Jau nuo pirmųjų akimirkų sužadėtiniai, planuojantys vestuves, būna apsupti daugybės rūpesčių ir darbų. Vienas iš pirmųjų – prašymas registruoti santuoką. Ką apie tai reikia žinoti?
Santuoka
© Shutterstock nuotr.

Nebeliks popierinių santuokos liudijimų

Turbūt svarbiausia informacija yra, kad nuo 2017 metų sausio 1 dienos nebeliks popierinių santuokos liudijimų. Nors santuokos registravimo tvarka nuo dabar galiojančios santuokos registravimo tvarkos iš esmės nesikeis - prašymą įregistruoti santuoką būsimieji sutuoktiniai ir toliau turės pateikti asmeniškai atvykę į civilinės metrikacijos įstaigą (jo pateikti per elektroninės valdžios portalą nebus galima) - skirtumas tas, jog po santuokos registravimo santuokos popierinis liudijimas nebus išduodamas. Sutuoktiniams pageidaujant, bus išduodamas santuokos sudarymo įrašą liudijantis išrašas.

Kalbant apie santuokos nutraukimą, svarbu žinoti, kad nuo sausio, santuokos nutraukimo faktai bus registruojami be jokio asmens kreipimosi, ši informacija elektroninių ryšių priemonėmis bus gaunama iš teismų.

Reikalingi dokumentai registruojant santuoką

Kaip informuoja teisingumo ministras Juozas Bernatonis, norintieji įteisinti savo santuoką, turi pateikti nustatytos formos prašymą civilinės metrikacijos įstaigai. Be to, reikalingi ir asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, gimimo liudijimai.

Žinotina, kad jeigu duomenys apie ankstesnės santuokos nutraukimą yra Gyventojų registro duomenų bazėje, tada ištuokos liudijimo neprašoma. Jeigu duomenų apie ankstesnės santuokos pabaigą šiame registre nėra, bus paprašyta pateikti ištuokos liudijimą arba buvusio sutuoktinio mirties liudijimą. Kadangi sudaromos santuokos ir su užsienio valstybių piliečiais, tokiais atvejais užsienietis turi pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad nėra kliūčių santuokai.

Taikomas skirtingas mokestis

Santuokos, kuri registruojama civilinės metrikacijos patalpose, registravimo mokestis yra 20 Eur. Tačiau jei jaunavedžiai patys renkasi vieta ne civilinės metrikacijos įstaigos patalpose, o reprezentacinėje arba būsimųjų sutuoktinių pasirinktoje vietoje, kaina šokteli iki 60 Eur.
Prašymas ir papildomi reikalingi dokumentai priimami iš karto, tačiau pati santuoka gali būti registruojama ne anksčiau nei po mėnesio. Jeigu yra kuri nors iš nurodytų aplinkybių ir civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamas tai patvirtinantis dokumentas, santuoka gali būti registruojama po dviejų savaičių nuo prašymo padavimo dienos, tai: nėštumas, sunki liga, vaiko gimimas, jūreivio išplaukimas į jūrą ar kario išvykimas į oficialią karinę misiją užsienyje ilgesniam kaip 3 mėnesių laikui, asmens išvykimas į diplomatinę tarnybą.

Santuokas taip pat galima registruoti ir bažnyčiose. Valstybė įtraukia į apskaitą santuokas, sudarytas pagal devynių tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei dviejų valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus - lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, evangelikų baptistų (Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga), ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, septintosios dienos adventistų (Septintosios dienos adventistų Bažnyčia).

Ką renkasi lietuviai: bažnytinę ar civilinę santuoką?

2015 m. sudaryta 23 081 santuoka, o didesnė jų dalis (13 737) buvo registruota civilinės metrikacijos skyriuose.

Be to, J. Bernatonio teigimu, vis daugiau žmonių naudojasi galimybe registruoti santuoką bet kurioje Lietuvos vietoje. Vien pernai Vilniuje kone du šimtai porų santuokas sudarė jų pačių pasirinktose vietose.

Kiek kitokia tvarka galioja tuokiantis bažnyčioje. Bažnyčių atstovai privalo per 10 dienų apie sudarytą santuoką informuoti civilinės metrikacijos įstaigas, kurios šias santuokas įtraukia į apskaitą ir išduoda santuokos liudijimą. Apie santuokos sudarymą bažnyčiose taip pat gali pranešti ir patys sutuoktiniai.

Informacija pateikiama raštu

Gavusios pranešimą apie bažnyčioje sudarytą santuoką, teisingumo ministro teigimu, civilinės metrikacijos įstaigos sutuoktinius informuoja išsiųsdamos jiems pranešimą jų nurodytu gyvenamosios vietos ar elektroninio pašto adresu.

