Draudžiama automobilius ir kitas transporto priemones plauti gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose. Taip pat ir dulkinti, purtyti kilimėlius ar kitaip valyti transporto priemones ar atskiras jų dalis, mechanizmus.
Nors nuo rekordiškai daug 2010 metais už ne vietoje plaunamą automobilį nubaustų asmenų ir mažėja, tokių asmenų skaičiai vis tiek siekia tūkstančius. Kai kam tokios priemonės gali pasirodyti drakoniškos, tačiau šie žmonės pamiršta apie gamtai daromą poveikį.
Įvairiais skaičiavimais, su vienu automobilio plovimu į aplinką patenka apie 100 gramų teršalų. Lengva suskaičiuoti, kad 2010 metais 7000 nubaustų vairuotojų aplinkoje paliko virš 700 kilogramų pavojingų teršalų, kurie niekur iš gamtos nedings šimtus metų. Čia neskaičiuojama susidariusių muilo putų, kurios neskaidžios ir skatina vandenų žydėjimą bei kenkia gyvūnijai ir žuvims.
Plovimo priemonėse esantys fosfatai skatina vandens žydėjimą, dėl kurio mažėja deguonies vandens telkiniuose ir žūsta žuvys. Tepalai ir kiti chemikalai kenkia vandens paukščiams.
Naftos produktai padengia vandenį plėvele, o paukščiai ją ryja, tepa tokiu vandeniu savo plunksnas ir nuodijasi.
Abejojantiems tokiu poveikiu gamtai, automobilių žurnalistas ir ekspertas Egidijus Babelis gali patvirtinti, kad automobilių parkas Lietuvoje yra apverktinos būklės. Iš ne pirmos jaunystės mašinų bėga įvairios kenksmingos medžiagos, o ypač tepalai.
„Automobiliais Lietuvoje ne visi vairuotojai rūpinasi atsakingai. Pirmiausia jie rizikuoja savo automobiliu ir net gyvybe, bet kartu ir aplinkoje palieka nemažai kenksmingų medžiagų – varva ne tik tepalai, bet ir langų plovimo skystis, o kartais net radiatorių aušinimo skystis. Tereikia pasižvalgyti po tuščias stovėjimo aikšteles prie prekybos centrų ir iš ten esančių sudžiuvusių tepalų dėmių pasimatys tikrasis automobilių parko vaizdas“, – pasakojo automobilių ekspertas.
Jis pažymėjo, kad gamtoje plaudami transporto priemones vairuotojai ne tik kenkia aplinkai, rizikuoja nemažomis baudomis, bet ir gali pakenkti savo automobiliams.
„Pigios plovimo priemonės, netinkamai paskaičiavus jų koncentraciją, po truputį ėda ir naikina automobilio kėbulo dažų sluoksnį. Automobilių plovyklose dirba profesionalai ir tokių dalykų išvengiama. Ten visas panaudotas vanduo keliauja į talpyklas, kur jis filtruojamas ir valomas, todėl aplinkai nebus jokios žalos“, – pasakojo E. Babelis.
Anot jo, švara tviskančiam automobiliui nereikia išleisti 20-30 litų automatinės plovyklos paslaugoms. Įgudus savitarnos plovyklose automobilį galima gerai nusiplauti ir už 10 litų.