aA
Prastas oras, netikėtai užgriuvęs darbų krūvis ir slogi nuotaika – šie rudens atributai pasitinka ne vieną vos prasidėjus rugsėjui. Tiesa, kai vieni sugeba susidoroti su liūdesiu ir jį nustumti į šalį, kitiems pasikeitęs metų laikas net sukelia ligas. Tai – ne tik paprasta sloga ar perštinti gerklė, bet ir kone rudeninio lūdesio sinonimu virtusi sezonine depresija.
© Shutterstock nuotr.

Dėl depresijos kalti ir hormonai

Prasta nuotaika rudenį – keletos veiksnių rezultatas. Jei vasarą dėl blogos savijautos galima apkaltinti prastą darbo dieną ar konfliktą su artimu žmogumi, prasidėjus naujam sezonui priežastis tampa apčiuopiamesnė - dažnai užklupma didesnis darbų krūvis, ilgėja tamsus paros laikas. Dėl suprastėjusios nuotaikos kaltinantys pasislėpusią saulę neklysta – tai iš tiesų vienas iš veiksnių, dėl kurio galima susirgti rudenine depresija.

Tam pritaria ir psichologė Laura Bratikaitė. „Populiariausia nuomonė, kad sezoninės depresijos priežastis yra rudens ir žiemos šviesos pakeitimai - šviesos mažiau ir dėl to keičiasi melatonino hormono kiekis organizme. Melatoninas yra tas hormonas, kurį gamina kankorežinė liauka, jis lėtina medžiagų apykaitą, slopina skydliaukės funkciją. Jo gamybą skatina tamsa, o lėtina mėlyna arba balta šviesa. Manoma, kad nuotaikos pablogėjimas yra susijęs būtent su šio hormono kiekio padidėjimu“, - paaiškino ji.

Kada prasta nuotaika tampa liga?

Pasak psichologės, įvairius depresijos simptomus rudenį pradeda jausti nuo 5 iki 30 proc. žmonių. „Depresinės nuotaikos požymiai – tada, kada imame jausti, kad mažėja energijos, mes nebe tokie darbingi, atrodo, lyg dingsta gyvenimo džiaugsmas. Nors nieko ir neatsitiko, mažiau džiaugiamės tuo, kas yra, sunkiau užmiegame naktį, dieną jaučiame mieguistumą, apninka nepagrįstas liūdesys“, - vardijo ji. L. Bratikaitės teigimu, simptomais gali būti ir padidėjęs ar sumažėjęs svoris, atsiradęs noras užkandžiauti, susilpnėjęs lytinis potraukis.

Dėl nuolat užklumpančios prastos nuotaikos susijaudinti derėtų, jei ši nedingsta ilgiau nei savaitę. Tiesa, tai nereiškia, kad iš karto reikia kreiptis pas psichologą. Pirmiausiai pats žmogus turėtų pamėginti išsiaiškinti slogučio priežastį. „Žmogui reikėtų pirmiausiai atlikti savo paties apklausą: paklausti savęs, ar yra priežastis mano nuotaikos pablogėjimui. Jeigu aš pats sau galiu įvardinti, dėl ko mano nuotaika pablogėjo - dėl vakarykščio įvykio, dėl šio ryto konflikto su man svarbiu asmeniu ar panašiai, tai yra viena. Tada viskas tvarkoje ir matoma tiesiog emocinė reakcija“, - kalbėjo L. Bratikaitė.

Tuo atveju, jei aiškios priežasties nėra, reikia įvertinti, kiek laiko jaučiamasi prastai. „Tada reikėtų pagalvoti, ar man taip jau yra buvę ir jeigu yra buvę, kuriuo metų laiku taip buvo, ką aš dariau ir kas man pavyko. – sako psichologė. - Tuo atveju, jeigu aš negaliu įvertinti aiškios priežasties, nerandu, dėl ko ta nuotaika turėtų būti tokia, man niekada nėra taip buvę ir apskritai tai tęsiasi daugiau nei savaitę, iš tikrųjų į specialistą kreiptis jau būtų rekomenduojama tam, kad žmogus suprastų, kas yra ir dėl ko taip vyksta“.

Kovoje su liūdesiu galima pasitelkti mitybą

Vienas iš būdų kovoti su sezoninės depresijos simptomais – reguliuoti mitybą. DELFI jau rašė, kad rudenį dėl darbų krūvio, miego trūkumo, prastos mitybos, patiriamos įtampos žmogaus organizme susidaro daugiau laisvųjų radikalų, kurie ardo ląstelių sieneles, silpnina kraujagysles.

