Kiekvieną vėlyvą pavasarį, kai mokyklose prasideda brandos egzaminų maratonas ir iš karto po jo, socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasipila moksleivių nusiskundimai apie per sudėtingas egzaminų užduotis, blogus vertinimus, neišsprendžiamus uždavinius ir kitus moksleivių patirtus siaubus.
Dar prieš egzaminus dažnai tenka girdėti, kad šiandien mokiniams tenka per didelis krūvis ir, negana to, stresą prieš egzaminus dar labiau varo tėvai. Tik ar iš tiesų taip vadinami abitūros egzaminai toks siaubingas ir emociškai bei fiziškai nepakeliamas išbandymas jaunam žmogui? Ar apskritai ne per daug sureikšminame patiriamą stresą ir ar iš tiesų jis gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus. Apie tai DELFI konferencijoje kalbėjo sertifikuotas streso ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka.
Pataria nepasiduoti mokytojų spaudimui
Kad moksleiviams prieš egzaminus įtampą kelia kai kurių mokytojų elgesys – ne paslaptis. Tokia patirtimi konferencijos metu pasidalino ir skaitytoja Agnė. Ji teigė puikiai pamenanti situacijas, kai mokytojai mokiniams per prievartą brukdavo mintį, kad šie turėtų nelaikyti vieno ar kito egzamino, mat nesėkmė garantuota. Skaitytojai paklausus, ką derėtų daryti susidūrus su tokiu spaudimu, L. Mackevičius juokavo, kad reikėtų parašyti laišką į švietimo ministeriją.
Vis dėlto streso valdymo konsultantas pripažino, kad kai kurie mokytojai tokių metodų griebiasi norėdami paskatinti mokinius labiau pasitempti ir susikaupti mokslui.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad mokytojai tai daro norėdami gero. Iš esmės jie galbūt galvoja, kad tai tą mokinį truputį pastūmės, galbūt tai yra mokykla, kuri galvoja, kad stresas padeda ir to streso reikia dar daugiau. Tai aš labai tikiuosi, kad tai yra iš tos pusės“, - teigė pašnekovas.
Tačiau lengvai tokiam spaudimui specialistas pataria nepasiduoti ir pačiam objektyviai įvertinti savo galimybes. Jo teigimu, jei manai, kad tau tas egzaminas yra reikalingas ir tu sugebėsi jį išlaikyti, užsibrėžto tikslo būtina siekti ir palygino šią situaciją su krepšinio realijomis.
„Kadangi Lietuva yra krepšinio šalis, savaitgalį įvyko toks įvykis - „Neptūnas“ užmetė „Žalgiriui“ daugiau nei 20 taškų. Vieni sako, kad ne, „Neptūnas“ toli gražu negali prilygti „Žalgiriui“, bet, pasirodo, gali. Tai yra nusiteikimo klausimas. Aš sakyčiau, kad lygiai tas pats yra su ruošimusi egzaminų ir klausymu kitų nuomonės“, - aiškino L. Mackevičius.
Tuo tarpu M. Zakarka moksleiviams patarė nesivelti į bereikalingus ginčus ir dėmesį sukoncentruoti į mokymąsi: „Pats žmogus geriausiai žino, kiek jis yra pasiruošęs. Aš siūlyčiau nesivelti į bereikalingus ginčus ar diskusijas, ar man pavyks, ar nepavyks, o tiesiog daryti viską, jeigu turi užsibrėžęs tikslą, kad pavyktų. Kartais reikia net šiek tiek atsiriboti nuo įvairias nuomones sakančių ir turinčių žmonių“.
Pataria nesiautėti vakarėliuose
Dažnai sakoma, kad studentui pasiruošti egzaminams pritrūksta vienos nakties. Paskutinę naktį mokytis ir bandyti į galvą susidėti informaciją, kurios nesuvirškino iki šiol, bando ir dažnas abiturientas. Tačiau konferencijos dalyviai laikėsi sutartinos nuomonės, kad tai – ne pats geriausias sprendimas.
