aA
Dauguma su siaubu prisimena mokyklinius laikus, kai tekdavo srėbti skystą valgyklinę sriubą ar kramtyti neaiškios sudėties kotletus. DELFI nutarė atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, koks maistas siūlomas šių dienų ugdymo įstaigų valgyklose. Į pagalbą pasitelkę maisto technologę Ramintą Bogušienę nuvykome į dvi atsitiktinai pasirinktas sostinės mokyklas centre ir Justiniškėse.
© DELFI / Karolina Pansevič

Pirma mokykla: per riebu ir per sūru


Pasirinkusi ragauti rūgštynių sriubą iniciatyvos Sveikataipalankus.lt įkūrėja R. Bogušienė nustatė, kad joje per daug druskos. „Gerai, kad sriuba praturtinta daržovėmis: joje matomos bulvės, morkos, rūgštynės ir šviežios petražolės. Tačiau valgant jautėsi pernelyg sūrus skonis – akivaizdu, kad druskos pateko ne tik iš rūgštynių, bet buvo įdėta ir papildomai. Be to, mano nuomone, sriuba pagardinta per dideliu kiekiu grietinės“, – komentavo mitybos specialistė.

Kur kas geriau R. Bogušienė atsiliepė apie ryžių-daržovių troškinį. „Šiame patiekale naudoti šlifuoti ryžiai, paprika, moliūgas, morkos, petražolės. Džiugina, kad daržovės nepervirtos. Patiekalas labiau linksta į saldumo pusę, bet manau, nei cukraus, nei druskos kiekis nėra viršytas. Jaučiamas pieno produktų – pieno ar grietinėlės – skonis. Tai tausojantis patiekalas, pagamintas iš daržovių ir grūdinių kultūrų“, – aiškino ji.

Reidas po Vilniaus mokyklų valgyklas: ką rado
© DELFI / Karolina Pansevič

Vertindama blynelius su varške, grietine ir džemu ekspertė turėjo nemažai pastabų. Anot jos, tokių patiekalų vaikų ugdymo įstaigose apskritai neturėtų būti. „Drąsiai galiu įvardyti, kad tai nėra sveikas patiekalas. Blynai pernelyg prismilkę riebalų ir apskrudinti. Be to, tokiame patiekale be galo daug cukraus: saldus varškės įdaras, pats blynas, džemas ir net grietinė yra su pridėtiniu cukrumi. Tokį patiekalą galėčiau įvardyti kaip desertą, kurį galima valgyti ne kiekvieną dieną“, – sakė R. Bogušienė ir rekomendavo džemą keisti šviežiomis uogomis, o pačius blynus kepti be cukraus ir iš viso grūdo miltų.

Reidas po Vilniaus mokyklų valgyklas: ką rado
© DELFI / Karolina Pansevič

Tinkamesnis pasirinkimas mitybos specialistei pasirodė vištienos kepsnys su sūrio ir pomidorų plutele, bulvių koše bei šviežiomis daržovėmis. „Kepsnys yra netausojantis, tačiau jis neprikepęs ir ne per riebus – pagamintas iš liesos vištienos krūtinėlės su nedideliu kiekiu džiūvėsėlių. Labai džiugu, kad pusę lėkštės sudaro šviežios daržovės – kopūstų ir morkų salotos su saulėgrąžomis. Jos labai skanios, nepridėta per daug ingredientų, tad vaikai tokias daržoves turėtų valgyti“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto ruošiant morkų salotas R. Bogušienė rekomenduotų vietoj rafinuoto saulėgrąžų aliejaus naudoti ypač gryną alyvuogių aliejų arba kitus nerafinuotus aliejus, o saulėgrąžas – sumalti, mat jos nėra didelės, ir vaikai jų nesukramto, o nesukramtytas maisto produktas nesuvirškinamas. Salotas, anot maisto technologės, geriau praturtinti maltomis sėklomis arba riešutais.

Pastabų R. Bogušienė turėjo ir paragavusi vaikams siūlomo sulčių gėrimo. Nors mokyklos virtuvės vadovė nurodė, kad sultys skiestos vandeniu ir cukraus kiekis neviršija nustatytų normų, anot mitybos specialistės, gėrimas buvo pernelyg saldus.

Reidas po Vilniaus mokyklų valgyklas: ką rado
© DELFI / Karolina Pansevič

Specialistės komentaras:

„Šioje mokykloje daugelis patiekalų buvo per riebūs, per sūrūs arba per saldūs. Rekomenduočiau naudoti gerokai mažiau pridėtinio cukraus ir druskos, prie blynelių vietoj saldaus džemo patiekti šviežių uogų. Kai vaikai valgo tokius patiekalus, nereiktų stebėtis, kad vėliau nebenori šviežių daržovių ir vaisių.

