aA
Jaunuoliai lyg susitarę renkasi populiariomis vadinamas studijų programas, o likusias pamiršta ir palieka nuošalyje. Tačiau vien dėl to negalima teigti, kad visos antrame plane liekančios studijų programos yra bevaisės ir nereikalingos.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Kastuvai žemės ūkyje jau pamiršti

Viena iš pamirštamų, bet svarbių sričių – žemės ūkis. Aleksandro Stulginskio universiteto Studijų skyriaus vyriausiojo specialisto Albino Pugevičiaus manymu, taip yra todėl, nes daugelis jaunuolių klaidingai mano, kad žemės ūkyje yra daug fizinio darbo.

„Dėl augančio gyventojų skaičiaus ir kylančios gyvenimo kokybės, maisto reikia vis daugiau, o naujos dirbamos žemės neatsiranda, kai kuriose šalyse jos net mažėja dėl erozijos ir netinkamo naudojimo“, – teigia A. Pugevičius ir patvirtina, kad dėl to yra svarbūs specialistai, kurie tinkamai pasirūpintų dirbama žeme. Šiuo metu Lietuvoje tokios žemės yra 500 tūkstančių hektarų, kuri gali būti naudojama žemės ūkiui.

Profesija, kurios be reikalo bijo imtis
© Shutterstock

Pasak specialisto, daugeliui greiti ir akivaizdūs technologijų pokyčiai žemės ūkyje atrodytų nesuvokiami: „Pavyzdžiui, kiekvienas gyvuliukas vaikšto su mažu kompiuteriu ant krūtinės, per palydovą informacija eina į kompiuterį, o pats operatorius sėdi ir mato kiekvieno gyvulio sveikatos būklę, ar reikia pamelžti. Tam naudojami melžimo robotai, viskas mechanizuota.“

Blogo kvapo taip pat fermose nebėra – A. Pugevičiaus teigimu, užtenka vieno mygtuko paspaudimo, kad visą dieną fermose būtų jaučiamas pakalnučių kvapas. Ypač paprastas tapo žemės dirbimas – kosminius laivus primenantys kombainai beveik viską atlieka patys.

„Pavyzdžiui, traktoriumi purškiamas laukas suprogramuojamas ir veikia pagal navigaciją, o žmogus gali praktiškai skaityti romaną atsisėdęs – traktorius pats važiuoja“, – teigia A. Pugevičius. Anot pašnekovo, žemės ūkyje kastuvai jau pamiršti – juos pakeitė įvairūs traktoriai, džipai, kombainai.

Miškininkams – milžiniškas įvertinimas

Pamirštama ir miškininko specialybė, kuri Lietuvoje yra sulaukusi didelio pripažinimo pasauliniu mastu. Albinas Pugevičius prisimena, kad dar 2012 metų pabaigoje Ohajo universitetas paskelbė, jog geriausiai tvarkomi miškai yra Lietuvoje. 14 metų vykdyta pasaulio miškų stebėsenos metu, vienas iš pagrindinių rodiklių, lėmęs Lietuvos sėkmę – tai, jog šalyje užauginama kur kas daugiau miško, nei iškertama.

Mildos Jankauskaitės, Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausios specialistės teigimu, žemės ūkio sektoriuje didžiausias įsidarbinimo galimybes turi tokie kvalifikuoti darbininkai, kaip sodininkai, daržininkai, medelynų ir daigynų darbuotojai, gyvulių augintojai, miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojai. Deja, tokių žemės ūkio sektoriaus darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu kaip agronomai, zootechnikai, žemės ūkio specialistai, miškininkai, apželdinimo technikai ir traktorininkai pasiūla maždaug du kartus viršija paklausą, todėl įsidarbinimo galimybės nėra didelės.

