Didelės regionų ir valstybinės aplinkos apsaugos inspektorių pajėgos savaitgalį buvo sutelktos Vilniaus rajone, kur neršia didžioji dalis Lietuvos lašišų. Akcijoje taip pat dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės šauliai.
Savaitgalis buvo šaltokas, bet žvarba neišgąsdino dešimties šaulių, kurie savo laisvą laiką skyrė budėjimui prie Vokės ir Vilnelės. Šiam tikslui šaulius subūrė šios sąjungos narys Vilniaus šaulių kuopos 4 būrio vado pavaduotojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Ramūnas Viederis.
„Mes bendradarbiaujame ir padedame policijai, sienos apsaugos tarnybai, o dabar, rodydami didelį norą ir gerą valią, stengiamės susidraugauti su Aplinkos ministerija. Suvokdami, kokia baisi žala daroma gamtai, stengiamės įsijungti į jos apsaugą“, – pasakojo šaulys.
Įdomiausia, kad buvo tiek norinčių, jog neužteko inspektorių, kurie galėtų koordinuoti šaulių veiksmus ir šie nestirtų šaltyje be reikalo.
„Pareigūnams prižiūrint mes pasidalijome į dvi grupes. Vieni talkino šeštadienį, o kiti – sekmadienį. Dirbome iki vidurnakčio. Išsiskirstėme po vietas, kuriose daugiausiai pažeidėjų ir budėjome“, – kalbėjo R. Viederis.
Vis dėlto šauliams nepavyko pričiupti brakonierių, tačiau galima teigti, kad jų paaukotas laikas nenuėjo veltui.
„Manau, kad tai galima vadinti prevencija. Pažeidėjų nepagavome, bet žmonės, kurie eidavo stebėti kelio ar vandens pasisemti, pastebėjo, kad vaikšto uniformuoti žmonės ir padarė išvadas“, – sakė vyras.
Brakonieriai dirba labai atsargiai ir gan didelėmis grupėmis. Pirmiausia jie siunčia žvalgus, kurie privalo įsitikinti, ar aplinkui nėra gyvosios gamtos inspektorių ir kitų pareigūnų. Miške sutikę kitą žmogų, net paprastą grybautoją, brakonieriai greitai dingsta ir porą dienų greičiausiai nebesirodys, nes žinos, kad yra stebimi.
Gali būti, kad taip atsitiko ir šaulių atveju, o lašišos bent kelias dienas galės pagyventi negainiojamos.
„Po to patamsyje sėdėjome pasalose ir stebėjome padanges, ar įsijungs kur žibintai. Nebuvo jokių ženklų, kad vaikščiotų brakonieriai“, – sakė jis.
Būtent žibintai ir išduoda brakonierius, kitaip jie neturėtų galimybių susižeberklauti lašišų tamsoje.
Lašišų nerštas trunka apytiksliai nuo spalio vidurio iki Naujųjų metų. Ilgas laikotarpis, ribotas inspektorių skaičius ir ištekliai, geidžiamas grobis, atokios nerštavietės lemia, kad lašišos yra geidžiamiausias brakonierių grobis. Visuomenės pagalba jas apsaugant yra labai reikalinga, bet R. Viederis tikino, kad šauliai prisidėti gali ir kitose srityse.
„Mūsų rankos atviros. Kur inspektoriai paprašys, ten ir prisijungsime. Jokie darbai nėra baisūs“, – kariškai kalbėjo J. Viederis.
Vyras pasakoja, kad dažnai žmonės nesupranta jo noro būti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi ar stojimo į šaulių sąjungą.
„Daugybė žmonių paklausia kodėl mes be atlyginimo dirbame ir aukojame savo brangiausią laiką – savaitgalius. Visa puokštė išeitų sudėjus, ne tik pilietiškumas ir meilė gamtai“, – kalbėjo vyras.