Tai, kad mažesnių miestelių gyventojai rečiau naudojasi el. paslaugomis – nėra jokia paslaptis. Žmonėms trūksta ne tik žinių, kur ir kokiu klausimu jie turi teisę kreiptis, bet ir įgūdžių, tad specialistai pastebi, kad jie dažniau linkę ateiti į tam tikras institucijas ir konsultuotis gyvai.
© Organizatorių archyvas

Vis dėlto naudojimasis el. paslaugomis gyventojams sutaupytų laiko, tad kaip ne didmiesčių gyventojus paskatinti drąsiau naudotis el. paslaugomis?

Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė ir Pasvalio M. Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė įsitikinusi, kad problema – ne menkos infrastruktūros galimybės, bet žmonių turimos žinios.

„Galimybės pasinaudoti el. paslaugomis yra sudarytos tiek miestų, tiek mažų miestelių gyventojams, remiantis Informacinės visuomenės plėtros komiteto 2016 m. 9 mėnesių apžvalgos, projekto „Bibliotekos pažangai“ duomenimis. Siekiant panaikinti infrastruktūros netolygumus mieste ir kaime ypatingas dėmesys buvo skiriamas bibliotekų kompiuterizavimui“, - komentavo ji.

Pašnekovė primena, kad anksčiau didmiesčiuose viešai pasiekiama infrastruktūra naudotis internetu dažnai buvo geresnė, bet dabar situacija yra pasikeitusi.

„Projektai „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo kūrimas“, „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra“, „Bibliotekos pažangai“ suteikė gyventojams vienodas IT naudojimosi galimybes, nes didelė dalis kompiuterių ir kitos techninės įrangos projekto metu buvo skirta būtent kaimo bibliotekoms. Ši kryptinga veikla davė vaisių: jau 2011 m. 97 proc. kaimo bibliotekų buvo aprūpintos viešąja interneto prieiga“, - įvardija ji.

Tačiau svarbu ne tik technika. D. Abazoriuvienė vardija, kad kaimiškose vietovėse, mažuose miesteliuose gyvena daugiausia vyresnio amžiaus, žemesnio išsilavinimo asmenys, mažai jaunų, darbingo amžiaus žmonių, todėl ten buvo pradėti įvairūs gyventojų mokymai.

Pasak jos, pastebima, kad bibliotekose pagrindiniai kompiuterių vartotojai – vaikai ir suaugę, kurie dėl finansinių apribojimų negali sau leisti įsigyti kompiuterio. Tokie vyresnio amžiaus žmonės ir kreipiasi į įvairias institucijas.

„Reikia žmones šviesti, mokyti, paprastinti pačias el. paslaugas, nes daugelį atbaido sudėtingas naudojimasis, - siūlo D. Abazoriuvienė. - Reikia skatinti žmones aktyviau lankytis bibliotekose, įžvelgti jų teikiamų paslaugų naudą.“

Ji vardija, kad gebėjimas naudotis el. paslaugomis ne tik taupo laiką ir pinigus, bet ir ugdo gyventojų informacinį išprusimą bei informacinę kultūrą, sudaro prielaidas kurti naują tarpusavio bendravimo aplinką, sudaro sąlygas gyventojams spręsti socialinius ir visuomeninius klausimus.

Pašnekovė primena, kad internetu galima kelti kvalifikaciją nuotoliniuose mokymosi kursuose, rasti reikiamos informacijos, palaikyti ryšius ir naudotis el. paslaugomis: pildyti įvairius dokumentus, deklaruoti mokesčius, ieškoti darbo, naudotis elektronine bankininkyste ir t.t.

„Tuo pačiu bibliotekose reikia atnaujinti ir plėsti kompiuterinės technikos bazę, kelti darbuotojų kvalifikaciją. Manau, kad tai padės dar labiau gyventojams pasitikėti bibliotekomis ir jų teikiamomis el. paslaugomis“, - apibendrino ji.

DELFI primena, kad stokojantys kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir dėl to negalintys negalintys naudotis elektroninėmis paslaugomis neturėtų nusiminti. Norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti. Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą. Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Žalgirio“ pergalės – „Olympiakos“ stiliumi: sėlinti, varginti ir smogti specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (10)

Varžovus varginantis sėlinimas iš paskos ir lemiamas smūgis artėjant finalo sirenai. Tai ilgą...

Medikai sutrikę dėl valdžios planų: negalima gydytojui mokėti tokių pinigų (70)

Mitingui prie Seimo kitą savaitę besirengiantys medikai sunerimę matydami, kad parlamentarų...

Trumpas pripažino: Sirijoje įvyko labai rimtas amerikiečių ir rusų pajėgų susidūrimas (320)

Bendros JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Japonijos premjero Shinzo Abe spaudos konferencijos...

Stiprus vėjas Vilniuje: metalinis bokštas užvirto ant gyvenamojo namo (15)

Ketvirtadienį Vilniuje vėjas nuvertė 12 m aukščio metalinį apžvalgos bokštą. Paaiškėjo, kad...

Vilniuje atsidarė pirmasis „Marriott“ viešbutis (3)

Ketvirtadienį Vilniuje atsidarė pirmasis Baltijos šalyse „Courtyard by Marriott “ viešbutis...

Kaip iš siaubo filmo: tragiškame skrydyje bandė gelbėti keleivę, bet nesitikėjo išgyventi patys (6)

Siaubo apimti „ Southwest Airlines “ lėktuvo keleiviai bergždžiai mėgino išgelbėti moters,...

Netrukus Vilniuje duris atvers pasaulinio garso architekto šedevras

Vietoje daugeliui vilniečių gerai žinomo kino teatro „Lietuva“ jau netrukus – spalio 18 d....

Panevėžio policija prašo visuomenės pagalbos: dingo nepilnametė

Panevėžio policija ieško dingusios be žinios Deimantės Šinkūnaitės (gim. 2003 m.)....

Vindzoras rengiasi karališkoms vestuvėms: nuo tradicinių menkniekių iki „princo“ prezervatyvų (1)

Nuo sausainių iki alaus ir tradicinių puodelių bei prezervatyvų: Vindzoro kompanijos ir...

Senolį nustebino banko laiškas – taip ir nesulaukė jokio atsiprašymo (36)

Ačiū už Jūsų straipsnius DELFI portale apie tai, kad „Swedbank“ toliau siuntinėjamus...