Profesija, kurios be reikalo bijo imtis
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Akli pasirinkimai dėl informacijos trūkumo

Ekonomistas ir profesorius Romas Lazutka tiki, kad valstybė turėtų plačiau informuoti žmogų apie tai, kas laukia jaunuolio baigusio studijas: „Valstybė padėtų žmonėms susigaudyti skelbdama duomenis apie tai, kokius darbus žmonės dirba ir kiek jie uždirba, kaip padaro karjerą. Jeigu tokia informacija būtų patogiai prieinama detali informacija apie tai, žmonės rinktųsi studijas ir rizikuotų labiau pagrįstai.“

Taip pat spartūs pokyčiai verčia vyresniąją kartą greitai prie jų prisitaikyti ir persimokyti – pavyzdžiui dabartiniams keturiasdešimtmečiams tikrai neužtenka to, ko jie mokėsi universitetuose anksčiau, todėl daugumą darbe reikalingų žinių jie yra įgiję arba turi įgyti praktikos ir patirties savarankiškai. Todėl šiuo metu svarbus ne tik konkrečių studijuojamų dalykų suvokimas, bet ir pats gebėjimo mokytis lavinimas, kad ateityje žmonės galėtų prisitaikyti prie nuolat vykstančių pokyčių ir technologijų tobulėjimo. „Specialistams formuluojamos įvairios kompetencijos, viena iš jų – gebėjimas mokytis, kuris, matyt, ateityje turės vis didesnę reikšmę. Kartu su technologine pažanga galimybės mokytis savarankiškai vis plečiasi“, – teigia R. Lazutka.

Žemės ūkis ir miškininkystė – rizikingi pasirinkimai

Išsivysčiusiose šalyse žemės ūkyje dirba apie 3 proc. gyventojų, o Lietuvoje jų yra dar daugiau. Nepaisant to, Lietuvoje žemės ūkis sparčiai keičiasi. R. Lazutkos teigimu, tai yra pernelyg siauras pasirinkimas palyginus su kitomis studijomis, todėl didelio poreikio tam nemato: „Galima įsivaizduoti, jei ūkininko vaikas užauga ir jam reikia rinktis specialybę, tai jis mato, kad išmokęs žemės ūkio specialybės jo laukia vien darbas žemės ūkyje, bet juk jame daug darbuotojų ir nereikia. Baigęs kitus mokslus, pavyzdžiui, informacines technologijas, jas bus galima pritaikyti kur kas plačiau. Taip pat ir vadybininkų, marketingo specialistų – juk jų reikia kiekvienoje įmonėje ir kiekvienoje ūkio šakoje.“

Žemės ūkis
Žemės ūkis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Pasak R. Lazutkos, ypatingai svarbus rodiklis renkantis studijas yra žmonių pajamos įgijus tam tikrą specialybę. „Kaip minėjau, valstybė turėtų skleisti daugiau informacijos, ypač apie pajamas dirbant pagal atitinkamą specialybę. Jei pasirodys, kad ūkininkai gali daug uždirbti?.. Tačiau sakoma, kad ūkininkai dirba be išeiginių, negali net niekur išvažiuoti ir palikti gyvulių, o pajamos ne tokios ir didelės.“ Matoma situacija daugumą jaunuolių akivaizdžiai atgraso nuo šių studijų pasirinkimo, todėl jų populiarumas yra linkęs kristi. Jeigu žmonės matytų, kokios yra pajamos tam tikrose srityse ir daugiau žinotų apie tai, kaip galima sukurti ir išlaikyti ūkį, būtų žinoma, ar verta rinktis studijas.

Profesija, kurios be reikalo bijo imtis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Miškininkystę R. Lazutka vadina rizikingu pasirinkimu: „Studentai baigia tokias studijas, atsiima diplomą, bet jei tuo metu neranda laisvos darbo vietos, tenka dirbti kitą darbą ir tai, kas buvo išmokta, pasimiršta, nesekamos naujovės, o viskas kinta visose srityse. Tokiu atveju įgyjama praktinės patirties kitoje srityje.“ Pasak jo, jauni žmonės mato ir jaučia, kad kiekvienoje įmonėje laukiami baigusieji marketingo, finansų, teisės ir kitas studijas, o siauros specialybės atrodo pernelyg rizikingos.

Nusivylusi nebrandžiais pasirinkimais

Vilniaus universiteto Studijų prorektorės doc. Nijolės Radavičienės teigimu, mažiau stojančiųjų dėmesio susilaukia tokios bakalauro studijų programos kaip Geologija, Statistika, Energetikos fizika, Biofizika, Lenkų filologija, Klasikinė filologija, Socialinis darbas ir kitos studijų programos. Prorektorei apmaudu, kad abitūros vasarą jaunuoliai neretai pasielgia nebrandžiai ir „nuplaukia“ su minia, priima nepakankamai atsakingus sprendimus, tokius svarbius ne tik jų karjerai, bet ir jų asmeninei ateičiai.

