aA
„Iš pradžių turėjau triratį. Kieme palikau – pavogė. Pats kaltas. Pakvietė mama valgyti, palikau viduryje kiemo ir grįžęs jau neberadau, – apie pirmąją savo liūdną patirtį su dviračiais pasakoja Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas Robertas Javtokas.
© R.Vyšniausko nuotr.

Ilgai liūdėti judrus berniukas neturėjo kada – netrukus jau važinėjo mažu stebuklu dviem storais ratais, o vėliau kieme prieš bendraamžius jau galėjo didžiuotis „Rambynu“. „Visą vaikystę praleidome ant dviračių. Šiauliai juk dviračių miestas. O važinėti išmokė tėtis. Juk tuomet neturėjome kompiuterių, tad dviratis buvo pagrindinis užsiėmimas“, – prisimena 36 metų 211 cm ūgio vidurio puolėjas.

Krepšininkas apgailestauja, kad šiuo metu dviratis jo gyvenime nėra toks svarbus: „Tiesiog arba esu traumuotas, arba vasarą leidžiu su rinktine. Tačiau abu mano vaikai jau važiuoja“. Robertas ir Vilma Javtokai augina devynerių Gretą ir dvejais metais jaunesnį Simą, o vos daugiau nei prieš mėnesį jų šeimoje pasirodė dar vienas sūnus.

„Savo vaikus išmokiau važiuoti dviračiu per 10 minučių. Neįsivaizduoju, ar jų tokie sugebėjimai, ar aš toks geras esu, – juokiasi R. Javtokas. – Vienam nuėmiau šoninius ratukus-pagalbą, paleidau, bėgau iš paskos, važiavo, atsisuko, mato manęs nėra, bet važiuoja toliau. Ir kitas vaikas taip pat“.

Šiuo metu su rinktine pasirengimą Rio de Žaneiro olimpiadai Palangoje pradėjęs aukštaūgis tvirtina, kad jei yra laisva minutė, kartu su vaikais išvažiuoja į miestą, tačiau tokių žygių dažnai nepasitaiko.

„Neturiu tam laiko, bet dviratis man labai patinka, noriu ir kažkada tikrai važiuosiu. Įsigijau dviratį, skirtą važiuoti visur. Buvo vienintelis mano ūgiui, vis tiek turi būti bent jau XXL. Ir tai jis neatrodo didelis. Gal reikėtų didesnio. Tiek, kiek dabar važinėju, tenkina. Manau, kad po karjeros baigimo su vaikais – jiems tai kažkas nerealaus – praleisime ant dviračių daug daugiau laiko“, - žada R. Javtokas.

R. Javtokas apie pavogtą triratį ir pažadą, kurį išpildys baigęs karjerą
© R.Vyšniausko nuotr.

Vaikai nepamiršta to, kuris išmokė važiuoti dviračiu

Kaip pastebėjo VšĮ Vaiko psichologijos centro direktorė psichologė dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė, dauguma prisimena, kaip išmoko važiuoti dviračiu, koks žmogus buvo šalia, o pats mokymosi procesas susijęs su keliais dalykais.

„Pirmiausiai dviračiu važiuoti nėra paprasta ir procesą lydi stiprios emocijos – baimė griūti, ryžtas mokytis, nes matosi, kad tai smagus įgūdis, laimė išmokus balansuoti ir pasipriešinti gamtos dėsniams – žemės traukai. Paprastai veikla, kuri sukelia emocijų, mums įsimena daug lengviau. O mokantis važiuoti dviračiu gali užklupti visa puokštė jausmų – kai bijomasi, kai baimė įveikiama, kai kyla pyktis ar liūdesys, nes nesigauna, ar kai nukrentama, džiaugsmas išmokus“, – pasakoja ji.

Anot psichologės, mokytis važiuoti pačiam pernelyg sudėtinga veikla, todėl svarbu, kad kas nors būtų šalia, palaikytų dviratį, jo nepaleistų per anksti, paleistų nepastebimai ir pageidautina, kad dar kiek laiko bėgtų šalia.

„Todėl mokyti važiuoti dviračiu leidžiam tik patikimam žmogui. Dažniausiai tai būna tėtis – juk kas daugiau pakankamai stiprus ir greitas, mama – ji tikrai žino, kaip palaikyti, kai nesiseka ar koks kitas giminaitis. Juk jei pagalbininkas nepatikimas, galima ir kelius nusibrozdinti, ir patirti nusivylimą, ir net ilgai nenorėti važiuoti dviračiu“, - teigia specialistė.

M. Skerytė-Kazlauskienė tvirtina, kad prisiminimas apie mokymąsi važiuoti dviračiu ir apie pirmą važiavimą lydi visą gyvenimą: „Tai yra kaip ir pats mokėjimas važiuoti dviračiu – kartą išmokęs, to nebepamirši.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Globos namuose augančių vaikų seserys šaukiasi pagalbos: juos nori atskirti ir išvežti į užsienį (148)

„Jie nenori būti įvaikinti į užsienį ir išskaidyti po vieną, po du“, – teigė su DELFI...

Pasiūlymas uždirbti 2 tūkst. eurų atsirūgo: darbdavys nemoka pinigų, grasina susidoroti (49)

Į DELFI redakciją kreipėsi darbuotojas Marius (vardas pakeistas – DELFI), kuriam darbdavys neva...

Netikrame puslapyje – šauktinių sąrašai: apsigauti galėjo ne vienas (17)

Trečiadienį šalies jaunuoliai jau galėjo sužinoti, ar šiemet yra pašaukti atlikti privalomąją...

Dakare – iškilmingai apdovanoti pasiekę finišą, o lietuviai prieš šventę spėjo nuveikti gerą darbą papildyta 04.38 (11)

Dakaras nėra užbaigtas, kol jo dalyvis nepravažiuoja pro finišo arką. Tokia procedūra...

Žvejų laukia svarbus draudimas: vienas nusižengimas gali gerokai paploninti piniginę (18)

Besilaikanti neigiama oro temperatūra ir užsalę vandens telkiniai – tikra laimė ir pramoga...

Algis Kriščiūnas: išsirinkę pirmąjį būstą Kanaruose padarėme brangiausią klaidą (4)

„Atsibudę ryte išėjome į gatvę ir supratome, kad padarėme turbūt brangiausią klaidą...

Teismas nusprendė: Naujosios Zelandijos pora į gimtinę grįžo be 9-metės (1403)

Vilniaus apygardos teismas trečiadienio popietę paskelbė sprendimą tarptautinio įvaikinimo...

Įspūdingą Sabonio seriją nutraukę „76ers“ iškovojo triuškinamą pergalę Indianapolyje (4)

NBA pirmenybėse vieną skaudžiausių sezono pralaimėjimų patyrė Indianos „Pacers“ (29-15)...

Abi rankas Dakare susilaužęs Bardauskas: pavažiavau 200 metrų ir daugiau nebegalėjau (13)

Tai, kad Dakaras gali būti labai nenuspėjamas ir neretai smūgiuoti žemiau juostos, įrodė Balio...

Septyni požymiai, bylojantys, kad jums būtinai reikia atostogų

Jei jaučiatės priėję liepto galą, gal jums tikrai reikia pagaliau eiti atostogų. Tad jei jūsų...