Svarbiausia – laikas, praleistas kartu, kurį vertėtų suplanuoti, suderinti su kiekvienu šeimos nariu.
Klaidinga nuomonė apie mažus vaikus
Keturių vaikų mama, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė pasakojo, kad skirtingo amžiaus vaikų skiriasi ir poreikiai, ir mąstymas. Iki mokyklinio amžiaus vaikai yra judresni, jiems labiau norisi įvairių potyrių, smagių emocijų, jiems geriausios atostogos yra apskritai būti su tėvais kartu.
„Jiems smagu eiti į parką, važiuoti į sodybą, kartu pievoje atsigulus stebėti debesis ar skaičiuoti skruzdėles miške. Tokio amžiaus vaikui didžiausia dovana ir vertybė yra tėvų meilė ir laikas“, – teigė A. Landsbergienė.
Moteris pasakojo, kad augant vaikui, didėja jo poreikiai ir itin dažnai manoma, kad daugiausia dėmesio reikalauja maži vaikai, bet iš tiesų pastariesiems reikia tėvų fizinio buvimo šalia. Vyresni vaikai, nors jų elgesys yra patikimesnis, jie savarankiškesni ir saugesni, jiems reikia atostogų turinio.
„Su trejų ar ketverių metų vaiku gali paimti nužydėjusį pienės žiedą ir pūsti, stebėti, kaip jie krentai, jam tai yra fantastika ir tikrų tikriausios atostogos. Vyresnio vaiko, didesnė tikimybė, kad tai jau nesužavės, dėl to kažkur vykstant, jei norime edukacinės veiklos per atostogas, reikėtų pasidomėti, kokios yra laikytinos vietos, muziejai, kur būtų galima skaityti, tobulintis, gilintis“, – kalbėjo A. Landsbergienė.
Svarbu derinti su vaikais
Tiesa, kalbėdama apie atostogas su vaikais A. Landsbergienė priminė, kad daug kas priklauso ir nuo šeimos. Vienoms patinka judrios atostogos, per kurias šeima vežasi dviračius, plaukia baidarėmis, kita šeima yra sėsli, rami, paprasčiausiai nori gulėti paplūdimyje.
Skirtingo amžiaus atžalas auginanti pašnekovė pasakojo, kad planuodama atostogas su jais ji tariasi ir būtinai viską derina kartu.
„Daugiausiai reikia kalbėti apie derinimą su pačiais vaikais, kad dabar mes darysime tą, o po to tą, svarbu, kad nebūtų viskas sukoncentruota tik į mažuosius arba tik vyresniuosius“, – sakė moteris.
Kalbėdama apie atostogas su vaikais A. Landsbergienė teigė, kad ypač svarbu jas sąmoningai planuoti, nors kitiems gali atrodyti, kad taip jos praranda spontaniškumą ir žavesį. Pasak pašnekovės, leidžiant atostogas spontaniškai bus daugiau erzelio, daugiau įtampos negu sklandumo.
„Manau, verta paaukoti šiek tiek spontaniškumo tam, kad būtų visų bendras susitarimas ir ramybė“, – pasakojo keturių vaikų mama.
Atostogauti be vaikų – nieko blogo
Yra tėvų, kurie nori atostogauti be vaikų. Tokio žmonių pasirinkimo A. Landsbergienė nekritikuoja, tačiau, pasak jos, svarbu tą pateikti atvirai ir būti sąžiningu pačiam su savimi.
„Natūralu, kad kasdienybėje mes įsisukame į darbus, veiklas ir pabūti kartu su sutuoktiniu yra labai svarbu, dėl to, be jokios graužaties reikėtų tą daryti ir kitiems pasakyti, kad norime pabūti kartu, dviese, tai nieko blogo“, – sakė pašnekovė.
Gydytoja psichoterapeutė Kotryna Varevičienė teigė, kad dirbantys tėvai turi nedaug galimybių pabūti su savo vaiku, todėl atostogos yra tas metas, kada tėvų dėmesys vaikui galėtų būti pilnas ir nedalomas, netrikdomas kasdieninės tėvų kovos už būvį.
Priklausomai nuo vaiko amžiaus, buvimo su tėvais svarbumas gali svyruoti nuo gyvybiškai būtino iki labai palaikančio, kas reikalinga ir suaugusiam žmogui. Mažyliai išmoksta jaustis saugūs, pažinti save, saugiai tyrinėti aplinką, pasitikėti savimi ir kitu. Tai labai svarbu tolimesniame vaikų kelyje realizuojant gyvenimo siekius, leidžia išvengti nereikalingo nerimo, suteikia pasitikėjimo, toleravimo, padeda išlaikyti stabilesnę nuotaiką esant sunkumams.
