Psichologai tikina, kad priprasti prie naujos valiutos pakaks ir poros savaičių, tačiau kitų jau eurą įsivedusių šalių patirtis rodo, kad tam prireiks daugiau nei metų.
SEB banko asmeninių finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, labai sunku nuspėti, kiek tęsis adaptacijos prie naujos valiutos laikotarpis, tačiau patirtis rodo, kad tai užtrunka daugiau kaip metus. Pavyzdžiui, Estijoje, kuri eurą įsivedė daugiau kaip prieš trejus metus, maždaug 19 proc. gyventojų kasdien apsipirkdami vis dar verčia eurus į Estijos kronas, o kai perka didesnius pirkinius , taip elgiasi net 43 proc.
„Manau, Lietuvoje situacija bus panaši, žmonės dar ilgai bandys skaičiuoti, perkama prekė ar paslauga kainuos daug ar mažai. Adaptacija vyksta gerokai greičiau, kai skaičiuoti yra gana nepatogu. Ši tendencija stebima daugelyje šalių. Pavyzdžiui, Portugalijoje, kur kursas yra vienas ir 200 arba Belgijoje, kur kursas vienas ir 40, kur kas daugiau žmonių nei estai vis dar mintyse verčia kainas į savo nacionalinę valiutą, nors šios šalys eurą įsivedė dar 2002 m.“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė J. Varanauskienė.
Lietuvoje kursas – 3,458 gana nepatogus skaičiuoti, todėl tikėtina, kad adaptacija turėtų būti ne ilgesnė nei metai. Aišku, labai priklauso ir nuo pirkėjų amžiaus.
„Vaikai ir jaunuoliai, kurie dar neturi finansinio patyrimo, nežino, kiek kainuoja sviestas ar duona litais, labai greitai ir natūraliai pradės skaičiuoti nauja valiuta. Tačiau kai kalbame apie vyresnio amžiaus žmones, turinčius nemažą atminties bagažą, persiorientavimas prie kitos valiutas užtruks ilgiau“, – pastebi asmeninių finansų ekspertė.
Sava skaičiavimo sistema
Perėjimas prie naujos valiutos daugiausia sukels psichologinio diskomforto. Daugelis turi nusibrėžę tam tikras ribas, kiek gali kainuoti sulčių pakelis ar batų tepalas, ir jeigu prekė kainuoja gerokai daugiau, žmogus tikrai jos nepirks. Todėl prireiks nemažai laiko, kol tam tikros ribos atsiras ir eurais.
„Labai didelė apsigavimo iliuzija, nes įsivedus eurą atrodys, kad viskas yra gerokai pigiau. Žmonių supratimas apie kainas priklausys nuo to, kokia valiuta jie skaičiuos. Tačiau visa tai galima palengvinti susiradus patogią skaičiavimo taisyklę. Pavyzdžiui, jau dabar vieni sumą eurais daugina iš trijų, tada iš keturių ir veda vidurkį. Kiti nusistatę tam tikras ribas, pavyzdžiui, kad dešimt litų bus 2,9 euro, o šimtas litų – 29 eurai. Šie dalykai išties padeda“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
Dar vienas patarimas, ypač pirmaisiais mėnesiais, kai teks visur atsiskaityti tik eurais, – kruopščiai planuoti savo šeimos biudžetą ir bent kuriam laikui atsisakyti neplanuotų pirkinių. Išvengti išlaidavimo pagundos padės ir einant į parduotuvę susidarytas pirkinių sąrašas.
„Einant į parduotuvę svarbu žinoti, ką pirksite, ir nesidairyti į tai, kas čia dar pigiau kainuoja. Taip elgtis reikėtų bent iki tol, kol ateis supratimas, kad 29 euro centai yra vienas litas. O jeigu prekių krepšelyje atsiranda pirkinys, kurio nėra sąraše, labai gerai apgalvoti, ar be jo neišsiversite. Ar net specialiai sau pasakyti: „ne šiandien“.
Kita vertus, tie, kas mėgsta apsipirkti turguje, galbūt galės daugiau nusiderėti, nes daugelis dar ilgai galvos, kad metaliniai pinigai yra mažiau verti saugoti ir taupyti nei popieriniai. Tačiau iš esmės euras nieko nepakeis, jeigu žmogus ir toliau pirks tai, ką buvo įpratęs ir nepasiduos išlaidavimo pagundai“, – pastebi ekspertė.
Kyla pavojus išlaidauti
Psichologas daktaras Marius Daugėlavičius įsitikinęs, kad perėjimo prie naujos valiutos adaptacija neužtruks ilgiau kaip dvi savaitės. Dabar žmonės gana greitai prisitaiko prie gyvenimo pokyčių. Juk nuvykus ilgesniam laikui į užsienį pirmąsias dienas praktiškai visi verčia kainas į litus, tačiau jau po poros savaičių taip daryti nustoja.
„Be abejo, bus dalis žmonių, ypač konservatyvesnių pažiūrų, vyresnių, kuriems bus sunkiau priprasti prie naujos valiutos, bet absoliuti dauguma adaptuosis jau po poros savaičių“, – mano M. Daugėlavičius.
Tiesa, pamačius savo banko sąskaitoje gerokai mažesnę sumą bus nemažas diskomfortas. Pavyzdžiui, minimalus atlyginimas dabar sieks 300 eurų, o vidutinis, kuris dabar „popieruje“ yra 2360 Lt – šiek tiek per 683 eurus. Kita vertus, kainos parduotuvėse bus tris su puse karto mažesnės eurais nei litais.
„Aišku, bus šioks toks šokas pamačius savo sąskaitą, bet čia lazda su dviem galais – kainos irgi atitinkamai 3,5 karto sumažės. Diskomfortą, kad sąskaitoje mažai pinigų, kompensuos mažesnės kainos parduotuvėse. Be to, šis diskomfortas neturėtų užtrukti ilgai“, – sakė psichologas.
Tiesa, pasikeitus valiutai kyla pavojus nepagrįstai išlaidauti, mat kainos atrodys gerokai mažesnės. Jo patarimas – bent jau pirmaisiais mėnesiais visas kainas versti į litus. Nors dėl to adaptacija užtruks ilgiau, bet bus galima išvengti neplanuotų išlaidų.
„Psichologiškai stambesnė valiuta turi stabdantį poveikį, o mažesnė verčia išlaidauti. Todėl bent pirmaisiais mėnesiais reikia būti dėmesingesniems ir nepasiduoti išlaidavimo pagundai. O jeigu tokia pagunda kyla, šia situacija pasinaudoti kūrybiškai – kainas iš eurų versti į litus“, – pataria M. Daugėlavičius.