Su jais galima kovoti vartojant maisto produktus, kuriuose gausu antioksidantų – pavyzdžiui, vitaminų A, C, E, seleno. Patartina vartoti ir brokolius, špinatus, įvairias uogas, česnakus, pomidorus, žaliąją arbatą, morkas, baklažanus, lapines daržoves, gerti pakankamą kiekį skysčių, rinktis maisto produktus, kuriuose yra Omega-3 riebalų rūgščių, mineralinių elementų, antioksidantinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų.

Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė teigia, kad nėra vieno produkto, kuris nuo neigiamų emocijų kenčiantiems žmonėms padėtų palaikyti žvalumą ir gerą nuotaiką. Tačiau tam, kad jaustumėmės gerai, turėtume dažniau valgyti to sveiko maisto, kuris mums teikia malonumą.

„Tai, kaip svarbu valgant rasti laiko atsipalaiduoti ir pasimėgauti, rodo vadinamasis „prancūziškas fenomenas“. Juk pati prancūzų virtuvė nėra sveika, bet prancūzai rečiau nei kiti europiečiai skundžiasi nutukimu ar kraujagyslių ligomis. Tai aiškintina tuo, jog jie atranda laiko neskubotam valgymo malonumui, tuo pačiu mėgaujasi geras emocijas keliančiu buvimu su šeima ir draugais“, − DELFI yra sakiusi A. Jauniškytė.

Gydo ir muzika

Išbristi iš prastos nuotaikos liūno gali padėti ir muzika. „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad teigiamą poveikį turi muzika. Iš esmės fiziologiškai muzikos poveikį galima būtų paaiškinti centrinės nervų sistemos gebėjimu reaguoti į akustinisu garsus. Kitaip tariant, centrinė nervų sistema reaguoja į impulsus, kuriuos perduoda tam tikro dažnio garsinė banga ir to pasekoje aktyvuoja tam tikrų medžiagų išsiskyrimą. Šios reguliuoja vidaus organų sistemų veiklą ir dėl to tam tikros muzikos klausymasis aktyvina tam tikrus centrus smegenyse, kurie skatina atitinkamų hormonų išsiskyrimą ir reguliuoja emocinę žmogaus pusiausvyrą. Dėl to jie tarsi duoda tam tikrą komandą subalansuoti tuos fiziologinius parametrus ir tada žmogaus savijauta vėl atsistato“, - paaiškino L. Bratikaitė.

Jos teigimu, žmogui, jaučiančiam rudeninės depresijos simptomus, svarbu įsiklausyti į save – neprarasti pasitikėjimo savo jėgomis ir ieškoti būdų pačiam pagerinti savijautą. „Iš tikrųjų žmogus turėtų prisiminti, kada, kuriuo gyvenimo etapu jautėsi prastai, blogai ir ką darė, kad nuotaiką pagerintų. Vieni susitiko su draugais, kiti klausėsi patinkančios muzikos, treti užsiėmė aktyvia fizine veikla. Tai irgi svarbu – fizinė veikla laikoma profilaktine priemone prieš rudeninę depresiją. Tie, kurie nesportuoja, turėtų save vis tiek aprūpinti fiziniu krūviu, daugiau būti gryname ore ir šviesiu paros metu“, - kalbėjo psichologė.

Pasak L. Bratikaitės, kiekvienam bent per pietų pertrauką svarbu ištrūkti į lauką tam, kad žmogus pabūtų gryname ore, natūraliai apšviestoje aplinkoje. Tiesa, kiekvienas turi rasti savą receptą. „Esminė rekomendacija – kiekvienam žmogui tinka skirtingi dalykai ir patys sau esame patys geriausi mokytojai ir išminties lobynai. Reikia pasižiūrėti į save patį – kas man kada padėjo ir bandyti tai daryti. Jeigu ankstesni metodai nepadeda, tada pasiteirauti savo artimiausios aplinkos, ką ji daro, kad jaustųsi geriau ir tada perimti tas žinias ir irgi jas pritaikyti. Jeigu net ir tai nepadeda, tada reikia kreiptis į specialistą ir kartu ieškoti išeičių“, - sakė ji.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1473)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (37)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (486)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (25)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (32)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

DELFI autoriai pagerbti Titanų statulėlėmis (26)

Antradienio vakarą į iškilmingą vakarą MO muziejuje rinkosi DELFI autoriai ir bičiuliai. Čia...

Antrame kėlinyje įvarčiais prapliupę serbai sutriuškino Lietuvos rinktinę (208)

Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė geriausią pirmą kėlinį UEFA Tautų lygoje, tačiau antrajame...

Neuromokslininkas Bredesenas: norite nesusirgti Alzheimeriu – venkite pagrindinių ligos sukėlėjų (29)

„Holistic Primary Care“ redaktorius Erikas Goldmanas kalbasi su dr. Dale’u Bredesenu –...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...