aA
Nors Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa įgyvendinama nuo 2005 m., pernai modernizuoti 574 daugiabučiai ir tai net 3,5 karto daugiau nei per visus metus iki šiol. Taigi praėję metai gali būti drąsiai vadinami daugiabučių modernizavimo metais.
Renovacija
© DELFI / Tomas Vinickas

Šiandien daugiabučių modernizavimo spurtas siejamas su atsiradusiu kompleksiniu požiūriu į renovaciją.

Pastaraisiais metais sugriežtinta techninių prižiūrėtojų kontrolė, jie taip pat įpareigoti bent kartą per savaitę apsilankyti renovuojamame objekte ir patikrinti, kaip vyksta darbai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) inspektoriai daugiau ėmė kontroliuoti patį daugiabučių modernizavimo procesą. Pernai renovuotuose objektuose padaryta net 74 proc. daugiau patikrinimų nei 2014 m.

Prie spartesnio modernizavimo prisidėjo ir iki 3 dienų sutrumpintas VTPSI komisijos sudarymo laikas. BETA regioniniai padaliniai visoje Lietuvoje teikė konsultacinę, metodinę pagalbą, o prie spartesnės renovacijos regionuose prisidėjo aktyvesnis savivaldybių darbas.

Šiandien skaičiuojama, kad pagal baigtų atnaujinti daugiabučių skaičių savivaldybėse, pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė, kurioje pernai atnaujinti 62 gyvenamieji namai.

Tampa patrauklesni

Nekilnojamojo turto agentūros UAB „Dupro partneriai“ direktorius Kęstutis Stankevičius sako, kad pagrindiniai kriterijai įsigyjant butus jau keletą metų išlieka tie patys: vieta, aukštas, susisiekimas, ekonomiškumas ir, žinoma, kaina. Tačiau vienas svarbiausių aspektų – būsto ekonomiškumas.

„Parduoti butą renovuotame name visada yra lengviau. Senos statybos daugiabučiai dažniausiai yra strategiškai patogesnėje vietoje su geriau išvystyta infrastruktūra. Renovuotas senos statybos namas pirkėjui yra patrauklus, nes praranda visus senos statybos minusus ir pasilieka savus pliusus. Galėčiau pridurti, kad žmonėms taip pat dažnai labiau patinka senos statybos butų išplanavimai“, – pasakojo UAB „Dupro partneriai“ direktorius.

Jo skaičiavimais, namą renovavus iš dalies, būsto kaina jame kyla apie 12–13 proc., o visiškai renovuotame pastate butai gali brangti ir 15–20 proc. Šildymo sąskaitos visiškai renovuotame name sumažėja maždaug 4 kartus.

Kad renovuoti daugiabučiai patrauklesni, sako ir 27 daugiabučius Pašilaičiuose vienijančios bendrijos pirmininkas Juozas Pukanasis.

„Šitie namai statyti 1986 m., kai buvo visai kiti energinio efektyvumo standartai, todėl labai daug šilumos išeidavo per sienas. Atlikom pilną renovaciją – šiltinom stogą, pamatus, sienas, keisti visi langai, durys, apšiltinti sistemų vamzdynai. Namas visai kitaip atrodo, dabar daug šilčiau. Mūsų bendrija įsikūrusi tame pačiame name, tai galiu pasakyti, kad iki renovacijos rudenį ir žiemą jungdavome šildytuvus, o dabar šilumos užtenka. Kalbėjau ir su kai kuriais gyventojais, tai net tų, kurių radiatoriai užsukti, butuose temperatūra laikosi apie 18 laipsnių“, – sako jis.

Indėlis į BVP

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad išjudėjusi daugiabučių renovacijos programa – vienas didžiausių šios Vyriausybės darbų.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad ši programa per paskutinius trejus metus į statybų sektorių jau įliejo beveik 300 milijonų eurų, o tai buvo ryškus postūmis ne tik statybų sektoriui, bet ir šalies ekonomikai apskritai. Nors dar nebuvo visiškai įsibėgėjusi, renovacijos programa 2014 m. sudarė jau maždaug 20–25 proc. visų gyvenamosios paskirties statybos darbų, o praėjusiais metais, kai programa pasiekė savo piką, ši dalis jau perkopė ir 40 proc.“, – sako R. Grajauskas.

Anot jo, galima teigti, kad 2015 m. statybų sektorių į priekį stūmė tik daugiabučių renovacijos programa, nes negyvenamųjų ir inžinerinių pastatų statyba arba stovėjo vietoje, arba traukėsi.

