Kasmet į šalį atkeliauja 47 milijonai nelegalių cigarečių pakelių. Tokius duomenis skelbia portalas beseselio.lt. Nors pamažu šešėlinė cigarečių rinka traukiasi, tačiau ji vis dar sudaro apie 30 proc. visos tabako rinkos. Ką su šiais pinigais būtų galima nuveikti ir kur jie keliauja ištraukti iš šešėlio DELFI teiravosi žinomų Lietuvos ekonomistų.
Nelegaliai uždirbantieji kiša koją gyventojams
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad kontrabandinių cigarečių daromą žalą valstybei reikėtų skaičiuoti ne tik pagal nesurinktą akcizo mokestį, bet ir pagal nesumokėtą PVM bei gyventojų pajamų mokestį. Anot jų, sudėjus visas šias sumas, nuostolis, kurį Lietuva dėl nelegalios rinkos patiria kasmet, dar gerokai šoktelėtų.
„Esame panašiai skaičiavę, kad dėl nesumokėto PVM ir akcizo mokesčio, vien dėl cigarečių kontrabandos valstybė praranda iki 100 mln. eurų per metus. Aišku, įvertinus ir kitų prekių kontrabandą, mūsų praradimai dar didesni. Tai yra nemaža suma valstybės biudžete“, - teigia vyriausias „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jam antrina ir „Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis atkreipia dėmesį, kad prekyba nelegaliais rūkalais sudaro visą grandinę šešėlinių pinigų, kurie vėl sugrįžta į legalią rinką ir gali pridaryti nemenkos žalos kiekvienam gyventojui.
„Tada būna nesumokėti ir gyventojų pajamų mokesčiai tiems gyventojams, kurie gamintų tokius produktus Lietuvoje. Taip pat ir pardavėjai, kurie parduoda nelegalią produkciją, juk neturi išsiėmę pardavėjų licencijų. Visa ta grandinė yra šešėlyje. Tas produktas yra realizuojamas visiškai nemokant mokesčių. Šešėliniai pinigai vėliau vėl patenka į ekonomiką ir konkuruoja su nešešėliniais pinigais. Tarkime, jeigu vienas ar kitas asmuo prasigyvena iš kontrabandinės prekybos, nusiperka penkis butus Vilniaus centre ir taip sukelia kainas, kiti žmonės, kurie uždirbo pinigus legaliai, negali įsigyti to būsto“, - aiškina Ž. Mauricas.
Be to ekonomistas pastebi, kad neretai tokius pinigus nelegalų verslą sukantys asmenys bando legalizuoti ir todėl investuoja į kitus verslus, kurie sukuria nelygią konkurenciją tam tikrose srityse.
„Dažnai tai būna maitinimo įstaigos, nes labai patogu tuos pinigus legalizuoti arba, kitaip tariant, išplauti, nes niekas nesužiūrės, kiek klientų buvo ir kiek kepsnių jiems iškepta. Tokios įmonės tikslas nėra uždirbti pelną iš veiklos, tikslai yra kiti ir tada su tokia įmone tenka konkuruoti kitoms, sąžiningoms, kurios tikrai nori uždirbti iš tokio verslo“, - teigia Ž. Mauricas.
Dėl visų šių veiksnių pinigų suma, kurią valstybė kasmet praranda dėl nelegalių rūkalų, ekonomistų skaičiavimais gali būti didesnė keliolika ar net keliasdešimt milijonų eurų.
Būtų galima pakelti pensijas ir atlyginimus
Vis dėlto, jei šaliai vieną dieną pavyktų visus 88 ar 100 milijonų eurų ištraukti iš šešėlio, ką su jais būtų galima nuveikti ir ar tai pajustų Lietuvos gyventojai?
„Ką galima nuveikti, fantazijos klausimas. Daug ką galima nuveikti. Didinti investicijas į infrastruktūrą, mokyklas, viešojo sektoriaus atlyginimus“, - teigia N. Mačiulis. Ekonomistas skaičiuoja, kad kiekvienam pensininkui per metus būtų galima skirti papildomus 167 eurus arba kiekvienam mokytojui ir policininkui mėnesinis atlyginimas galėtų padidėti net 210 eurų.