Taip pat patarčiau paįvairinti garnyrą – pateikti ne tik bulvių košę ir rafinuotus ryžius, bet ir įvairesnių grūdinių kultūrų košes.

Valgiaraščio apačioje nudžiugino prierašas dėl patiekaluose galimai esančių alergenų – norintys sužinoti apie juos kviečiami kreiptis į valgyklos vadovę.“

Antra mokykla: mažiau cukraus ir įvairesnis garnyras

Reidas po Vilniaus mokyklų valgyklas: ką rado
© DELFI / Karolina Pansevič


Šioje mokymo įstaigoje blyneliai gerokai skyrėsi – tiek savo išvaizda, tiek skoniu. Anot R. Bogušienės, jie buvo neprikepę, neapskrudę, visas patiekalo cukraus kiekis pakankamai subalansuotas. Kad patiekalas būtų dar sveikesnis, maisto technologė vėlgi rekomendavo naudoti kitos rūšies miltus, o džemą dalinai pakeisti šviežiais sezoniniais vaisiais ar uogomis.

R. Bogušienei patiko ir raugintų kopūstų sriuba – joje jautėsi daržovių skonis, nebuvo per daug druskos ir riebalų. Kepta žuvis, anot jos, buvo gerai paruošta, padažas ne per riebus. Tinkamas pasirinkimas vaikų pietums – ir suktinukas iš kiaulienos bei vištienos mėsos. Specialistė pagyrė prie patiekalo pateiktas salotas, kurios buvo paruoštos be majonezo, su aliejumi, o daugiausia pagyrų valgykla sulaukė dėl garnyro: „Džiugu, kad siūloma ne tik bulvių košė, galima rinktis ir grikių košę, kuri tikrai pakankamai skani, ne per sūri, prie jos nėra per daug padažo.“

Vaikams siūlomas kompotas, anot specialistės, taip pat nebuvo per saldus, tačiau ji rekomenduoja rinktis geriamąjį vandenį.

Reidas po Vilniaus mokyklų valgyklas: ką rado
© DELFI / Karolina Pansevič

Specialistės komentaras:

„Galima sakyti, kad patiekalų vaizdas abiejose mokyklose buvo panašus, tačiau skoniai tikrai skyrėsi. Šioje mokykloje patiekalai buvo sveikesni. Tai labai nudžiugino.

Čia matome didžiulį privalumą dėl pridėtinio cukraus ir druskos – jų kiekis tikrai neviršytas, patiekalai ne per saldūs ir ne per sūrūs.

Tiesa, čia nebuvo jokios informacijos apie alergenus, kaip matėme kitoje mokykloje.“

Eksperimento išvados

Mitybos specialistę nustebino aptikti skirtumai: vienoje mokykloje patiekalai buvo pernelyg saldūs ir sūrūs, o kitoje mokykloje pridėtinio cukraus buvo mažai, nudžiugino ir tai, kad čia patiekalai buvo ne per riebūs, neprikepę ir nepridegę. Vienoje mokykloje radome daugiau sveikų patiekalų, o kitai mokyklai reikėtų pasitempti: naudoti mažiau riebalų, mažiau cukraus ir kt.

„Būtų gerai, kad vaikai iš valgiaraščių rinktųsi tausojantį maistą – karštus patiekalus, šviežias daržoves, o ne menkaverčius užkandžius, kuriuose – tik tuščios kalorijos. Be to, daugelis siūlomų patiekalų – iš rafinuotų kvietinių miltų, rafinuoto cukraus. Iš valgiaraščių matome, kad vaikai tikrai negauna PSO rekomenduojamų 400 g šviežių daržovių ar vaisių per dieną“, – komentavo R. Bogušienė.

Reidas po Vilniaus mokyklų valgyklas: ką rado
© DELFI / Karolina Pansevič

Maisto technologės teigimu, atsakingos institucijos turėtų inicijuoti naujus maisto gaminimo mokymus, kurie padėtų į vaikų racioną įtraukti šiuolaikiškus sveikus patiekalus, pavyzdžiui, kad atsirastų ne tik daugiau vaisių ir daržovių, bet patiekaluose būtų pradėti naudoti ir viso grūdo miltai – taip vaikai gautų daugiau skaidulinių medžiagų.

