aA
„Pažiūrėkime, kiek menininkų priruošiama Lietuvoje. Akivaizdu, kad daugybė iš tų menininkų eina ir dirba eilinius darbus, nes jiems reikia pragyventi. Menas – simbolinė viešoji gėrybė. Siektina, kad jis būtų socialiai paklausus“, - patikino prof. dr. doc. Jūratė Černevičiūtė.
Menininkų dueto „Mosstika“ (Edina Tokodi ir Józsefas Vályi-Tóthas) darbai
© Gamintojo nuotr.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Kūrybos verslo ir komunikacijos vedėja kartu su kolege doc. dr. Viktorija Žilinskaitė-Vytienė moksliniame straipsnyje „Kūrybinių industrijų raida ir meno komunikacijos samprata Lietuvoje“ nagrinėjo naują komunikacinę meno sampratą, požiūrį į meną, menininkus bei jų vietą visuomenėje.

Anot akademikių, nauja kultūros ir meno situacija neatsispindi Lietuvos švietimo institucijose. Taip yra todėl, kad čia meno samprata dažniau yra siejama su įsitvirtinimu meno pasaulyje ir pripažinimu tarp profesionalų, o ne su meno galimybe tapti socialiniu ištekliumi, kūrybiško vartojimo objektu platesnei visuomenei.

Trūksta tvirto užnugario

„Lietuvoje paplitusi romantinė meno koncepcija neskatina meno ir rinkos sąveikos“, - teigiama darbe.

„Romantinė samprata yra kūrybinio genijaus samprata, kuomet manoma, kad žmogus iš prigimties yra talentingas. Tokių žmonių yra ir dabar, bet pati kūrybingumo sąvoka yra pernelyg siaura dabartiniam laikmečiui“, - klaidingą visuomenės požiūrį į meną pabrėžė profesorė.

J.Černevičiūtės teigimu, bene labiausiai dabar meno sąvoka ir jauni menininkai kenčia nuo to, kad trūksta žmonių, galinčių būti tarpininkais tarp kūrėjo ir visuomenės. Jaunam menininkui pirma reikia įrodyti, kad jis turi ką pasakyti visuomenei ir susikurti menininko reputaciją. Tiesiausias raktas į pripažinimą yra kurti idėjas ar projektus, kurie turėtų tam tikrą socialinį poveikį. Tačiau neretai jaunam menininkui tai padaryti yra gana sudėtinga, todėl ji pataria nebijoti ieškoti užnugario.

„Rinkos santykiai yra komerciniai santykiai, kai tu žiūri per prizmę, ar yra paklausa tam, ką kuri. Tačiau atleistina, kai menininkas žino tik save ir savo siaurą sritį, kurioje kuria. Jam nebūtina būti verslininku. Menininkai pirmiausiai turi sugalvoti idėjų, kurios būtų įdomios kitiems to lauko menininkams. Kai jis tampa įdomus ir apie jį šneka, atsiranda vadinami tarpininkai, pavyzdžiui, mūsų studentai, kurie padeda surasti galimybių tą meną pateikti visuomenei“, - patikino profesorė.

Kūrybiškumą galima išsiugdyti

Ji pasakojo, kad ankstesnėse sampratose buvo manoma, kad kūrybiškumas yra talentas, tam tikra įgimta savybė. Tačiau šiandieną labiau linkstama prie to, kad jis yra ugdomas. Tiesa, norint tai padaryti, J. Černevičiūtės teigimu, reikėtų keisti švietimo sistemą ir kūrybiškumo kursus, visų pirma, surengti patiems mokytojams.

„Aišku, niekas neneigia, kad iš prigimties vieni gali būti labiau kūrybingi nei kiti, bet tai dabar nėra labai sureikšminama. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių suvoktų save kaip kūrybingas asmenybes ir galėtų šiame vaidmenyje atsiskleisti. Kūrybingumas labiau demokratinė, o ne elitinė sąvoka“,- patikino J. Černevičiūtė.

Norintiems tapti labiau kūrybingiems ji patarė sukaupti kuo daugiau žinių šia tema ir tuomet ieškoti individualių metodikų ar kursų, kuriuose kūrybingumo yra mokoma.