„Aš pačias pirmąsias sesijas jau universitete tikrai nemažai paskutinių naktų skirdavau mokslams, bet paskui supratau, kad nei tas rezultatas geresnis būna, nei aš gerai jaučiuosi nuėjęs į egzaminą, tai po to turėjau tokią nusistovėjusią nuostatą, kad paskutinis vakaras prieš egzaminą yra skirtas tiesiog ramiai pabūti, paskaityti knygą, pažiūrėti krepšinį ar filmą, anksčiau nueiti miegoti, ryte sočiai papusryčiauti ir geros nuotaikos eiti į egzaminą. Po kelių kartų pamačiau, kad rezultatai netgi geresni arba tokie patys“, - savo asmenine patirtimi dalijosi M. Zakarka.
Tuo tarpu L. Mackevičius atkreipė dėmesį, kad jei studento ar moksleivio tikslas yra ne kažką išmokti, o tiesiog išlaikyti egzaminus, galima mokytis ir paskutinę naktį, tačiau tuomet nereikėtų tikėtis jokios išliekamosios vertės.
„Aš pažįstu žmonių, kurie kažkokiais antgamtiškais būdais gali nemiegoti pora parų. Bet vėlgi, ne kas kitas jį laiko kaip stresas. Žmogus visokiais simuliantais užsiturbina ir tas dvi dienas mokosi. Greičiausiai išliekamosios vertės nėra, bet tuo metu, jeigu jam pavyksta gauti tuos klausimus, kuriuos ruošėsi, jam pavyksta prašliuožti ir viskas yra gerai. Jeigu kalbame apie ilgalaikę perspektyvą, paskutinės nakties laikas yra niekam nereikalingas ir nenaudingas. Geriausia yra mokytis po gabaliuką kiekvieną dieną, o paskutinę naktį gerai išsimiegoti. Mažų mažiausiai 6-7 valandas. Tikrai nepatartina paskutinį vakarą gerai užbaliavoti “, - juokėsi L. Mackevičius.
Į tokią konferencijos dalyvio repliką suskubo sureaguoti ir DELFI skaitytoja, kuri klausė, ar sesijos metu apskritai geriau atsisakyti vakarėlių, ar tai reikėtų vertinti kaip atsipalaidavimo būdą. Žurnalistei pajuokavus, kad skaitytoja greičiausia yra studentė ir jai šis klausimas aktualus, prasidėjus kelias savaites trunkančiam įtemptam laikotarpiui, progos pašmaikštauti nepraleido ir L. Mackevičius. „Čia vakarėlis trunka kelias savaites?“ - juokėsi jis.
Vis dėlto, abu konferencijos dalyviai šiuo klausimu laikėsi vieningos pozicijos – viskas gerai, kas su saiku, tačiau ūžauti iki paryčių kai iki egzamino liko kelios dienos, nepatartina. Be to, akcentavo pašnekovai, reikėtų turėti saikingą požiūri į alkoholio vartojimą.
Visas linksmybes tiek L. Mackevičius, tiek M. Zakarka patarė pasilikti po egzaminų.
„Kalbant apie savęs apdovanojimą – išlaikiau egzaminą, jaučiuosi gerai, praėjau dar vieną etapą ir noriu paminėti – tai yra privalomas dalykas. Ar tai bus nuėjimas į filmą, ar tai bus nuvažiavimas į „Snow areną“ ar tai bus nušokimas nuo televizijos bokšto su guma“, - teigė L. Mackevičius.
Atkirto virkaujantiems po egzaminų
DELFI skaitytojai konferencijos dalyvių taip pat prašė įvertinti, ar stresas prieš egzaminus ir moksleivių pasipiktinimas tuoj po jų yra pagrįsti, ar tai nėra tik tam tikras šou ir siekis atkreipti į save dėmesį.
Anot M. Zakarkos, taip gali pasirodyti todėl, kad moksleiviai šiais laikais labai lengvai savo pasipiktinimą ar nusivylimą gali paviešinti socialiniuose tinkluose, o jų įrašus netrunka pasigauti ir žiniasklaida, todėl savotiškas nusiskundimų bumas ir įsisuka.