„Vis dėlto tai ne virtuvės kaltė, šios tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Normalu, kad mokyklų valgyklų virėjos daugybę metų gamina taip pat, o valgiaraščiai nesikeičia. Reta kuri išdrįsta susikurti savo technologijų kortelę, tai nėra paprasta. Daugelis bijo tokių pokyčių, vadovaujasi tuo, kas yra duota, ir iki šiol gamina pagal senus receptus“, – kalbėjo ji.

Būtina edukacija

Į DELFI eksperimentą mokyklose sureagavo Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas: „Bandysime suvaldyti jūsų pastebėtas blogybes sisteminiu būdu per dabar rengiamą naująjį vaikų maitinimo aprašą. Vienos iš jų – pažeidimai, kitos – mūsų aprašo netobulumai. Vaikų ugdymo įstaigų valgiaraščius derina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji taip pat tikrina, kaip jų laikomasi. Visuomenės sveikatos specialistai taip pat tikrina vaikų maitinimą, todėl keista, kaip virėjos tarp visų tų tikrinimų sugeba sugadinti produktus. Gal reikėtų joms pasikabinti virtuvėje priminimo plakatą „Mažiau cukraus, druskos, riebalų“?“

Reidas po Vilniaus mokyklų valgyklas: ką rado
© DELFI / Karolina Pansevič

R. Bogušienė akcentavo, kad norint sulaukti teigiamų pokyčių dėl vaikų mitybos reikia šviesti ir pačius tėvus, visą ugdymo įstaigos bendruomenę. Tėvai savo atžalas turėtų mokyti, kurie produktai yra sveiki ir kuriuos reikėtų rinktis kasdienėje mityboje.

„Vaikai turi suprasti, kad reikia valgyti pietus, šviežiai ruoštą maistą, sriubas, karštus patiekalus. Kad jie kuo mažiau rinktųsi užkandžių, kuriuose dominuoja cukrus ir kvietiniai miltai, nes dėl to vaikų mityba nėra subalansuota. Užkandžiaudami tokiais produktais vaikai tiesiog patenkina angliavandenių poreikį – gauna reikiamos energijos, tačiau ne vertingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralinių medžiagų, riebiųjų rūgščių, antioksidantų“, – kalbėjo mitybos specialistė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Moterų siaubas Klaipėdoje: mieste siautėja ginkluotas užpuolikas (19)

Po moters, šeštadienį vežimėlyje stūmusios vaiką, kraupios akistatos su užpuoliku Klaipėdos...

Pasipiktino prabangiais modeliais su „vardiniais“ elektromobilių numeriais, bet „Regitra“ atrado kitą bėdą (122)

Prabangūs BMW, „ Audi “, „Porsche“ su elektromobiliams skirtais valstybinio numerio...

Jauna šeima: kaip pasiruošti susitikimui su popiežiumi (213)

Į susitikimus su rugsėjo 22–23 dienomis Lietuvoje viešėsiančiu popiežiumi Pranciškumi...

Naujausias Kepenio užmojis – tam nepritaria net medikai (21)

Alternatyvia Lietuvoje laikoma ajurvedos medicina randa kelią į Lietuvos Seimą. Parlamentaras...

Tragišką kūdikio pagrobimo istoriją lig šiol gaubia daug paslapčių (6)

Nors įtariamasis buvo identifikuotas, teisiamas ir pripažintas kaltu, vėliau jam įvykdyta mirties...

Lyderių dvikova: sirgalių „atominis grybas“, Latvijos teisėjai ir grįžusi intriga (7)

Penktadienį centrinėse A lygos rungtynėse tarp Marijampolės „Sūduvos“ ir Vilniaus...

Nuslėptas dokumentas parodė tikrąjį rusų sukčiavimo mastą: JAV trūko kantrybė (79)

Jungtinių Tautų ekspertų grupės parengtoje ataskaitoje konstatuojama, kad Šiaurės Korėja...

Dėl telefono pateko į pinkles: paprašius grąžinti pinigus, pardavėjas pasiūlė kelionę į mišką (103)

Naują „ iPhone 7“ įsigijęs kaunietis pateko į nepavydėtiną padėtį – išvykus į...

Kraupi avarija kelyje Panevėžys–Šiauliai: galimai kaltas alkoholis (4)

Penktadienio vakaras pažymėtas kraupia avarija kelyje Panevėžys – Šiauliai, netoli „Orlen“...

Sovietų Sąjungos grimasos: išsigando Jono Pauliaus II – kliuvo dvasininkams (5)

Socialistinio bloko gyventojai gana džiugiai pasitiko žinią apie lenko Karolio Wojtylos tapimą...