Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas aiškina, kad svarbiausia norint neapsinuodyti – ilgai nelaikyti greitai gendančių produktų ant stalo.

„Tas maistas, kurį valgome, tikrai nėra sterilus, bet ten tų bakterijų yra labai nedidelis kiekis ir jokios rizikos nekelia. Bet jei yra šilta patalpa, paliekama ant stalo, natūralu, kad ten atsiranda galimybė tiems mikrobams daugintis.

O kai jie prisidaugina, tada jie gali sukelti virškinimo sistemos negalavimus, viduriavimą, pykinimą, vėmimą, viskas priklauso nuo tų bakterijų kiekio, nuo jų pavojingumo, kiek jos yra pavojingos, kokią riziką jos kelia“, – sako profesorius.
Rimantas Stukas

Anot pašnekovo, greit gendantiems produktams priskiriama žuvis, bet kokie patiekalai, kuriuose yra šiluma apdorotų produktų, grietinės.

„Jei po vaišių nededama į šaldytuvą, o paliekama ant stalo kitai dienai, jau yra rizika, kad ten pradės daugintis mikroorganizmai, bakterijos. Aišku, tokie patiekalai, kurie nepriskiriami greitai gendantiems, kokie sausainiai, bandelės, kur nėra mėsos sudėtyje, nėra kažkokio įdaro ar pyragas koks, kuris yra biskvitas, tokie tikrai nesuges.

Bet jei yra pyragas, kuris perteptas su kremu, arba padaryti kažkokie sveikuoliški pertepimai, koks jogurtas arba su grietine pertepimas, tada tikrai didelė rizika, kad atsiras bakterijų. Tai jau čia nesaugu. Labai svarbu, kad jeigu pagaminta per daug arba liko nesuvalgyta ant stalo lėkštėje sudėtas maistas, jo nelaikyti ant stalo, o dėti į šaldytuvą“, – sako R. Stukas.

Pasekmės gali būti mirtinos

Jei pavalgius vis dėl to pradėjo pykinti, nereikia skubėti kreiptis į medikus. Gydytojas gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas aiškina, kad apsinuodijus maistu, pirmieji simptomai pajaučiami maždaug po poros valandų, prasideda pykinimas, vėmimas ar skrandžio skausmai.

„Tas vėmimas – geras dalykas, jei maistas netinkamas, organizmas stengiasi jį išstumti lauk. Ir jei žmogus jaučia pykinimą, tada verta išvemti tą maistą, o ne slopinti vėmimo jausmą, nes tas maistas pateks į žarnas ir bus dar daugiau problemų“, – sako dr. V. Urbonas.

Pašnekovas pabrėžia, kad atskirti, ar tai paprasčiausias apsinuodijimas maistu, ar rimtesnės problemos – sudėtinga, tačiau įmanoma.

„Jei tai yra nesunkus apsinuodijimas, žmogus du ar tris kartus nusivėmė, jam palengvėjo, tada tikrai neverta kreiptis į daktarus. Svarbiausias simptomas, jei po vėmimo palengvėjo ir skausmas nėra stiprus, rimstantis, tada tai paprastas apsinuodijimas.

Bet jei vėmimas daugkartinis, jis vemia 5, 8, 10 ar daugiau kartų ir ypač, jei išsivėmus nepalengvėja, o vis tiek pykina, tąso, tada reikėtų važiuoti į ligoninę. Nes tai gali būti ne tik žarnyno infekcija, bet ir vienas iš ūminio kasos uždegimo požymių, kai žmogus vemia ir jam nepagerėja“, – sako dr. V. Urbonas.

Gydytojo teigimu, žarnyno infekcijos nėra itin pavojingos, jas galima nesunkiai išgydyti, tačiau pasitaiko ir komplikacijų.

„Žarnyno bakterijų yra labai daug. Salmoneliozė geriausiai žinoma liga, bet yra ir daugybė kitų pavadinimų ir jų neįmanoma atskirti be tyrimų. Bet lyginant su pankreatitu, tai mažai reikšmingos ligos. Jos sukelia nepatogumų, bet jas galima kontroliuoti, jas galima pagydyti.

Infekcija pasireiškia pradžioje pykinimu, vėmimu, tada prisideda viduriavimas, o galų gale karščiavimas. Tai tokia trijulė.

Komplikacijos, be abejo, pasitaiko. Maži vaikai, iki 2 metų, nusividuriuoja labai greitai, jie atvežami kone mirštantys, mūsų reanimacijoje prikelia juos iš ano pasaulio. Vyresni taip stipriai nenusividuriuoja, bet būna visko, būna ir suaugusieji dėl to patenka į reanimacija.

Aišku, būna liekamųjų reiškinių, žarnynas tampa labai jautrus, linkęs į viduriavimą, pasireiškia pilvo skausmai. Daliai žmonių po žarnyno infekcijų tas tęsiasi keletą metų. Bet nuo žarnyno infekcijos mirtingumas nedidelis, per 30 metų nei vienas vaikas nėra Lietuvoje miręs, dėl to labai didžiuojamės, nes miršta ir Prancūzijoje, ir Italijoje, ir kitose šalyse, o pas mus tokių atvejų nebūna, išgelbėjame“, – sako dr V. Urbonas.

Gydytojas perspėja, kad pasireiškus minėtiems simptomams, kreiptis į medikus yra būtina, nes tai gali būti ne tik infekcija, tačiau ir ūminis kasos uždegimas, kurio pasekmės būna labai liūdnos. Tiesa, ūminį kasos uždegimą sukelia ne apsinuodijimas maistu, o persivalgymas.

„Gausus, riebus maistas kartu su alkoholiu yra ta trijulė, kuri labai dažnai sukelia ūminį kasos uždegimą. Ir tas maistas gali būti labai geras, ekologiškas, superinis, labai brangus, iš gero restorano, alkoholis gali būti pats geriausias, brangiausias pasaulyje, jokio skirtumo, jei bus kasos uždegimas, jis bus vienodai ir nuo spirituoto vaisių vyno, ir nuo geriausio konjako. Čia daugiau reikšmės turi kiekis.

Tai yra pati baisiausia komplikacija. Mūsų amžinatilsis ministras (Juras Požėla – red. pas.) nuo to mirė, tai labai graudu, bet visame pasaulyje tai baigiasi tokiais liūdnais baisiais atvejais. Kasos uždegimas būna ir nuo visai kitų ligų, bet jei kalbame apie šventinę mitybą, po švenčių padaugėja ūminio pankreatito atvejų. Viską reikia daryti su saiku ir ypač vengti riebaus maisto, padažų, grietinės, labai riebių dešrelių“, – sako V. Urbonas.

DELFI jau anksčiau rašė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus specialistai pataria per šventes laikytis šių taisyklių, taip išvengsite apsinuodijimo maistu.

„Greitai gendančius maisto produktus laikykite šaldytuve. Žalią mėsą, paukštieną, žuvį, kiaušinius atskirkite nuo kitų produktų, marinuotą, kepimui paruoštą mėsą laikykite uždengtą šaldytuve.

Nepalikite pagamintų patiekalų ilgiau nei dviem valandoms virtuvės temperatūroje, nes šiltoje patalpoje bakterijos dauginasi ypač greitai. – paruoštus patiekalus suvartokite kuo greičiau, o nesuvalgytus laikykite šaldytuve taip, kad jie nesiliestų su termiškai neapdorotais produktais.

Nevartokite jokių įtarimą keliančių produktų, net neragaukite jų, o išmeskite“, – pataria Maisto skyriaus specialistai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)