Keičiantis klimatui, kinta ir įvairių gyvūnų įpročiai. Tai ypač atsispindi Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių elgsenoje.
Lietuvos zoologas, biomedicinos mokslų daktaras Kazimieras Baranauskas pasakojo, kad šikšnosparnių įtaka ekosistemoms yra itin didelė. Dalindamasis argumentais paminėjo, jog Europoje gyvena tik vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai.
„Kai kurių rūšių šikšnosparniai minta uodais, kiti – naktiniais drugeliais, vabalais. Vien Lietuvos Edukologijos universiteto gamtininkų iškeltuose inkiluose apsistoja per 30 tūkstančių šikšnosparnių. Šiltuoju metų laiku jie suėda 10 tonų uodų“, – teigė specialistas.
Inkilai labai svarbūs prisidedant prie šių žinduolių apsaugos ir gerovės. Pastaruosius galima kelti bet kuriuo metų laiku, išskyrus žiemą.
K. Baranauskas taip pat pridūrė, jog kiti šikšnosparniai, kurie apsistoja pastatuose, uoksuose, paukščių inkiluose, po medžių žieve, o jų turėtų būti dar ne viena dešimtis tūkstančių, taip pat nepasnikauja.
„Tam, kad prasimaitintų, kiekvienas žvėrelis per naktį turi pasigauti apie 3-5 tūkstančius uodų“, – skaičiuoja gamtininkas.
Štai atogražų kraštų miškuose gyvenantys vaisiaėdžiai šikšnosparniai taip pat nenusileidžia savo svarba.
„Vaisiaėdžiai šikšnosparniai yra patys geriausi augalų įvairovės palaikytojai – sėklų, vaisių išplatintojai, po jų jau seka lokiai ir tik tuomet paukščiai. Yra ne viena dešimtis žmonėms labai svarbių augalų, kurių žiedus apdulkina tiktai šikšnosparniai“, – dėstė pašnekovas.
Mūsų krašte aptinkama 15 šių žinduolių rūšių. Rudieji nakvišos – šikšnosparniai, kurie dėl tam tikrų priežasčių randami žiemojantys jau ir Lietuvoje.
„Kadangi per visą šalies istoriją žiemojančių rudųjų nakvišų aptikta tik penketą kartų, apie priežastis, lėmusias tai, galime tik spėlioti: galbūt padarė įtaką paskutiniaisiais dešimtmečiais padidėjęs domėjimasis šikšnosparniais, o gal tiesiog gausėja rudųjų nakvišų. Taip pat tai galėjo paskatinti ir švelnesnės žiemos, klimato šiltėjimas ar kitos priežastys“, – mintimis dalijosi K. Baranauskas.
Anot gamtininko, šie – patys stambiausi mūsų šalyje šikšnosparniai – šiltuoju metų laiku aptinkami besimaitinantys virš didesnių vandens telkinių, parkuose, gyvenvietėse, miestuose. Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos duomenimis, manoma, kad netinkamose žiemavietėse žūva apie 30–50 proc. rudųjų nakvišų.
„Kalbant apie žiemojimą, Lietuvoje pasilikusių žiemai rudųjų nakvišų vieną kartą buvo aptikta tuopos uokse, keturis kartus – pastatuose“, – teigė specialistas.
Šikšnosparnių ekologija bei etologija dar labai mažai ištirta.
Pasak K. Baranausko, derėtų pažymėti, kad apskritai gyvūnijos įvairovė pasaulyje yra dar labai menkai ištirta. Paskutiniųjų dešimtmečių gyvūnijos įvairovės tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad neaprašytų rūšių galėtų būti apie šimtą kartų daugiau nei jau žinoma.
„Faunistiniai darbai, nepaisant jau kelių šimtmečių sistematikų triūso, galima teigti, dar tik prasideda, įsibėgėja“, – kalbėjo šikšnosparnių žinovas.