aA
Projekto „Mokytojai Lietuvai“ dalyviai jau nusileido Suomijoje, Helsinkyje. Prieš jų akis – 10-ies dienų nemokama stažuotė ir pažintis su švietimo sistema, kuri laikoma pažangiausia pasaulyje. Jau per pirmąją dieną mokytojai pastebėjo, ką iš Suomijos galėtų parsivežti į Lietuvos mokyklas: visiškai kitokį požiūrį į namų darbus.

Įvardino Suomijos mokyklų įdomybes

Vos atkeliavę į Helsinkį, mokytojai kibo į darbus ir stebėjo, kuo gi išskirtinė ta Suomijos švietimo sistema. Kodėl ji taip dažnai vadinama pažangiausia?

Išskirtines Suomijos švietimo savybes ir laukiančius nuotykius mokytojams pristatė švietimo specialistė ir projekto „Mokytojai Lietuvai“ programos vadovė Ugnė Jakubauskaitė. Anot jos, imtis šio projekto programos kūrimo ją paskatino noras pasidalinti gerąja Suomijos švietimo praktika su Lietuvos mokytojais.

U. Jakubauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad švietimas Helsinkyje prasideda nuo pat vaikų žaidimų aikštelių. Savivaldybė jaučiasi atsakinga net ir už tai, kokius renginius gali pasiūlyti tokiose vietose, kad mokymosi bendruomenė kurtųsi ten, kur lankosi mamos su mažamečiais vaikais.

Švietimas Suomijoje privalomas nuo pradinės mokyklos iki šešiolikos metų. Pradinę mokyklą suomiai pradeda lankyti būdami 7 metų, ikimokyklinis ugdymas čia nėra privalomas. Suomijos mokyklose maitinimas valgyklose – nemokamas, mokėti nereikia ir už pavėžėjimą iki mokyklos. Vyresnėse klasėse kiekvienas moksleivis gauna savo kompiuterį, kurį naudoja mokymuisi. Didžiojoje dalyje mokyklų vaikams nuperkami vadovėliai.

„Mokytojai Lietuvai“, pirma diena
„Mokytojai Lietuvai“, pirma diena
© Ignas Rusilas

Apsilankę klasėje, tikėtina, sutiksite mažiau nei 20 vaikų. Suomių mokytojai dirba su mažesnėmis vaikų grupėmis, taip galėdami skirti jiems daugiau dėmesio. Nuo septintos klasės moksleiviai susitinka su savo karjeros planuotojais, kurie padeda numatyti tolesnį gyvenimo kelią.

Įdomu ir tai, kad moksleiviai atlieka praktiką dar būdami 8-9 klasėse: jie vyksta į realias darbo vietas, kuriose gali įsitikinti, kad pasirinkta kryptis jiems yra įdomi. Po 9 klasės mokiniai renkasi, ką jie nori toliau veikti gyvenime: eiti į profesinę mokyklą arba į gimnaziją.

Mokytojai jau planuoja pokyčius

Akmenės gimnazijos mokytoja Laima Zdanavičienė teigia, kad Suomijoje tikisi darbingos savaitės. Susipažinus su Suomijos švietimo sistema, jai jau kilo viena idėja, ką galima pakeisti savo mokykloje.

„Man patiko tai, kad Suomijoje visus namų darbus vaikai atlieka savaitės pabaigoje, penktadieniais skirdami tam dvi valandas. Vaikas penktadienį pasimokė kelias pamokas, atliko visos savaitės namų darbus ir išėjo į savaitgalį. O mes? Aš penkis uždavinius, kitas mokytojas tris uždavinius, kad gink Dieve vaikas neturėtų savaitgalio. Tai Lietuvoj mes turim tokią namų darbų kultūrą, kurią būtų galima pakeisti. Ne kitais metais, o jau grįžus“, – savo planais dalinasi mokytoja.