Pagal dabar populiarią psichoanalitinėje vaiko raidos sampratoje prisirišimo teoriją, žmogus su savo tėvais ir pirmaisiais globėjais išmoksta saugiai prisirišti ir kurti saugius ramius pasitikėjimo santykius ir šitą sugebėjimą gali vėliau pritaikyti su kitais žmonėmis. Negavusiems pakankamai meilės, šilumos, atspindėjimo vaikams vėliau sunku kurti meile ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Meilės troškimą, nerimą jie bando malšinti daiktais, keičia partnerius, nesugeba bendradarbiauti, išbūti žmonių kolektyve, produktyviai dirbti su kitais.
Svarbu pasitarti su vaikais
Pasak pašnekovės, nėra jokių griežtų rekomendacijų, ką šeima turėtų veikti atostogų metu.
„Anksčiau minėti psichologiniai procesai vyksta ir „tinginiaujant“, „nieko neveikiant“, juk svarbu tiesiog būti kartu, dalinantis jausmais, kad ir tingiai drybsant paplūdimyje arba kartu ruošiant pietus, žiūrint filmą, aptariant išgirstą muziką ar perskaitytą knygą, padedant sode ar darže tėvams ar seneliams. Vaiko diena turi būti struktūrizuota ir planuojama kartu pasitariant, kas bus veikiama, nes planavimas, dienos suskirstymas suteikia papildomo saugumo, leidžia mokytis numatyti, planuoti, laiką investuoti pagal poreikius“, – kalbėjo gydytoja psichoterapeutė.
Moteris priminė, kad būtina atsižvelgti į tai, kad vaikai yra labai smalsūs, jie trokšta pažinti aplinkinį pasaulį, galvos smegenys, ypač ankstyvoje vaikystėje vystosi labai greitai ir tai galima panaudoti jų papildomam lavinimui, bei tenkinti jų begalinį poreikį pažinti. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad svarbiausia būti kartu neapkraunant vienas kito nurodymais, reikalavimais, primesta nuomone, kritika. Šiuo atveju svarbiau kuriami santykiai nei mokomųjų užsiėmimų ar varginančių kelionių organizavimas.
Gydytoja psichoterapeutė teigė, kad nėra taip svarbu, kokia veikla užsiimsite, svarbu kaip bendrausite, kaip sveikai gyventi vaikai išmoks iš mūsų pačių. Sveikas gyvenimo būdas reikalauja dėmesio ne tik jausmams, mintims, bet ir fiziniam kūnui. Todėl svarbu judėti, gerai maitintis natūraliu maistu, pasisemti jėgų ateinantiems mokslo metams, žiemos sezonui.
„Niekam ne paslaptis, kad vaikai daugiau išmoksta iš šalia esančio pavyzdžio nei iš pamokymų. Leiskime vaikams pažinti mus. Būkime tokiais, kuriais norėtųsi sekti, o vaikus apgaubkime nuoširdžiu dėmesiu bei saugiai nubrėžtomis ribomis. Pastaroji frazė kalba ir apie begalinio norų tenkinimo žalą. Suaugusių tvirtumas, ribų žinojimas taip pat padeda vaikams jaustis saugiai ir prisitaikyti prie gyvenimo realybės“, – patarė K.Varevičienė.
Pašnekovė priminė, kad yra ypač svarbu paisyti vaiko norų, tartis su vaiku, kas jam būtų geriau. Šiuolaikinėje į pasiekimus orientuotoje visuomenėje tėvai dažnai bando per vaikus realizuoti savo lūkesčius, suvaržydami vaiko asmenybę primestiniais dalykais verčia vaiką patirti kančią bijant nuvilti tėvus, verčia jaustis neefektyviu.
„Teko matyti daug jaunų žmonių, kurie belavinant taip perkraunami, kad jų potencialas iš tikrųjų ne vystomas, o sužalojamas ir net susergama psichikos ligomis. Ir visa tai įvyksta tėvams gero benorint. Taigi, neverskime vaikų būti tokiais, kokie mums patinka, o leiskime reikštis jų unikalioms savybėms, tik skatindami, pagirdami, patardami, padėdami ar brėždami saugias ribas“, – patarė gydytoja psichoterapeutė.
Renkasi sanatorijas
Tai, kad tėvai vis dažniau stengiasi diegti sveikatingumo idėjas ir jas derinti su laisvalaikiu, pastebi sanatorijos „Eglė“ direktorius Arvydas Balčius. Vyras teigė, kad vis dažniau sulaukia klientų, atvykstančių su vaikais. Tas ypač pastebima per moksleivių atostogas.
„Atvyksta daug jaunų šeimų, vieni linkę pailsėti, pavyzžiui tėvai eina į atpalaiduojamas procedūras, vaikai laiką leidžia žaidimų aikštelėse, kiti pratina vaikus grūdintis ir eina su jais į specialiai tam skirtus užsiėmimus, kiti rūpinasi vaikų imuninės sistemos stiprinimu ar gydymu“, – sakė direktorius.
Vyras pasakojo, kad su atžalomis tėvai dažnai neretai traukia į druskų kambarius, taip aiškindami ir pratindami juos prie sveikatingumo įpročių.