Tokiu pat būdu sutuoktiniai informuojami ir tais atvejais, kai bažnyčios nustatyta tvarka sudaryta santuoka nebus įtraukiama į apskaitą. Dažniausiai tai nutinka dėl pranešime esančių esminių klaidų ar kai bažnyčioje sudaryta santuoka neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtintų santuokos sudarymo sąlygų.

Ceremonija užsienyje? Jūs dar nebūtinai sutuoktiniai

Nors dažnam lietuviui santuoka užsienio šalyje prilygsta svajonei, tačiau neišsiaiškinę toje šalyje galiojančių įstatymų, jaunieji grįžę į Lietuvą gali nemenkai nusivilti. Rekomenduojama konsultuotis su šalies, kurioje norima sudaryti santuoką, teisininkais. Priklausomai nuo šalies vidaus įstatymų, santuoką registruojančioms įstaigoms gali reikėti pateikti pažymą užsienio kalba, kad asmuo nėra sudaręs santuokos arba kad jis yra nutraukęs ankstesnę santuoką. Lietuvoje pripažįstamos tik tos užsienyje sudarytos santuokos, kurios pagal tos šalies teisę pripažįstamos toje valstybėje.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Rusijoje bažnytinė ceremonija neprilyginama civilinei santuokai. Kitaip tariant, jaunieji oficialiai netampa vyru ir žmona, jei tuokiasi tik bažnyčioje bei neįregistruoja santuokos valstybinėje institucijoje. Tokiu atveju ir Lietuvoje nebus galima pripažinti santuokos.

Tačiau tuokiantis bažnyčioje Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Suomijoje ar Latvijoje santuoka, anot J. Bernatonio, Lietuvoje bus laikoma galiojančia. O islamiškose šalyse, kuriose civilinė santuoka iš viso neegzistuoja, galima išskirtinai tik bažnytinė santuoka.

Po santuokos įregistravimo kitoje šalyje, sutuoktiniams Lietuvoje reikėtų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą ir pateikti santuokos sudarymo bei asmens tapatybės dokumentus. Šiuo metu jaunieji į įstaigą turi kreiptis pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių. Jau nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai tvarkai, asmenys galės kreiptis į bet kurią pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą.

Atlikus visas procedūras, sutuoktiniams išduodamas lietuviškas santuokos liudijimas, o pakartotinai tuoktis Lietuvoje nebereikia. Santuokos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos liudijime nurodyta data.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amerikiečių smūgis privačiai Putino armijai: kas ji tokia ir kodėl pavojinga Rusijos kaimynams? (945)

Jų ten nėra. Ši sparnuota, tiesa, ne visai tiksli Vladimirui Putinui priskiriama frazė apie...

Dirbančiųjų viltis dėl naujų mokesčių – didesnės algos (120)

Premjerui Sauliui Skverneliui tikinant, kad Vyriausybė pavasarį pateiks mokesčių reformos...

Orai: žiema pasispardys kaip reikiant – šals iki –20 laipsnių

Antroje vasario pusėje žiema net neketina pasiduoti ir toliau demonsruoja savo charakterį –...

Rimvydas Valatka. Žmogus už valstybės borto (539)

Vienas šimtmetis baigėsi. Kitas prasideda. Su ta pačia gramatine žalvalstiečių klaida. Tais...

Su aukščiausia kvalifikacija ir daugiau nei 10 metų darbo stažu moka vos 460 eurų (208)

Į kovą dėl didesnių atlyginimų kyla ne tik medikai, bet ir socialiniai darbuotojai. Uostamiestyje...

Jasikevičius: mes šiandien švęsime kaip galime stipriau (36)

„Mes šiandien švęsime kaip galime stipriau. Tai yra titulas, bet po dviejų dienų treniruosimės...

Kate Middleton gudriai išsisuko nuo karališkos aprangos protokolo reikalavimų (18)

Sausio pradžioje savo favoritus paskelbė Britų kino ir televizijos akademija (British Academy of...

Tirpstantys Antarktidos ledynai atveria savo paslaptis (32)

Jūros dugnas, kurį atidengė atitrūkęs ledynas, gali būti iki šiol neatrastų organizmų namai....

Kurtinaitis neapsikentė „Žalgirio“ šventimo: tai pradedam ar važiuoti namo? (148)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategas Rimas Kurtinaitis po SIL- Karaliaus Mindaugo taurės turnyro...

Kaip užuot verkę prie griuvėsių ir panirę į depresiją, japonai visus aplenkė (32)

Andrius Kleiva – Paryžiaus politinių mokslų instituto studentas, metus gyvenęs Japonijoje. Ten...