„Tų lėšų užtektų neapmokestinamam pajamų dydžiui (NPD) pakelti. Tokios sumos praktiškai užtektų NPD pakelti net iki minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Padidėtų mažai uždirbančiųjų pajamos, atitinkamai padidėtų ir vartojimas. Arba būtų galima didinti užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams. Galimybių labai daug“, - aiškina N. Mauricas.
Šiuo metu neapmokestinamas pajamų dydis yra 166 eurų, o minimalus atlyginimas – 325 eurai. N. Mauricas taip pat pastebi, kad šiuo metu lėšos prarandamos dėl kontrabandinių rūkalų prekybos sudaro maždaug 1 procentą viso valstybės biudžeto. Taigi ištraukus pinigus iš šešėlio būtų galima padengti šiuo metu esantį biudžeto deficitą: „Jeigu to procento nebūtų, tai Lietuvoje nebūtų deficito, būtų subalansuotas biudžetas“.
Tokios pat nuomonės laikosi SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jis pastebi, kad jau ir dabar matomas pokytis renkant akcizo mokestį ir tai gali turėti gerų pasekmių bandant sumažinti biudžeto deficitą.
„Akcizų surinkimas gerėja ne tik palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bet gerėja net ir palyginus su planais. Plane jau yra įdėta tam tikra kova su kontrabanda ir suplanuotas tam tikras pajamų augimas. Bet jeigu surenkama daugiau nei buvo planuota, tai reiškia sekasi kovoti geriau nei tikėtasi. Svarbiausia, tai gali pagerinti net ir paties biudžeto fiskalinį deficito rodiklį, o tai reiškia, kad reikėtų mažiau skolintis. Jeigu reikia mažiau skolintis, mažiau palūkanų sumoki kreditoriams“, - teigia G. Nausėda.
Kasmet – po Nacionalinį stadioną
Ekonomistas G. Nausėda šypsosi, kad yra ir vaizdingesnių pavyzdžių, kurie leistų įsivaizduoti, kaip suma, prarandama dėl cigarečių kontrabandos, galėtų būti realizuojama.
„Už tokią sumą per vienerius metus galima būtų pastatyti Nacionalinį stadioną. Kiekvienais metais būtų galima pastatyti po Nacionalinį stadioną. Ne kažkokį, o labai rimtą objektą, kur būtų negėda atsivežti Anglijos rinktinę sužaisti su Lietuva“, - juokiasi ekonomistas.
Panašūs pavyzdžiai pateikiami ir puslapyje beseselio.lt. Už tokią sumą, kurią valstybė praranda dėl kontrabandinių cigarečių rinkos, būtų galima finansuoti bendrabučius visiems studentams arba kiekvienam moksleiviui mokyklos baigimo proga padovanoti naują motorolerį. Taip pat tokias lėšas būtų galima skirti krašto apsaugai: kasmet nusipirkti po 2 modernius sraigtasparnius, įsigyti 21 „Abrams“ tanką arba kasmet įsigyti šešis F16 naikintuvus.
Pateikiama ir šmaikštesnių pavyzdžių. Už tokią sumą Lietuvos futbolo rinktinė kasmet galėtų pasisamdyti gerai žinomus futbolininkus Cristiniano Ronaldo ir Lionelį Messi. Pinigai galėtų būti išleisti nuperkant kiekvienam pensininkui po 19 colių televizorių. N. Mačiulis šypsosi, kad už tokią sumą kasmet pavyktų pastatyti po dvi Kauno Žalgirio arenas.
Anot ekonomisto G. Nausėdos, iš šešėlio ištrauktus pinigus panaudoti yra du keliai. Vienas – infrastruktūrai bei didesniam savivaldybių rėmimui. Kitas – mokesčių naštos mažinimui.