„Anksčiau buvo laikoma, kad kūrybingi yra tik menininkai, o visa likusi visuomenė turi į juos žiūrėti ir žavėtis jų kūrybingumo vaisiais. Ši samprata, nors ir lėtai, bet keičiasi. Šiandieną kūrybingumas laikomas viena iš svarbiausių savybių, reikalingų kiekvienos specialybės atstovui. Iš siauros meno, ši sąvoka išaugo į plačią koncepciją – kuo daugiau visuomenėje bus kūrybingų žmonių, o ne kažkokių atskirų grupių, tuo visuomenė bus modernesnė“, - patikino profesorė.

Technologijų įtaka – nenuginčijama

Jos teigimu, menininkams naujosios technologijos daro didelę įtaką, nes jos suteikia galimybę visiškai kitokiais būdais pranešti apie save ir savo idėjas. Be to, dabar lengviau pasiekti dalykus, kurie buvo sunkiai prieinami.

„Dėl naujų technologijų ir komunikacijų menininkams lengviau susivokti. Tai suteikia galimybę visiškai kitokiais būdais pranešti apie save ar apie kūrybines idėjas. Meno pateikimui tai suteikia dideles galimybes. Juk pilnas „Youtube“ kanalas fotografijos ir filmų, kuriuos kūrė jauni menininkai. Naujosios technologijos labai padeda išplėsti savęs pateikimo ratą“, - pripažino profesorė.

Anot jos, kūrybinių industrijų srityje tendencijos nesikeičia: išlieka aktualus antreprenerystės skatinimas ir kuo platesnis komunikacijos technologijų pritaikymas.

„Manau, kad ateityje kūrybingumo samprata demokratės. Lietuvos valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, kaip vienas iš tikslų, nurodoma kūrybinga visuomenė ir ši samprata vis plečiasi. Kūrybingumas nėra atskiros srities privilegija, tai tampa natūralia kasdiene veikla“, - pokalbį užbaigė J. Černevičiūtė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvos oro uostai jau braška per siūles: ar tikrai mums reikia naujo už milijardą eurų (8)

Lietuvoje augant lėktuvų keleivių srautui, iki 2035 metų galėtų būti pastatytas naujas oro...

Vytautą Landsbergį papiktino per LRT rodomas serialas: seniau tai vadindavome chaltūra (222)

Vieną svarbiausių Sąjūdžio lyderių, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką...

Lietuvių rankų darbas sužavėjo: pasidarė pavydą keliančią lauko terasą ir išleido labai mažai

Nagingiems ir noro bei laiko nestokojantiems lietuviams nesunku lauko baldus pasidaryti iš medinių...

Vilniaus rajone apvirto tarpmiestinis autobusas, sužaloti keleiviai 

Pirmadienį, apie 15 val., nelaimė nutiko Vilniaus r., prie Pikeliškių . Čia nuo kelio nuvažiavo...

Lietuva tapo sergamumo pavojinga liga lydere: epidemiologė paaiškino, ką iš tiesų reiškia šis rodiklis (95)

Lietuva – viena iš Europos šalių, kurioje šiemet tymais sirgo daugiausiai, o Europos ligų ir...

Norėjo padėti ir už mamą sumokėti pensijų įmoką, bet išėjo kaip visada (46)

Kaupdami ateičiai gyventojai naudojasi ir III kaupimo pakopa. Valstybė skatindama žmones...

Plungėje lietus atidengė tai, ko nepastebėjo nei archeologai, nei darbininkai (11)

„Žemaičio“ redakciją užpraėjusį savaitgalį pasiekė kelios nuotraukos, kuriose užfiksuoti...

Ambasadorių kėdžių dalybos: kandidatų sąraše – du Grybauskaitės patarėjai (16)

Užsienio reikalų ministerija pirmadienį pateikė septynių naujų ambasadorių kandidatūras, tarp...

Seime – siūlymas atsisakyti draudimo alkoholiu prekiauti lauko kavinėse ir masiniuose renginiuose (125)

Seimo narė konservatorė Monika Navickienė siūlo neįvedinėti nuo kitų metų perteklinių, jos...