Renovacijos ekspertai pripažįsta: nieko nėra amžino ir nereikia tikėtis, kad kartą atnaujinus namus jais niekada nebereikės rūpintis. Tačiau, jei renovacija bus atlikta tinkamai, o po jos namai bus atsakingai prižiūrimi, statybų dulkių galima išvengti ne vieną dešimtmetį.
Renovacija
© DELFI skaitytojo nuotr.

Renovacija namo apšiltinimu nesibaigia

Kai kurie renovuoti namai išsilaiko geros būklės daugybę metų. Kitiems – vos po poros sezonų reikia naujų investicijų. Namų renovacijoje, kaip ir bet kur kitur, galioja ta pati taisyklė ir taupus dažnai sumoka du kartus. „Prisiminkime gražią pasaką apie Nuf Nufą, Naf Nafą ir Nif Nifą. Visi jie statė ir visi pasistatė sau po namuką, tik labai skirtingos kokybės.Tie patys dėsniai veikia ir modernizavime. Jeigu bus pasirinktos teisingos darbų technologijos, kokybiškos medžiagos ir darbai bus atlikti kokybiškai, nepažeidžiant technologijos, tai rezultatas bus ilgalaikis. Gali būti, kad 50 ir daugiau metų neprireiks investuoti. Jei ne, be abejo, defektai gali pasimatyti ir po metų, ir tada prireiks vėl investuoti, kad ištaisyti padarytas klaidas“, - sako renovacijos specialistas Saulius Kocys.

Todėl jei renovaciją daryti tik tam, kad užsidėti pliusiuką – geriau jos nedaryti visai. Tuo įsitikinę visi ekspertai, pabrėžiantys dažnai Lietuvoje daromą klaidą, kai namo renovacija suprantama tik kaip sienų ar stogo apšiltinimas.

PP„Tai – gal 20 procentų renovacijos darbų. Jei norime, kad namas po renovacijos ilgai ne tik tiesiog stovėtų, bet ir būtų patogus gyventi, reikia išspręsti jo išplanavimo, patalpų vėdinimo klausimus, patikrinti statybines siūles, sutvarkyti katilinę, vamzdynus, padaryti daugybę kitų darbų. Jei namas tiesiog apklojamas plokštėmis, jame galbūt ir šilčiau, sumažėja sąskaitos už šildymą, bet gali atsirasti kitos problemos, pavyzdžiui, pelėsis. Kartais namas lyg paslepiamas po nauju kevalu, o nepagalvojama, kad viduje viskas sugriuvę”, - pastebi statybos inžinierių asociacijos prezidentas Mantas Raišys.

Todėl jei renovaciją daryti tik tam, kad užsidėti pliusiuką – geriau jos nedaryti visai. Tuo įsitikinę visi ekspertai, pabrėžiantys dažnai Lietuvoje daromą klaidą, kai namo renovacija suprantama tik kaip sienų ar stogo apšiltinimas.

Tačiau tai, kad Lietuvoje aktualiausiu iškeliamas šilumos klausimas, jo nestebina: „Kai namai renovuojami, pavyzdžiui, Skandinavijoje, ten labai daug dėmesio skiriama namo išvaizdai, estetikai. Lietuvoje žmonėms brangu ir gėlių prie namo pasisodinti, nieko keisto, kad kol kas pirmiausia skaičiuojama ekonominė nauda. Bet kad ji tikrai būtų, reikia viską gerai apskaičiuoti ir įvertinti, kokius metodus verta rinktis. Jei investicijos didelės, o šilumos sutaupoma vos keli procentai, renovacijos nauda bus labai abejotina. Tačiau, pavyzdžiui, vien sumažinus pastato fasado drėgmę, sąskaitose už šildymą būtų galima gana greitai pamatyti rezultatus”.

Apie būtinybę pakeisti požiūrį į renovaciją kalba ir pastatų šiltinimo ekspertas Robertas Karvauskas. Jis įsitikinęs, kad tinkamai renovuojant namus jie ne tik būtų gražesni ir patogesni, bet būtų galima kalbėti apie kelis kartus sumažėjusius šilumos kaštus. „Svarbiausia, dar prieš pradedant renovuoti namą, išsikelti sau teisingą tikslą. Jei renovacija bus daroma tik todėl, kad būtų daroma – nieko nebus. Turime kalbėti apie tai, kad šilumos sunaudojimą galime sumažinti keliais kartais, o ne keliais procentais, kitaip tai bus beprasmiška“, - įsitikinęs jis.