„Man kaip ekonomistui, aišku, labiau norėtųsi, kad geriau surenkant mokesčius, geriau juos administruojant, atsirastų galimybių mažinti mokesčių naštą. Mes žadėjome ir verslui, ir gyventojams sumažinti mokesčius tada, kai Lietuvos ekonomika vėl atsistos ant kojų. Taip kalbėjome 2009 metais, kad štai viskas normalizuosis ir tada atstatysime ir PVM į tą dydį, kuris buvo, ir kitus mokesčių tarifus. Bet, kaip matome, niekas nebuvo atstatyta. Atvirkščiai – atsirado naujų naujų mokesčių, kai kurie padidėjo dar labiau“, - svarsto G. Nausėda.
Vis dėlto ekonomistas atkreipia dėmesį, kad pinigus, kurie kol kas „kažkur girioje“ dalinti lengva.
Rezultatus rodo surenkami mokesčiai
Ekonomistai pastebi, kad nors šešėlinė prekyba nelegaliais rūkalais traukiasi pamažu, rezultatai matomi pagal surenkamus akcizo mokesčius ir valstybės bei savivaldybių biudžetų augimą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis 2015 metų rugsėjo mėnesį surinkta daugiau nei 97 tūkst. eurų akcizų mokesčio. Tai yra beveik 17 proc. didesnė suma nei buvo tikėtasi surinkti pagal planą. Nors skaičiai džiuginantys, tačiau taip pat pastebima, kad ši suma net beveik 20 procentų mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu buvo surinkta 2014 metais.
Vis dėlto ilgesnio periodo duomenys rodo, kad surenkamų akcizų mokesčių suma didėja. 2015 metų sausio – rugsėjo mėnesiais surinkta daugiau nei 839 tūkst. eurų akcizų mokesčio. Tai yra 16,7 proc. daugiau nei buvo tikėtasi ir 10 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais.
„Surenkamas didesnes pajamas už tabako gaminius šiemet lemia padidinti akcizų tarifai ir susitraukusi nelegali prekyba. Šiemet sumažėjusi šešėlinė cigarečių rinka ir toliau išlieka sąlyginai mažesnė nei pirmaisiais pokriziniais metais“, - aiškina VMI komunikacijos vadovas Darius Buta.
Tuo tarpu ekonomistas N. Mačiulis pastebi, kad šešėlinės rinkos traukimasis prisidėjo ir prie valstybės bei savivaldybių biudžeto augimo: „Kadangi kontrabanda sumažėja po kelis procentus per metus, labai sunku pamatyti, kur atsiranda nauda Lietuvos gyventojams. Atkreipsiu dėmesį į tai, kad šiemet valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamos, netgi lėčiau augant ekonomikai, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius buvo 7,5 proc. didesnės nei prieš metus. Prie to prisidėjo ir kontrabandos sumažėjimas, ir mažesnė dalis atlyginimų mokama vokeliuose“.
Ekonomistas skaičiuoja, kad dėl sumažėjusios nelegalios prekybos Lietuvos biudžetas buvo papildytas 20 milijonų eurų, tačiau jis pastebi, kad nors pokyčiai nėra ryškiai matomi, pajusti juos įmanoma.
„Aišku, kad nebuvo pasakyta, kad dėl sumažėjusio šešėlio padidinsime mokytojams ar gydytojams atlyginimus. Taip nėra planuojamas biudžetas. Bet vistiek turėkime omeny, kad kažkiek didėjo ir minimalus mėnesinis atlyginimas, ir buvo kompensuotos senatvės pensijos, nesumokėtos krizės metais, ir kitose socialiai ir ekonomiškai reikšmingose srityse didėjo valstybės išlaidos. Galų gale, valstybei reikėjo mažiau skolintis. Manau, kad Finansų ministerija galėtų skirti daugiau dėmesio viešajai komunikacijai, kam padidėjusios biudžeto pajamos suteikia naudos ir kur jos yra nukreipiamos“, - teigė N. Mačiulis.
Visi ekonomistai vienbalsiai sutaria – kontrabandinių cigarečių gabenimas, pardavimas, pirkimas ir rūkymas didžiąja dalimi priklauso nuo visuomenės požiūrio ir jam pamažu keičiantis gali dar labiau susitraukti nelegali rūkalų rinka.
