Pirma mokykla: per riebu ir per sūru
Pasirinkusi ragauti rūgštynių sriubą iniciatyvos Sveikataipalankus.lt įkūrėja R. Bogušienė nustatė, kad joje per daug druskos. „Gerai, kad sriuba praturtinta daržovėmis: joje matomos bulvės, morkos, rūgštynės ir šviežios petražolės. Tačiau valgant jautėsi pernelyg sūrus skonis – akivaizdu, kad druskos pateko ne tik iš rūgštynių, bet buvo įdėta ir papildomai. Be to, mano nuomone, sriuba pagardinta per dideliu kiekiu grietinės“, – komentavo mitybos specialistė.
Kur kas geriau R. Bogušienė atsiliepė apie ryžių-daržovių troškinį. „Šiame patiekale naudoti šlifuoti ryžiai, paprika, moliūgas, morkos, petražolės. Džiugina, kad daržovės nepervirtos. Patiekalas labiau linksta į saldumo pusę, bet manau, nei cukraus, nei druskos kiekis nėra viršytas. Jaučiamas pieno produktų – pieno ar grietinėlės – skonis. Tai tausojantis patiekalas, pagamintas iš daržovių ir grūdinių kultūrų“, – aiškino ji.
Vertindama blynelius su varške, grietine ir džemu ekspertė turėjo nemažai pastabų. Anot jos, tokių patiekalų vaikų ugdymo įstaigose apskritai neturėtų būti. „Drąsiai galiu įvardyti, kad tai nėra sveikas patiekalas. Blynai pernelyg prismilkę riebalų ir apskrudinti. Be to, tokiame patiekale be galo daug cukraus: saldus varškės įdaras, pats blynas, džemas ir net grietinė yra su pridėtiniu cukrumi. Tokį patiekalą galėčiau įvardyti kaip desertą, kurį galima valgyti ne kiekvieną dieną“, – sakė R. Bogušienė ir rekomendavo džemą keisti šviežiomis uogomis, o pačius blynus kepti be cukraus ir iš viso grūdo miltų.
Tinkamesnis pasirinkimas mitybos specialistei pasirodė vištienos kepsnys su sūrio ir pomidorų plutele, bulvių koše bei šviežiomis daržovėmis. „Kepsnys yra netausojantis, tačiau jis neprikepęs ir ne per riebus – pagamintas iš liesos vištienos krūtinėlės su nedideliu kiekiu džiūvėsėlių. Labai džiugu, kad pusę lėkštės sudaro šviežios daržovės – kopūstų ir morkų salotos su saulėgrąžomis. Jos labai skanios, nepridėta per daug ingredientų, tad vaikai tokias daržoves turėtų valgyti“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto ruošiant morkų salotas R. Bogušienė rekomenduotų vietoj rafinuoto saulėgrąžų aliejaus naudoti ypač gryną alyvuogių aliejų arba kitus nerafinuotus aliejus, o saulėgrąžas – sumalti, mat jos nėra didelės, ir vaikai jų nesukramto, o nesukramtytas maisto produktas nesuvirškinamas. Salotas, anot maisto technologės, geriau praturtinti maltomis sėklomis arba riešutais.
Pastabų R. Bogušienė turėjo ir paragavusi vaikams siūlomo sulčių gėrimo. Nors mokyklos virtuvės vadovė nurodė, kad sultys skiestos vandeniu ir cukraus kiekis neviršija nustatytų normų, anot mitybos specialistės, gėrimas buvo pernelyg saldus.
Specialistės komentaras:
„Šioje mokykloje daugelis patiekalų buvo per riebūs, per sūrūs arba per saldūs. Rekomenduočiau naudoti gerokai mažiau pridėtinio cukraus ir druskos, prie blynelių vietoj saldaus džemo patiekti šviežių uogų. Kai vaikai valgo tokius patiekalus, nereiktų stebėtis, kad vėliau nebenori šviežių daržovių ir vaisių.
Taip pat patarčiau paįvairinti garnyrą – pateikti ne tik bulvių košę ir rafinuotus ryžius, bet ir įvairesnių grūdinių kultūrų košes.
Valgiaraščio apačioje nudžiugino prierašas dėl patiekaluose galimai esančių alergenų – norintys sužinoti apie juos kviečiami kreiptis į valgyklos vadovę.“
Antra mokykla: mažiau cukraus ir įvairesnis garnyras
Šioje mokymo įstaigoje blyneliai gerokai skyrėsi – tiek savo išvaizda, tiek skoniu. Anot R. Bogušienės, jie buvo neprikepę, neapskrudę, visas patiekalo cukraus kiekis pakankamai subalansuotas. Kad patiekalas būtų dar sveikesnis, maisto technologė vėlgi rekomendavo naudoti kitos rūšies miltus, o džemą dalinai pakeisti šviežiais sezoniniais vaisiais ar uogomis.
