Nors važinėjant užsienio šalių, tokių kaip Airija, Vokietija ar Švedija, keliais gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje transporto valdymo sistemos yra pasenusios ir atsilikusios, tokia nuomonė didžiąja dalimi yra klaidinga. Aleksejaus Apanovičiaus, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovo, teigimu, visi intelektualinių transporto sistemų sprendiniai, veikiantys užsienio valstybėse, jau yra pritaikyti ir Vilniaus mieste.
Anot jo, funkcionuoja žaliosios bangos, įdiegta intelektuali eismo valdymo sistema (toliau - ITS), daugumoje sankryžų modernizuota šviesoforų įranga, įrengtas eismo valdymo centras su ITS programine įranga, kuri adaptuojasi prie transporto srautų gatvėse ir stengiasi pagelbėti pėstiesiems ir optimizuoti transporto srautų judėjimą gatvėse, sankryžose idant nesusidarytų transporto grūstys.
„Iki sudarytos transporto sistemos, dauguma Vilniaus šviesoforų buvo pasenę, kaip ir jų sistemos, bei eismo koordinavimas. Pavyzdžiui, prie pagrindinių sankryžų kamščių metu eismas buvo reguliuojamas rankiniu būdu – policininkas rodydavo mašinoms kada važiuoti, kada ne. Iš esmės, ITS surenka transporto srautų informaciją į eismo valdymo centrą ir matematinių modelių principais apskaičiuoja automobilių srautus ir parenka tinkamiausią eismo valdymo programą, kuria sklandžiau būtų galima pravažiuoti per sankryžas. Taip veikia žalieji sankryžų koridoriai – į tokį įvažiavus leistinu greičiu, privažiavus kiekvieną sankryžą vis užsidegs žalia šviesa ir automobiliai gali judėti nestoviniuojant“, - Vilniuje įdiegtus išmaniuosius transporto srautų valdymo sprendimus vardija A. Apanovičius.
Kada ir kaip veikia žalieji eismo koridoriai
„Susisiekimo paslaugų“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovo teigimu, Vilniuje ITS funkcionuoja pakankamai gerai, tiesa, dauguma vilniečių pilnai nesupranta žalios bangos veikimo. Rytais, piko metu, žalieji koridoriai koordinuojami į centro pusę, o tie, kurie važiuoja į priešingą pusę, dažniau susidurs su situacija, kai raudona šviesa degs ties kiekviena privažiuota sankryža.
„Kadangi Vilniuje nėra lygių sankryžų, organizuoti abipuses žaliąsias bangas techniškai nėra įmanoma. Pasibaigus rytiniam pikui, žaliosios bangos koordinuojamos į abi puses – ir iš centro, ir į jį. Taip užtikrinamas didesnis automobilių pralaidumas“, - kaip vairuotojui patekti į žaliąjį eismo koridorių, pasakoja A. Apanovičius.
Padeda taupyti laiką
Vilniuje veikia transporto srautų jutikliai – jie aptinka judančius objektus kelyje ir automatiškai įjungia žalią šviesą pasirodant automobiliui, o eismui kelyje nevykstant – žalia šviesa visuomet dega pėstiesiems. Be to, vaizdo stebėjimo kamerų principu skaičiuojami transporto srautai kiekvienoje kelio juostoje. Tokiu būdu eismo valdymas vyksta sparčiau. Būtent dėl naujųjų sistemų iš sankryžų gyvu laiku surenkama informacija apie šviesoforų gedimus. Ankščiau šviesoforų veikimas buvo tikrinamas rankiniu būdu – specialios tarnybos turėjo pačios važinėti ir tikrinti sankryžas, ar viskas veikia ir ar nėra gedimų.
Artimiausiu metu vilniečiai sulauks ir pažangesnių technologinių transporto valdymo naujovių.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Šarūnas Gustainis pastebi, kad dabar vilniečiai gali džiaugtis viena moderniausių sistemų Europoje, tačiau iššūkių ir naujų uždavinių šioje srityje tikrai netrūksta. Anot jo, problemų kelia IT sritis šiose intelektualinėse transporto sistemose – visa sistema suprogramuota uždaru kodu, o tai reiškia, kad tik tas rangovas, kuris tą sistemą darė, gali joje kažką pakeisti. Tokiu atveju, jei rangovai reikiamu metu nėra pajėgūs atlikti būtinų veiksmų Vilniaus ITS gerinimui ir tvarkymui – gedimai ir sistemos disfunkcijos gali užsitęsti ir kelti nepatogumus vairuotojams.
„Atitinkamos Vilniaus savivaldybės darbo grupės šiuo metu ieško sprendimų ir finansavimo šaltinių, siekiant, kad kitais metais biudžete būtų pinigų Vilniaus ITS tvarkymui ir atviro kodo kūrimui. Su atviru kodu, net grupelė informatikos studentų, sugalvoję gerą idėją, kaip padaryti Vilniaus ITS dar efektyvesnes, galėtų savo idėjas įgyvendinti. Tai atvertų daug naujų galimybių tiek mūsų šalies technologijų specialistams, tiek ir visam Vilniui“, - Savivaldybės planus nurodo Š. Gustainis.
Kitas Vilniaus transporto uždavinys – tolesnis ITS vystymas. Vilniuje atsiranda naujų gatvių, naujų sankryžų, todėl jose irgi reikia diegti ITS – išmaniosios transporto sistemos šiuo metu veikia ne visose Vilniaus sankryžose.
„Šiuo metu yra diegiama nauja išmanioji sistema, stebėsianti transporto srautus, važiuojančius A juosta, kuria, kaip žinia, turi teisę važiuoti tik keleivinis transportas, tačiau piko metu nemažai pažeidėjų bando pasinaudoti šia laisvesne linija idant pasiektų savo kelionės tikslą sparčiau. Ši sistema jau kuriama atviru kodu. Ateityje taip pat mąstoma suformuoti sistemas, kad sekcijos reikiamose sankryžose veiktų tada, kada reikia, be ilgų pauzių“, - sako Š. Gustainis.
Infrastruktūriniai sprendimai nemažiau svarbūs nei technologijos
Savivaldybės tarybos narys Š. Gustainis įsitikinęs, kad kai bus pabaigtas statyti Vakarinis aplinkelis, sumažėjusias transporto spūstis pajus visi vilniečiai, nesvarbu, kuriame mikrorajone jie begyventų.
„Sunku pasakyti, kas apsimoka daugiau, ar investicijos į infrastruktūrą, ar į išmaniąsias technologijas. Pagal ekonominę logiką infrastruktūriniai projektai ir apimtimi, ir finansais įprastai brangesni nei IT sistemos. Todėl Vilniuje stambūs infrastruktūriniai projektai pradedami tik tada, kai jie yra būtini. Šiuo metu Vilniuje dar reikia nukreipti tranzitinius srautus, kad krovininiai automobiliai galėtų judėti, pavyzdžiui, nuo Panevėžio pusės iki Nemenčinės plento, ne per miesto centrą. Kai tranzitiniai maršrutai bus sureguliuoti, Vilniui tiesti naujų viadukų, aplinkelių, tunelių dar ilgai nereikės“, - numato Š. Gustainis.
