Verslai Lietuvoje dažniau įpratę konkuruoti, o ne bendradarbiauti, tačiau turime gerų pavyzdžių, kuomet susikibus rankomis pasiekiama daugiau nei pavieniui. Įmonių klasterizacija yra vienas iš valstybės prioritetų, ji padeda kurti inovacijas, didina pridėtinę vertę. Savo ruožtu į klasterius susibūrę verslininkai vardija, kokie yra tokio jungimosi privalumai ir trūkumai.
Verslą ragina bendradarbiauti
© Shutterstock nuotr.

Dėl ko paprasčiau, ir dėl ko sunkiau

„Jungtis įmonėms, kurios turi bendrų taškų, visada yra geriau, nes grupėje rinkoje konkuruoti lengviau. Kitas dalykas – dalintis informacija ir teikti, gaminti paslaugas ar produktą, kuriems reikia ne vienos įmonės, klasteryje yra patogiau, galima derinti tarpusavyje veiksmus“, - klasterio privalumus vardijo Išmaniojo -žaliojo miesto klasterį atstovaujantis Rimgaudas Žaliauskas.

Paklaustas apie trūkumus, pašnekovas išskyrė vieną, bet gana svarbų – tarpusavio bendravimo suderinimą. „Gali atsirasti ir interesų konfliktų tarp klasterio narių. Klasterį valdyti visada yra sunkiau“, - neslėpė pašnekovas. Tai reiškia, kad reikia paskirti vieną koordinatorių, kuris apjungtų bendrus klasterio narių interesus, o tokio žmogaus darbas kainuoja papildomai.

Anot R. Žaliausko, šiuo metu išmaniojo -žaliojo miesto klasterį sudaro 6 nariai, dalis jų teikia energijos taupymo paslaugas: „Mes propaguojame išmanaus, žaliojo miesto idėją. Jungimasis atsirado savaime, nes daug įmonių lyg ir dirba tam tikrose išmanaus miesto srityse, bet nėra jungiamojo elemento“, - sakė klasterio direktorius.

Savo ruožtu klasterį „Smart Food“ atstovaujantis Giedrius Bagušinskas teigė, kad įmonėms verta jungtis į bendrą darinį tuomet, kai matoma akivaizdi to nauda: „Turi būti bent trys -keturios sritys, kurios būtų aiškiai pamatuojamos ir aiškūs tikslai, ką padarę kartu, gausime kokią naudą. Būna kartais kompanijos susitinka į krūvą, pašneka, pabendrauja, bet po pusės metų supranta, kad nelabai ką gali padaryti bendrai. Turi būti aiškus paskaičiavimas, ką galima kartu uždirbti, kur sutaupyti ir pan“.

Tarp klasterio suteikiamų privalumų jis paminėjo mokymąsi vieni iš kitų klaidų, pagalbą, kontaktus ir rekomendacijas išeinant į užsienio rinkas, mažesnius reklamos ir marketingo kaštus, kai užtenka paskleisti vieną žinią apie klasterio veiklą, o ne penkias ar aštuonias žinutes apie atskirus klasterio narius, taip pat susijungus įmonėms į klasterį mažiau kaštų pareikalauja ir dalyvavimas parodose.

Jo teigimu, jungtis į klasterius yra naudingiau smulkesnėms įmonėms, nes apjungus pajėgas galima nuveikti daugiau ir realiai sustiprėti. „Stambios kompanijos yra pajėgios daug ką ir pačios pasidaryti“, - sakė G. Bagušinskas.

Premjeras: galbūt kai kurie vadovai to bijo?

Kaip teigia premjeras Algirdas Butkevičius, klasterizacija yra viena iš Europos vykdomų ekonominės politikos krypčių, todėl ir Lietuva siekia didesnio klasterių skaičiaus. Paprastai kalbant, įmonių bendradarbiavimas su organizacijomis, siekiant bendrų tikslų, leidžia sutaupyti kaštų, dalintis žiniomis ir patirtimi, skatina inovacijas. O Valstybė yra suinteresuota inovacijų kūrimu, ir pridėtine verte, kurią galima iš to gauti.

„Kaip vieną sėkmingiausiai veikiančių klasterių Lietuvoje galiu paminėti „Lietuvos energiją“ – vieną didžiausių įmonių grupių Baltijos šalyse. Įmonės turi bendrą strategiją, dirba efektyviai, tarpusavyje derina veiklas ir sugeba operatyviau atlikti užduotis, siekdamos gauti didesnį pelną. Globaliame pasaulyje būtina skatinti klasterių kūrimąsi, ne tik valstybiniame, bet ir privačiame sektoriuje“, - sakė A. Butkevičius.