„Aš manau, kad kuo daugiau kartų tą patį klausimą kelia, po to jie tuo įtiki patys. Kita vertus, visi esame žmonės ir kartais kažko neišsprendę ieškome natūralių pasiteisinimų, bet, man atrodo, kad žmogus jau toks yra, kad pirmiausiai apkaltins visus kitus, bet ne save“, - teigia jis.
Tuo tarpu L. Mackevičius atkreipia dėmesį, kad visuomenėje visuomet yra žmonių, turinčių aukos požiūrį ir tų, kuriems būdingas laimėtojo požiūris.
„Jeigu žiūrėtume į visą Lietuvą, visą laiką bus tų žmonių, kurie viskuo bus nepatenkinti ir visus kaltins, pradedant nuo Grybauskaitės ir baigiant vietiniu meru, ir tokių, kurie prisiims asmeninę atsakomybę. Gali kaltint, ką nori. Gali kaltinti tėvus, kad tavęs neparuošė, bet jauniems žmonėms, ir tiems patiems mokytojams nuo pat mažų dienų galioja labai aiški viena tiesa – pats esi atsakingas už savo pasirinkimus. Labai gerai, kad tėvai ir mokykla tam tikru laikotarpiu padeda priimti teisingus sprendimus, bet ne veltui sakoma, kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. Laimėtojas nereiškia, kad jis yra optimistas arba kaip strutis įkiša galvą į smėlį ir sako – nieko nevyksta. Ne, ne taip. Jis gali sakyti – okey , blogai parašiau egzaminą, galbūt jis buvo labai sudėtingas, bet aš nekaltinu egzaminų centro, nekaltinu mokytojos, kuri manęs neparuošė, nekaltinu savo tėvų, aš sakau – aš esu nepatenkintas situacija, ką aš dabar darysiu, kokie mano veiksmai, kokios man pagalbos reikia? Imu ir darau“, - teigė L. Mackevičius.
Prastos žinios stresuojantiems
Streso valdymo specialistas taip pat pasidalino įžvalgomis, kurios ypač suklusti turėtų priversti jau ilgą laiką jaučiančius nevaldomą stresą. Anot pašnekovo, tam tikrų požymių, kurie atsiranda ilgą laikotarpį patiriant stresą, ignoravimas gali privesti prie itin skaudžių pasekmių, net invalidumo.
„Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra nustačiusi, kad 2020 metais stresas ir su stresu susijusios pasekmės tokios kaip depresija, perdegimas bus antra priežastis lemianti liginį invalidumą. Taip, nevaldomas stresas yra problema“, - pripažino jis.
Vis dėlto, anot specialisto, streso bijoti nereikia ir šiuo metu, įsitikinęs jis, visuomenėje gana gaji nuomonė, kad bet koks stresas yra blogai, nėra teisinga.
„Straipsniai žiniasklaidoje, streso konsultantų interpretacijos, kartais galbūt ir mano, lemia tai, kad žmonės stresą mato kaip baubą. Taip nėra. Stresas yra energijos kiekis ir tik nuo žmogaus priklauso, kur jis tą energiją padės“, - pabrėžia specialistas.
Tačiau, aiškina jis, dėl streso atsirandančių simptomų ignoruoti nederėtų, mat laikui bėgant pirmieji, rodos, nežymūs simptomai, gali virsti rimtais sveikatos sutrikimais.
„Yra penkios streso stadijos, nenoriu labai išsiplėsti, bet prasideda nuo tokių dalykų kaip paprastas nuovargis, suprastėję santykiai, depresinės liūdnos nuotaikos, po to atsiranda pirmi pavojaus ženklai – pradeda skaudėti nugarą, galvą. Jeigu mes tai metai iš metų ignoruojame, tai priveda prie ligų. Bet tai ne pats stresas sukelia ligą. Stresas, konkrečiai kortizolis, kuris yra steroidinis hormonas, alina mūsų imuninę sistemą, ją tiesiog išjungia. Bet tai neatsiranda per dieną ar dvi“, - teigia pašnekovas.
Anot jo, tokių skausmų ignoravimas, kai žmogus nedirba su savimi ir nekeičia savo požiūrio, iš tiesų gali baigtis net invalidumu.