Šiuolaikinės technologijos leidžia namus atnaujinti iš esmės, tačiau senuose namuose gyvenančius žmones dažnai išgąsdina renovacijos darbų kaina. „Žmonės bijo kreditų ir jie nepradės aktyviai renovuoti namų, jei reikės rizikuoti savo pinigais. Tačiau jei būtų kalbama apie šilumos sutaupymo kartus, o ne procentus, tuomet jie net nepajaustų skirtumo, nes sutaupytus už šilumą pinigus galėtų skirti renovacijos išlaidoms padengti“, - mano pastatų šiltinimo ekspertas.

Išeitis - didinti pastato sandarumą

R.Karvausko nuomone, renovuojant namą dažnai klystama, orientuojantis tik į šiluminę varžą. Vienas iš svarbiausių principų, renovuojant namą, kad pokyčiai būtų ryškūs ir ilgaamžiai – galvoti apie pastato sandarumą. „Amerikiečiai padarė tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad 80 procentų šilumos nuostolių lemia šilto oro pabėgimas iš pastato. Didinsime pastato sandarumą – turėsime rezultatus. Pastate būtina sustabdyti šilto oro pabėgimą į išorę. Pavyzdžiui, paprasta mineralinė vata pati šilumos nelaiko, ji kiaurai leidžia orą. Reikia ją derinti su kitomis apsaugos priemonėmis, kad būtų pilnas komplektas. Kitu atveju ne tik pabėgs šiltas oras, bet ir vatoje kaupsis drėgmė“.

Renovuojant namus ir šiltinant jų sienas jos dažnai apšiltinamos keliais mineralinės vatos sluoksniais. Tačiau tai – visiškai nebūtina. „Nereikia didinti šiltinimo sluoksnių, kad name būtų šilčiau. Gaunasi sviestas sviestuotas. Tai visiškai nelogiška – nesandarių medžiagų pagalba mes bandome didinti pastato sandarumą.“, - pasakoja R.Karvauskas.

Europoje sparčiai populiarėja sandariojo šiltinimo technologija GAMO, sudaranti patikimą ir ilgalaikį barjerą šilto oro išėjimui. Ji leidžia išvengti papildomų namo šiltinimo sluoksnių ir sutaupyti kur kas daugiau šilumos, nes ji neleidžia laukan išeiti šiltam orui ir į vidų patekti šaltam. „Jei užtikrinamas atitvarų sandarumas, tuomet namo šiltinimo sluoksniai net nereikalingi tokie, kaip dabar nurodo statybos techninis reglamentas, nes jis nepritaikytas šiam naujam suvokimui“, - sako ekspertas. Naudojant naujosios kartos sandariojo šiltinimo technologiją GAMO Lietuvoje jau renovuota virš tūkstančio įvairių pastatų.

Ši technologija – brangesnė, tačiau tarnauja ilgiau ir greičiau atsiperka. Palyginimui, vidutiniškai 130 kvadratinių metrų šildomo ploto gyvenamojo namo sandarusis šiltinimas nauju metodu kainuoja apie 20 tūkst. litų. Tuo tarpu tradicinis šiltinimas mineraline vata be specialaus sandarinimo – apie 15 tūkst. litų. „Žmonės sako, žinoma, noriu sutaupyti 5 tūkstančius litų, tačiau retai kuris pagalvoja, kad vos per kelerius metus šildymui išleis kur kas didesnę sumą pinigų ir tuomet visą gyvenimą turės deginti ženkliai daugiau kuro. Žiūrėti vien tik į statybos kaštus, reiškia tiesiog deginti pinigus. Viskas atsiremia ne tik į pinigus, bet į suvokimą, mąstymą“, - įsitikinęs R.Karvauskas.
Pastato būklę reikia stebėti nuolat