Turi būti bent trys -keturios sritys, kurios būtų aiškiai pamatuojamos ir aiškūs tikslai, ką padarę kartu, gausime kokią naudą. Būna kartais kompanijos susitinka į krūvą, pašneka, pabendrauja, bet po pusės metų supranta, kad nelabai ką gali padaryti bendrai. Turi būti aiškus paskaičiavimas, ką galima kartu uždirbti, kur sutaupyti ir pan.
G. Bagušinskas

Jis pateikė ir dar vieną sėkmingos klasterizacijos pavyzdį - Šiauliuose įkurtą „Lietuvos plastikų klasterį“, kuris gamina inovatyvius, konkurencingus technologinius produktus. Šio klasterio nariais, kartu su Šiaulių pramonininkų asociacija tapo 8 plastikų produktų gamintojai ir trys mokymo įstaigos.

„Kokia iš to nauda? Įmonės tarpusavyje nekonkuruoja, bet dalijasi patirtimi, gaminant technologiškai inovatyvius produktus. Darbas su mokslo įstaigomis suteikia galimybę naudotis laboratorijomis, įmonės dalijasi išlaidas, kartu siekia patekti į naujas rinkas. Kartu dirbdamos įmonės gali atlikti didesnius užsakymus, dėl to jos tampa patrauklesnės užsienio verslo atstovams“, - klasterizacijos privalumus vardijo Vyriausybės vadovas.

Paklaustas, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduriama šiuo metu skatinant verslą jungtis į klasterius, A. Butkevičius teigė, kad galimai dar trūksta informacijos ir žinių, kaip tai padaryti.

Atskiruose sektoriuose įmonės į klasterius jungiasi gana vangiai, galbūt joms pritrūksta informacijos, žinių, kokios naudos galima pasiekti. Mažesnėms įmonėms būtina paaiškinti, kaip vyksta klasterių veikla – kokia veiksmų grandinė duoda geriausius rezultatus. Lietuvos klasteriai yra pakankamai jauni ir maži, tik nedaugelis yra pažengę ir gerai išvystyti. Kai kada veikia ir psichologinis momentas – sėkmingai klasterio veiklai reikalingas komandinis darbas. Galbūt kai kurie vadovai to bijo? Valstybė yra atlikusi reikiamus tyrimus, siekdama išsiaiškinti, kokį potencialą turime. Tikimės, kad netolimoje ateityje daugiau klasterių turėsime maisto pramonėje, mašinų, medienos ir baldų pramonėje, daugiau tekstilės ir chemijos klasterių“, - sakė Ministras pirmininkas.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti ekonomikos orientaciją į aukštą pridėtinę vertę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Penktasis finalo mūšis: „Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“ (tiesioginė vaizdo transliacija) (4)

„Betsafe- LKL “ čempionatas priartėjo prie finišo tiesiosios. Pirmadienį nuo 18.50 val....

Pamatykite, kaip atrodė istorijos egzaminas: abiturientai įvertino kaip labai lengvą (21)

„Likau maloniai nudžiugintas, kad šis egzaminas nebuvo labai sunkus“, – po egzamino DELFI...

Tikroji situacija kalėjimuose: vyksta prekyba, blokavimo sistema neveikia (241)

Dviejų Kybartų pataisos namuose kalinčių vaikinų lėbavimas iš pamatų supurtė Lietuvos...

Tarp „valstiečių“ – maišto nuotaikos: prakalbo apie premjero atsistatydinimą (286)

Pagrindinius socialinius ir ekonominius klausimus sprendžiantiems Seimo komitetams, vadovaujamiems...

Gyvai / Pasaulio futbolo čempionatas: Belgija – Panama (4)

Viena iš pasaulio čempionato favoričių laikoma Belgijos rinktinė FIFA 2018 turnyrą Rusijoje...

Vilniaus centre sprogus troleibuso padangai, sužaloti trys žmonės, vienam nutrauktas pirštas papildyta 16.46 (201)

Pirmadienį sostinėje sprogus troleibuso padangai, nukentėjo trys žmonės.

Sūnui auklės ieškanti Oksana Pikul į tai žiūri atsakingai: sudėtinga, kuomet į namus kvietiesi svetimą žmogų (31)

Darbuose paskendusi Oksana Pikul šiandien paskelbė ieškanti auklės beveik trejų metukų sūnui...

Skelbiama, kad Vasilije Micičius susitarė su turkais ir paliks „Žalgirį“ (36)

Panašu, kad Kauno „Žalgirio“ komandą po pastarojo sezono paliks ir dar vienas gynėjas....

Ėmėsi renovuoti itin senus pastatus: daugelis neįtaria, kodėl tai taip svarbu (3)

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga dažniau prisimenamos istorinės asmenybės, įvykiai...

Lietuvos kampeliai, kur dažnas net nesugalvoja užsukti: prie iniciatyvos kviečia jungtis visus

Lietuva – bendruomenių kraštas. Tai rodo DELFI portale vykstanti iniciatyva „ Bendruomenės...