkšnį alyvuogių aliejaus, jis nubėgo ir tu nieko nepajautei – statyk stikliuką ir eik į kitą parduotuvę. Jis yra nebegyvas“, - tikina pašnekovas.
Kainos kaip Sardinijoje
Norintiems savo virtuvės lentynas papildyti itališkais produktais teks sumokėti ir itališkas kainas ar net 15-20 proc. daugiau.
Kavos kilogramas čia kainuoja nuo 19 iki 25 eurų, už alyvuogių aliejų gali tekti pakloti nuo 5 iki 16 eurų, balzaminio acto buteliukas – nuo 9 iki 14 eurų. Kiek pigesnės alyvuogės – pakuotė kainuoja nuo 2 iki 3,5 eurų – ir ryžiai, kurie kainuoja nuo 2,5 iki 5 eurų.
Tokios kainos, anot A. Zazimkos, yra todėl, kad Lietuvoje gerokai skiriasi PVM mokestis:
„Visi labai bijo, kad Sardinija yra labai brangi šalis. Realiai geras atlyginimas Sardinijoje yra 1200 eurų. Sardai visoje Italijoje uždirba mažiausiai. Tai jeigu padarai žingsnį nuo turistinių maršrutų, kur eina vietiniai, tu gauni atitinkamas kainas.
Mūsų kainų politika yra labai paprasta. Mes stengiamės, kad mūsų kainos didžiąja dalimi atitiktų kainas Sardinijoje. Su kai kuriais produktais tai yra neįmanoma, nes Italijoje PVM alyvuogių aliejui yra 4 proc., pas mus – 21 proc. Balzaminiam actui Italijoje yra 10 proc., pas mus – 21 proc. Ryžiams – 4 proc., pas mus – 21 proc. Todėl realiai mūsų kainos yra 15-20 proc. didesnės negu Sardinijoje. Kai kurie produktai pas mus yra pigesni,“ - aiškina verslininkas.
Vis dėlto nors pašnekovas ir tikina, kad Sardinija nėra brangi šalis, pripažįsta, kad kainos įkandamos tikrai ne visiems lietuviams ir tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl tokio tipo parduotuvėlių nesiruošiama atidaryti kituose, mažesniuose Lietuvos miestuose.
Užupio gyventojai panašūs į italus
Paklaustas, kodėl pasirinko sardinišką verslą, o ne kitą Italijos regioną, pašnekovas šypsosi, kad, ko gero, praeitame gyvenime buvo sardas.
„Toks jausmas, kad aš gyvenau vidurio Sardinijoje, nes aš ten nuvažiavęs jaučiuosi geriausiai. Antras dalykas, kiekvieną kartą nuskridęs į Sardiniją aš jaučiuosi kaip namuose, aš nesijaučiu turistas. Visiems pasakoju, kuo mane nupirko Sardinija. Prieš trejus ar ketverius metus mes gyvenome mažyčiame viešbutėlyje. Kadangi buvau atvažiavęs darbo reikalas, tai laiko iš ryto pavalgyti nebuvo. Antrą rytą stovi viešbučio šeimininkė iškepusi naminio pyrago, suvyniojusi į nacionalinį rankšluostį ir sako: „Aš matau, jūs pavalgyti nespėjate. Pasiimkit, mašinoj turėsit“. Ir tu matai, kad tai yra nesuvaidinta, tai yra natūralu,“ - prisiminimais dalijasi verslininkas.
Nors lietuvių mentalitetas gerokai skiriasi nuo italų, tačiau, anot verslininko, Užupio gyventojai panašumų į sardus turi: „Būtent Užupyje gyvenantys lietuviai yra arčiausiai italų. Galbūt ne pagal temperamentą, ne pagal išvaizdą, tiesiog pagal gerą atsipalaidavimą.