Kaip žmonės profilaktiškai tikrina sveikatą, kaip automobiliai gali važinėti tik praėję techninę priežiūrą, taip ir pastatų būkle privalo rūpintis namo šeimininkas. „Primityviausias būdas - pasirūpinti vamzdynais, kai jie prakiūra, stogu - kai vanduo sunkiasi, balkonu - kai nukrito. Kitas būdas- analizuoti. Ar ne per didelės sąskaitos už šildymą ir ar galima jas sumažinti, ar ne per daug sunaudojama elektros ir panašiai. Geriausia -pasitelkti galinčius patarti specialistus, arba galima pasikonsultuoti su panašaus dydžio renovuoto ar šiaip tvarkingo namo gyventojais“, - pataria S.Kocys.

Renovacijos eksperto nuomone, patys daugiabučio gyventojai gali padaryti labai daug, kad jų namas būtų kuo tvarkingesnis. „Kaip taisyklė, daugiabutyje gyvena vienas kitas su statybomis susijęs žmogus. Pirmiausiai galima palyginti savo namo būklę su kito analogiško namo būkle sulyginant sąskaitas už šildymą, elektrą ir panašiai. Reiktų pasidomėti, prieš kiek laiko įrengta katilinė, ar ji ekonomiška, kada įrengtas stogas, keisti vamzdynai ir t.t. Surinkus informaciją apie namą, žiemą galima užsisakyti termonuotrauką, kad suprasti, kur prarandami šilumos nuostoliai. Jeigu gyvenate taupiame ir apžiūrėjus tvarkingame name - šaunu. Jeigu ne, nustačius problemas teks kreiptis į specialistus“, - sako jis.

Atsainus požiūris į namų priežiūrą vėliau gali kainuoti kur kas brangiau. „Kai automobiliui daroma techninė apžiūra, niekas nediskutuoja ir privalo pašalinti visus gedimus. Namas irgi yra inžinerinis objektas, kurį reikia kas kažkiek laiko tvarkyti. O atnaujinto namo vertė padidėja“, - priduria S.Kocys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amerikiečių Lietuvoje suerzinti Kremliaus ruporai pratrūko: jūs patys prisiprašysite (1059)

Kelios milžiniškos JAV vadovaujamos pratybos Baltijos šalyse, didesnis Aljanso matomumas regione,...

Orai: viltis laukiantiems lietaus ir išvargintiems karščių (9)

Savaitės pradžioje tęsis itin karšti orai , tačiau nuo antradienio sulauksime pokyčių. Tuo...

Neįprasta ūkininko pasiūla: juodą darbą padarys už jus, beliks tik mėgautis (24)

Klaipėdos rajone, Dituvoje, gyvenantis ūkininkas Vytautas Zapalskis su šeima raugina viską, ką...

Brazilijos vartininkas pralinksmino „Liverpool“ fanus: pirkite jį greičiau! (2)

Brazilijos rinktinė pasirodymą pasaulio futbolo čempionate pradėjo netikėtai sužaisdama...

Horizonte – pensijų krizė? Pagal kokią formulę gali būti ilginamas pensinis amžius (162)

Lietuvoje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, šaliai ateityje gali...

Rimvydas Valatka. Misija nuskinti konservatorius, o Lietuvą paleisti be kelnių (630)

Nudegusi pirštus Prezidentė nusivylė savo pačios šūkiu – atverti politinę sistemą...

Policija parodė, kas nutinka tiems, kurie nori iš sostinės į Klaipėdą nuvykti per valandą (115)

Noras per valandą iš Vilniaus nulėkti iki Klaipėdos , anot pareigūnų, labai brangus. Lietuvos...

Žilvinas Grigaitis greitąja išgabentas į ligoninę: nemalonias pasekmes jaus dar ilgai (241)

„Po fantastiško savaitgalio ryto sportas baigėsi kelione greitosios automobiliu į ligoninę....

Šveicarai sustabdė Brazilijos rinktinę su Neymaru (178)

Sekmadienio vakarą Rostovo stadione savo kelią 2018 metų pasaulio futbolo čempionate pradėjo...

Perspėjimai tiems, kurie darbo kompiuterį naudoja asmeniniams reikalams (8)

Šiais laikais daugelis įmonių aprūpina savo darbuotojus įvairiausiais darbui reikalingais...