„Programa prie šalies BVP 2014 m. pridėjo maždaug 0,1–0,2 proc., o 2015 m. – jau 0,4 proc. Daugiabučių renovacijos programa yra visapusiškai teigiamas procesas. Tai ne tik kelia mūsų šalies BVP, bet ir sprendžia nedarbo problemą, didina pastatų energinį efektyvumą, o tokiu būdu yra sutaupomi ne tik gyventojų, bet ir valstybės pinigai, mažiau sunaudojama, taigi ir importuojama, energinių išteklių“, – pasakojo „Danske Bank“ ekonomistas.

Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų (Būsto rūmai) prezidentas Juozas Antanaitis svarsto, kad sprendžiant energinio efektyvumo didinimo klausimą galėtų būti kelios alternatyvios būstų atnaujinimo programos.

„Teisės aktai reikalauja, kad visą gyvenimo laikotarpį pastatas atitiktų reikalavimus – būtų saugus, energiškai efektyvus, suremontuotas, ir jei tai atlieka būsto savininkai, tuomet pastatas nereikalauja didelių investicijų, tačiau jeigu pastate kelis dešimtmečius nieko nedaroma, prireikia didelių valstybės lėšų. Todėl reikėtų raginti pačius gyventojus tvarkytis savo lėšomis be jokių dotacijų ir pasiekus rezultatą, pavyzdžiui, namui tapus C klasės, skirti premijas, o už nesutvarkytų namų modernizavimą, skirti tik nedidelę paramą“, – kalbėjo J. Antanaitis.

Planuose – kvartalinė renovacija

Šiemet AM planuoja išlaikyti ne mažesnį renovacijos tempą. „Galima drąsiai teigi, kad 2015 m. įvyko lūžis. Per praėjusius metus renovuota 3,5 kartų daugiau daugiabučių namų nei per visus metus iki šiol. Nors rezultatai – geri, nežadam sustoti. Šiandien tikslinga renovuoti apie 30 tūkst. daugiabučių visoje Lietuvoje. Mūsų siekiamybė – tūkstantis daugiabučių namų per metus. Galvojame ir apie kvartalinę renovaciją, kuri padėtų atnaujinti visą kvartalą kompleksiškai. Taigi, daug užduočių dar laukia“, – sako Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Dar šį mėnesį Vyriausybei turėtų būti pateikta Nacionalinė kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa, pagal kurią, visos 60 Lietuvos savivaldybių turės planuoti ir kompleksiškai atnaujinti nebe pavienius pastatus, bet visą kvartalą, įskaitant daugiabučius namus, viešosios paskirties statinius bei infrastruktūrą – gatvės apšvietimą, stovėjimo aikšteles, įvažiavimus, žaliąsias erdves ir kt. Šiuo metu įgyvendinami pilotiniai kvartalinės renovacijos projektai Šiauliuose, Utenoje ir Birštone.

Kartu su Finansų ministerija ir Europos investicijų banku, AM taip pat planuoja įsteigti rizikos pasidalinimo fondą, kuris sugeneruotų didesnes finansines sumas, reikalingas renovacijai. Vasario–kovo mėn. AM svetainėje turėtų būti paskelbtas ir kvietimas 2014–2020 m. laikotarpio finansiniams tarpininkams atrinkti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Slaptą pažymą skaitęs Karbauskis: tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui papildyta  (193)

Slaptą dokumentą, pažymėtą grifu „slaptai“, skaitęs Seimo Lietuvos valstiečių ir...

Savo žodį tarė ir Meilutytė: pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalį (49)

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo čempionate trumpame (25 m) baseine Rūta Meilutytė 50 m...

Pasaulio čempionas SuperDanas iškovojo dar vieną medalį – šįkart sidabro (12)

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo čempionate trumpame (25 m) baseine Danas Rapšys 200 m...

„Sodra“: penki svarbiausi dalykai apie pensijas, kuriuos būtina žinoti balsavimas (233)

Kitąmet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių II pakopos pensijų fonduose, tiek nekaupiančių,...

Tabu sulaužytas: pirmą kartą valstybinės Rusijos TV eteryje – Putino duktė (146)

Beveik 20 metų Rusijos žiniasklaidoje galiojantis tabu dėl naujienų apie šalies prezidento...

Puteikis apie dalyvavimą prezidento ir sostinės mero rinkimuose: noriu sukrėsti Lietuvą (14)

Prezidento ir Vilniaus mero rinkimuose dalyvauti apsisprendęs Seimo narys Naglis Puteikis sako,...

Simonos Milinytės gimtadienis paženklintas tragedija: braukia ašaras ir dega žvakutę už brolį (22)

Nors daugeliui gimtadienis asocijuojasi tik su teigiamomis emocijomis, JAV gyvenančiai dainininkei ir...

Tiesa ir mitai apie Cezario operaciją: įvardijo priežastis, kodėl moterys jos taip nori (3)

Per pastaruosius kelis dešimtmečius Cezario pjūvio operacijų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje...

Ekspertai įvardijo rajonus, kuriuose būstai turės didžiausią vertę (30)

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus...

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (221)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...