Žmonės Užupyje yra truputėlį mažiau suirzę nei visoje Lietuvoje. Čia yra daugiau šypsenų. Aš turiu draugą sardą, kuris Kaune atsidaręs restoraną. Jis sakė: „Turbūt aš jau baigsiu su ta Lietuva“, nors jam puikiai sekasi. Klausiu: „Kodėl“. Sako: „Vienas dalykas – šalta. Antras dalykas – aš nesuprantu, kodėl jūs nesišypsot“.
Be to, kaip užupiečiai įsitikinę, kad gyvena atskiroje respublikoje, taip ir sardai savęs nelaiko italais, o labiau linkę kildinti save iš katalonų. Sardinija susižavėję verslininkai šiandien teigia savo pirkėjams siūlantys ne tik įvairius šio regiono produktus, bet ir dirbantys tarsi savotiški Sardinijos ambasadoriai Lietuvoje, mat stengiasi prijaukinti lietuvius prie šios kultūros.
„Kabo Sardinijos vėliavos, užėjusiems žmonėms mes pasakojame, kur nuvažiuoti, ką pamatyti ir ką suvalgyti Sardinijoje. Tai yra sala, po kurią reikia keliauti. Aš visiem klientams pasakoju, iš kur atsirado Sardinija. Pagal formą Sardinija panaši į žmogaus pėdą. Jie pasakoja, kad kai Dievas kūrė žemę, jis toj vietoj buvo padėjęs koją. Kai jis Žemę sukūrė, viską padarė, jis patraukė koją ir sako: „Gražu, viskas gerai, bet aš juos nuskriaudžiau, nieko jie neturi“. Tada jis iš visų žemynų paėmė viską, kas geriausia, ir sudėjo į Sardiniją“, - juokiasi verslininkas.
Svarsto atidaryti parduotuvę Sardinijoje
Kartais užsukus į šią mažą parduotuvę, kurios eidamas gatve gali nė nepastebėti, įmanoma gauti ne tik kelionės po Sardiniją maršrutą, bet ir receptus nuotykiui virtuvėje. A. Zazimka tikina, jog jais pasidalija su kiekvienu pirkėju nusprendusiu įsigyti vieną ar kitą produktą.
„Šitą duoną galima naudoti vietoj lazanijos lakštų. Ši duona trims sekundėms yra dedama į sūdytą verdantį vandenį, ji tampa kaip lazanijos lakštas, ją dedame ant lėkštės ant viršaus yra barstomas sūris, rukola, galima dėti šiek tiek pomidorų tyrės. Tokį patį darome antrą, trečią sluoksnį ir tada ant viršaus yra dedamas keptas neišbėgęs kiaušinis. Tai yra valgoma kaip šalta sardiniška lazanija. Tai yra sardiniškas pusrytis, jis vadinasi „Pane Frattau“, - vienu receptų dalijasi pašnekovas.
Jis taip pat šypsosi, kad kai kurie receptai lietuviams gali pasirodyti keisti, kaip, pavyzdžiui, vaniliniai ledai su alyvuogių aliejumi. Tačiau, anot vyro, išdrįsę išbandyti šį receptą pirkėjai grįžta sužavėti saldžiu kartumu.
Paklaustas apie ateities planus ir plėtros galimybes, pašnekovas šypsosi, kad Lietuvoje panašių parduotuvių tinklo plėsti neketina, mat svarbesnis uždavinys kol kas išlaikyti turimas. Vis dėlto vyras užsimena apie kitus, gana ambicingus planus – lietuvišką parduotuvėlę Sardinijoje.
„Yra tokia graži mintis, kurią man siūlo sardai. Jie siūlo Kaljeryje, kur patys atidarinėja restoraną, atidaryti lietuviškų produktų parduotuvėlę. Jie man iš karto pasakė, kas būtų populiaru ir ką reikia vežti – juodą duoną, baltą sūrį ir alų. Tokia mintis yra, tai gal reikia pabandyti“, - svarsto verslininkas.