„Mokytojai Lietuvai“, pirma diena
„Mokytojai Lietuvai“, pirma diena
© Ignas Rusilas

L. Zdanavčienė tikisi, kad tai mokiniams bus gera žinia. Šią idėją ji žada pritaikyti savo pamokose iškart, kai tik grįš iš Suomijos į Lietuvą.

Tuo metu Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos mokytoja Solveiga Puišienė teigia, kad prieš kimbant į darbus visu pajėgumu, jai dar norisi gerai išsimiegoti. Ji neabejoja, kad į Lietuvą parsiveš daug gerų idėjų.

„Prie projekto prisijungiau, nes profesinėje veikloje buvo štilis. Nesu tas mokytojas turistas, kuris labai dažnai keliauja. Turiu kelias sritis, į kurias gilinuosi: tai informacinės technologijos, naujovės ir tai, kaip padaryti, kad kiekvienam būtų gera mokykloje, kad kiekvienas jaustųsi vertinamas, vertingas ir neprarastų pasitikėjimo savimi“, – teigia S. Puišienė.

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos mokytojas Gediminas Čapkauskas teigia, kad jis, kaip gamtos mokslų mokytojas, tikisi sužinoti naujų dalykų, kuriuos galės pritaikyti savo srityje ir visoje mokykloje. Paklausta, kaip jaučiasi, Šiaulių Gytarių progimnazijos mokytoja Irma Bartkevičienė pirmiausia pamini tai, kad į Vilniaus oro uostą atvyko iš Šiaulių, todėl kėlėsi labai anksti – 4 valandą ryto. „Tačiau nesijaučiu nė kiek pavargus, nes gan įdomiai vyko pasakojimai apie Suomijos švietimą. Sužinojau daug ką naujo, ko dar nežinojau“, – džiaugiasi ji.

„Mokytojai Lietuvai“ – tai „Maxima grupės“ inicijuotas projektas, kurio metu 15 komisijos atrinktų labiausiai motyvuotų šalies mokytojų iškeliavo nemokamai stažuotis Suomijoje. Iš arti susipažinę su pažangia Suomijos švietimo sistema, gerąją praktiką jie parsiveš į mūsų šalies mokyklas. Mokytojus lydi DELFI žurnalistų komanda, kuri leis sekti projekto akimirkas naujienų portale.

Mokytojai Lietuvai
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nausėda: karantinas bus pratęstas Prezidentas prakalbo apie maisto atsargų kaupimą valstybiniu mastu (20)

Šalies vadovas Gitanas Nausėda po pirmadienį įvykusio pokalbio su premjeru Sauliumi Skverneliu,...

Veryga: trečiadienį bus sprendžiama dėl karantino, Velykų savaitgalis bus kritinis papildyta 15:06; paaiškino, kodėl gali būti mirčių skaičiaus šuolis (260)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje...

Dvejose vaistinėse – šimtai tūkstančių medicininių kaukių

Tinklas „Camelia“ antradienį visose vaistinėse pradės prekiauti 200 tūkst. medicininių...

Koronavirusu serganti prodiuserė Justina Ragauskaitė ir vėl atsidūrė ligoninėje: paūmėjo visi simptomai (2)

Kino prodiuserė Justina Ragauskaitė kovo 14-ąją oficialiai tapo dešimtąja lietuve,...

Skvernelis: Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus (648)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis feisbuke informavo, kaip dėl koronaviruso grėsmės bus...

Profesorius: pasirodo, netikėję Aurelijaus Verygos rekomendacija buvo 1000 kartų teisūs

Kaip bebūtų keista, nuo pat koronaviruso infekcijos plitimo pradžios, tiek ministras Aurelijus...

Visi pasirinkimai, kuriais per karantiną gali pasinaudoti darbuotojas: kas labiau apsimoka (44)

Dėl šiuo metu verslo patiriamų sunkumų ne visuomet pavyksta rasti tinkamiausią sprendimą tiek...

Lietuva skolinasi 1,5 mlrd. eurų koronaviruso krizės įveikimui (255)

Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) skolina Lietuvai 400 mln. eurų, kurie bus naudojami ekonomikos...

|Maža didelių žinių kaina