Pradėti darbus trukdė abejonės
Prieš renovaciją daugiabutis buvo prastos būklės. Kaip teigė namo pirmininkas Antanas Šackus, daug problemų kėlė kiauras pastato stogas: „Užnešė vėjas sėklą ir ant mūsų stogo išaugo beržiukas – skyles padarė. Pradėjo bėgti vanduo. Kiekvieną laiptinę lopydavome, bet taip ir neišsiaiškindavome, pro kur tas vanduo teka. Turėjome būtinai kažką padaryti, kad taip daugiau nebebūtų.“
Prieš daugiau nei 50 metų pastatytame penkiaaukštyje buvo ne tik drėgna, bet ir šalta. Rudens -žiemos sezono metu namo gyventojams tekdavo mokėti dideles sąskaitas už šildymą.
A. Šackus teigė, kad tada patirti nepatogumai skatino pagalvoti apie permainas. „Dalyvavau BETA (aut. past. Būsto energijos taupymo agentūros) seminaruose, skaičiau literatūrą ir supratau, kad reikia kažką daryti. Pats juk gyvenu tame name. Aš buvau iniciatorius“, – apie tai, kaip gimė renovacijos idėja, pasakojo namo pirmininkas.
Norint pradėti modernizavimą būtina, kad tam pritartų didžioji dalis (daugiau nei 50 proc.) namo gyventojų. Turi būti pristatyta apibendrinta informacija apie pastato būklę, galimas renovavimo priemones ir paaiškinta, kiek gali kainuoti vieni ar kiti darbai.
Pasak A. Šackaus, įtikinti žmones renovuoti namą nėra lengva: „Nebuvo paprasta tai padaryti. Žmonės dvejojo, kad bus blogai renovuota, kad už šildymą nebus kainos mažesnės, pabijojo, kad statybininkai „nusuks daug pinigo“. Buvo sunkoka, bet vis tiek susitarėm.“
Gyventojams pritarus rengiamas investicijų planas, kuris vėliau turėtų būti viešai aptariamas ir derinamas su name gyvenančiais žmonėmis. Kad investicinis planas būtų patvirtintas, reikia 50 procentų gyventojų balsų. Verta pastebėti, kad bankai, teikdami kreditą, paprastai reikalauja dar didesnio pritariančių žmonių kiekio – 60 procentų.
Gerosios vilties gatvės daugiabučio atnaujinimo investicinio plano rengimas patvirtintas 2013 metais. Modernizavimo darbai pradėti 2014 metų vasarą. A. Šackus džiaugėsi, kad projektas parengtas ir vykdytas profesionaliai, atsižvelgta į žmonių norus: „Projektą rengti nebuvo sunku, labai geri projektuotojai buvo, labai geri atsiliepimai. Viskas buvo derinama, ištaisoma pagal mūsų pageidavimus, specialistai sutiko su mūsų reikalavimais.“
Nutarta rekonstruoti namo stogą, renovuoti balkonus, nutinkuoti ir apšiltinti sienas, modernizuoti šildymo sistemą, subalansuoti temperatūrą, senus langus pakeisti plastikiniais, sutvarkyti vamzdynus.
Neišvengta klaidų, bet lūkesčiai pasiteisino
Pačias geriausias statybas gali apkartinti nesutarimai tarp daugiabučio gyventojų ir darbus vykdančių specialistų. A. Šackus pastebėjo, kad modernizuojant daugiabutį, kuriame gyvena, tokių nesusipratimų pavyko išvengti. Pasak penkiaaukščio pirmininko, modernizacija buvo vykdyta lanksčiai, atsižvelgiant į žmonių poreikius. O svarbiausia, kad užtikrinta darbų kokybė.
„Dėl darbo jokių pretenzijų didelių nebuvo. Viskas buvo suderinama, kad žmonės nekentėtų. Pavyzdžiui, dėl balkonų – pas tuos, kurie nedirba, statybininkai eidavo iš ryto, kad nesišvaistytų laikas, nedingtų diena. Po pietų būdavo einama pas tuos, kurie grįždavo jau iš darbo. Žmoniškai viską susiderindavome“, – pasakojo vyras.
Prieš ryžtantis namo renovacijai, dažnai nuogąstaujama dėl nekokybiškai atliekamų darbų. Iškilus abejonėms dėl atliekamų darbų kokybės, gyventojai pirmiausiai turi kreiptis į namo administratorių bei statybos techninės priežiūros vadovą.
A. Šackus atkreipė dėmesį, kad norint užkirsti kelią klaidoms, svarbu ne tik tinkamai viską suderinti, bet ir atidžiai stebėti darbus, komunikuoti su specialistais: „Dirbant kartu su prižiūrėtoju, man protingai reikalaujant, jie labai gerai viską man išpildydavo. Labai geranoriškai viską darydavo pagal mūsų pageidavimus ir stebėjimus. Jei kažką gyventojai pastebėdavo, tai čia jau man sakydavo: „Žiūrėk, Antanai, šičia blogai daro truputį“. Tai tada mes defektus iškart ir ištaisydavom. Neleisdavom statybininkams nieko blogai daryti. Klaidų daug tikrai jie ir nedarė – pasitaikė tik menkniekiai.“
Baigus statybas darbus vykdę specialistai turėtų viską sutvarkyti. A. Šackus džiaugėsi, kad po modernizacijos gyventojams neteko rinkti šiukšlių: „Viską susitvarkė, visas šiukšles išvežė. Pašalino medžiagas nereikalingas. Viskas vyko tvarkingai – šiukšlių po savęs nepaliko. Dar juodžemiu ten, kur reikėjo, užpylė. Jie pagal projektą viską padarė“.
Paklausus, ar po statybų pastebimi kokie nors defektai, namo pirmininkas atsakė teigiamai, tačiau pabrėžė, kad jie nėra dideli. Kiekviena klaida tuoj pat ištaisoma. „Yra garantija. Žiūrime, stebime, ar viskas tvarkinga. Jei atrandamas net smulkiausias defektas, gyventojai skambina man ir jis yra statybininkų ištaisoma. Pasitaiko, pavyzdžiui, kur nors prie balkono skylutė likusi maža. Į tą skylutę lietaus vandens pateks ir gali visa siena pradėti drėkti. Todėl labai rimtai žiūrim, tuojau mes greitai likviduojam bet kokį defektą, kad neperaugtų į ką nors rimtesnio“, – aiškino A. Šackus.
Vyras pasakojo, kad nepaisant smulkių klaidelių, modernizacija neteko nusivilti – pastebimi akivaizdūs teigiami pokyčiai: „Už šildymą mokėti tenka perpus mažiau – apie 50 procentų sumažėjo suma. Pavyzdžiui, mano butas apie 60 kvadratinių metrų. Žiemą, kai šalta, tekdavo tuo metu ir apie 250– 300 litų už šildymą sumokėti (apie 72-88 eurus). O dabar šalčiausią mėnesį apie 40 eurų buvo.“
Namo pirmininkas atkreipė dėmesį ne tik į akivaizdžiai sumažėjusias sąskaitas, bet ir pagerėjusią žmonių gyvenimo kokybę: „Šimtu procentų į gerą pusę pasikeitė viskas. Pasikeitė ir pačių žmonių požiūris į namą, kultūra – viskas prižiūrima, puoselėjama. Dabar žmonės patogiau ir gražiau gyvena, nebereikia vargti“, – pabrėžė vyras.