„Kalbant apie magistrantūros studijas, taip pat galima paminėti kelias studijų programas, į kurias stoja mažiau studentų, pavyzdžiui, Hidrogeologija ir inžinerinė geologija, Hidrometeorologija, Botanika, Rusistika, Leidyba, Fizikinės technologijos ir jų vadyba. Nors kai kurios studijų programos ir sulaukia mažiau stojančiųjų dėmesio, jų vykdymas yra labai svarbus – jos būtinos tautos kultūrai ar valstybės ekonomikai“, – teigia N. Radavičienė.

Profesija, kurios be reikalo bijo imtis
© DELFI (T.Markevičiaus nuotr.)

Pamirštos, bet perspektyvios studijos

Pasak prorektorės, visos minėtos studijų programos tikrai yra perspektyvios ir reikalingos: „Visada reikės gerų kalbos, geologijos, leidybos ir kitų savo srities specialistų. Be to, šių studijų programų absolventų nebūna daug, todėl tikėtina, jog jie lengviau įsitvirtins darbo rinkoje.“ Pavyzdžiui, absolventų karjeros stebėsenos informacinės sistemos karjera.lt duomenimis, beveik 2014 m. beveik 92 proc. ir 2015 m. beveik 82 proc. Statistikos studijų programos bakalauro absolventų buvo sudarę darbo sutartis. Praėjus pusei metų po studijų baigimo, beveik 2014 m. 89 proc. Klasikinės filologijos bakalauro studijų absolventų buvo sudarę darbo sutartis. Dauguma 2014 ir 2015 m. Socialinio darbo absolventų taip pat sėkmingai įsidarbino – atitinkamai 70 ir 69,2 proc. praėjus 6 mėnesiams po studijų baigimo, buvo sudarę darbo sutartis.

Anksčiau minėtų magistrantūros studijų absolventams taip pat neblogai sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje. Pavyzdžiui, karjera.lt duomenimis, 2014 m. 100 proc. ir 2015 m. 80 proc. Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos absolventų, 2014 m. 75 proc. ir 2015 m. 100 proc. Leidybos studijų programos absolventų, praėjus 6 mėnesiams po studijų baigimo, dirbo pagal darbo sutartį. Fizikinių technologijų ir jų vadybos absolventai taip pat sėkmingai įsidarbina – visi 2014 m. 100 proc. ir beveik 2015 m. 91 proc. buvo sudarę darbo sutartis praėjus 6 mėnesiams po studijų baigimo.

Prorektorė stojantiesiems pataria daugiau pasidomėti ne tik apie įsidarbinimą po studijų, tačiau ir apie galimybes studijas formuoti pagal savo poreikius – taip tampant unikaliu, specifines žinias ir gebėjimus turinčiu specialistu: „Verta prisiminti, kad universitetinis išsilavinimas turėtų duoti ne tiek konkrečios specialybės diplomą – tą Lietuvoje šiandien duoda daugiau nei 40 aukštųjų mokyklų – o visų pirma gebėjimus analizuoti, kritiškai mąstyti, spręsti iškilusias problemas.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1071)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (22)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

DELFI autoriai pagerbti Titanų statulėlėmis (16)

Antradienio vakarą į iškilmingą vakarą MO muziejuje rinkosi DELFI autoriai ir bičiuliai. Čia...

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (398)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (14)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (14)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

Antrame kėlinyje įvarčiais prapliupę serbai sutriuškino Lietuvos rinktinę (173)

Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė geriausią pirmą kėlinį UEFA Tautų lygoje, tačiau antrajame...

Neuromokslininkas Bredesenas: norite nesusirgti Alzheimeriu – venkite pagrindinių ligos sukėlėjų (22)

„Holistic Primary Care“ redaktorius Erikas Goldmanas kalbasi su dr. Dale’u Bredesenu –...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...

Vadina sukčiavimu: vilnietis pakraupo sužinojęs, kiek kainavo tetos kelionė taksi (31)

Praėjusią savaitę DELFI perskaičiau pasipiktinusios pilietės tekstą apie Vilniaus taksi...