R. Bogušienei patiko ir raugintų kopūstų sriuba – joje jautėsi daržovių skonis, nebuvo per daug druskos ir riebalų. Kepta žuvis, anot jos, buvo gerai paruošta, padažas ne per riebus. Tinkamas pasirinkimas vaikų pietums – ir suktinukas iš kiaulienos bei vištienos mėsos. Specialistė pagyrė prie patiekalo pateiktas salotas, kurios buvo paruoštos be majonezo, su aliejumi, o daugiausia pagyrų valgykla sulaukė dėl garnyro: „Džiugu, kad siūloma ne tik bulvių košė, galima rinktis ir grikių košę, kuri tikrai pakankamai skani, ne per sūri, prie jos nėra per daug padažo.“
Vaikams siūlomas kompotas, anot specialistės, taip pat nebuvo per saldus, tačiau ji rekomenduoja rinktis geriamąjį vandenį.
Specialistės komentaras:
„Galima sakyti, kad patiekalų vaizdas abiejose mokyklose buvo panašus, tačiau skoniai tikrai skyrėsi. Šioje mokykloje patiekalai buvo sveikesni. Tai labai nudžiugino.
Čia matome didžiulį privalumą dėl pridėtinio cukraus ir druskos – jų kiekis tikrai neviršytas, patiekalai ne per saldūs ir ne per sūrūs.
Tiesa, čia nebuvo jokios informacijos apie alergenus, kaip matėme kitoje mokykloje.“
Eksperimento išvados
Mitybos specialistę nustebino aptikti skirtumai: vienoje mokykloje patiekalai buvo pernelyg saldūs ir sūrūs, o kitoje mokykloje pridėtinio cukraus buvo mažai, nudžiugino ir tai, kad čia patiekalai buvo ne per riebūs, neprikepę ir nepridegę. Vienoje mokykloje radome daugiau sveikų patiekalų, o kitai mokyklai reikėtų pasitempti: naudoti mažiau riebalų, mažiau cukraus ir kt.
„Būtų gerai, kad vaikai iš valgiaraščių rinktųsi tausojantį maistą – karštus patiekalus, šviežias daržoves, o ne menkaverčius užkandžius, kuriuose – tik tuščios kalorijos. Be to, daugelis siūlomų patiekalų – iš rafinuotų kvietinių miltų, rafinuoto cukraus. Iš valgiaraščių matome, kad vaikai tikrai negauna PSO rekomenduojamų 400 g šviežių daržovių ar vaisių per dieną“, – komentavo R. Bogušienė.
Maisto technologės teigimu, atsakingos institucijos turėtų inicijuoti naujus maisto gaminimo mokymus, kurie padėtų į vaikų racioną įtraukti šiuolaikiškus sveikus patiekalus, pavyzdžiui, kad atsirastų ne tik daugiau vaisių ir daržovių, bet patiekaluose būtų pradėti naudoti ir viso grūdo miltai – taip vaikai gautų daugiau skaidulinių medžiagų.
„Vis dėlto tai ne virtuvės kaltė, šios tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Normalu, kad mokyklų valgyklų virėjos daugybę metų gamina taip pat, o valgiaraščiai nesikeičia. Reta kuri išdrįsta susikurti savo technologijų kortelę, tai nėra paprasta. Daugelis bijo tokių pokyčių, vadovaujasi tuo, kas yra duota, ir iki šiol gamina pagal senus receptus“, – kalbėjo ji.
Būtina edukacija
Į DELFI eksperimentą mokyklose sureagavo Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas: „Bandysime suvaldyti jūsų pastebėtas blogybes sisteminiu būdu per dabar rengiamą naująjį vaikų maitinimo aprašą. Vienos iš jų – pažeidimai, kitos – mūsų aprašo netobulumai. Vaikų ugdymo įstaigų valgiaraščius derina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji taip pat tikrina, kaip jų laikomasi. Visuomenės sveikatos specialistai taip pat tikrina vaikų maitinimą, todėl keista, kaip virėjos tarp visų tų tikrinimų sugeba sugadinti produktus. Gal reikėtų joms pasikabinti virtuvėje priminimo plakatą „Mažiau cukraus, druskos, riebalų“?“
R. Bogušienė akcentavo, kad norint sulaukti teigiamų pokyčių dėl vaikų mitybos reikia šviesti ir pačius tėvus, visą ugdymo įstaigos bendruomenę. Tėvai savo atžalas turėtų mokyti, kurie produktai yra sveiki ir kuriuos reikėtų rinktis kasdienėje mityboje.
„Vaikai turi suprasti, kad reikia valgyti pietus, šviežiai ruoštą maistą, sriubas, karštus patiekalus. Kad jie kuo mažiau rinktųsi užkandžių, kuriuose dominuoja cukrus ir kvietiniai miltai, nes dėl to vaikų mityba nėra subalansuota. Užkandžiaudami tokiais produktais vaikai tiesiog patenkina angliavandenių poreikį – gauna reikiamos energijos, tačiau ne vertingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralinių medžiagų, riebiųjų rūgščių, antioksidantų“, – kalbėjo mitybos specialistė.
