Nori lengvatų tėvams ir neturintiems patirties
Psichologijos studentė Greta pasakojo, kad jai labiausiai gaila ne į užsienį išvykusių jos bendraamžių, o vaikų, kurie priversti augti be tėvų. Todėl ji siūlytų priimti įstatymą, kuris daugiavaikiams tėvams garantuotų didesnį atlyginimą ir taip sumažintų jų emigraciją.
„Reikia keisti įdarbinimo sistemą. Praradę darbą tėvai turi išlaikyti vaikus, todėl juos palieka Lietuvoje tam, kad patys uždirbtų pinigus ir siųstų juos vaikams. Tai labai negerai. Vaikai turi augti su tėvais, todėl reikia pateikti daugiau įsidarbinimo galimybių. Jaunas suaugęs žmogus pabaigęs mokslus neturi patirties, todėl negauna darbo pasiūlymų. Juk taip neturėtų būti. Galbūt reiktų steigti kažkokias firmeles, kurios pravestų mokymus studentams, kad jie darbindamiesi galėtų pasakyti: aš moku tą ir tą, galiu dirbti su tuo ir tuo. Jaunas žmogus nori dirbti, tačiau negaudamas pasiūlymų iškeliauja ten, kur nors ir ne pagal specialybę, tačiau gali dirbi“, - patikino mergina.
Jai antrino ir šiaulietis Tadas, kuris mano, kad emigracija yra tarsi ratas – jei į užsienį išvažiuoja tėvai, labai didelis šansas, kad išvažiuos ir vaikai.
„Valstybė galėtų suteikti lengvatas įmonėms, įdarbinančioms jaunus žmones. Pastovi problema yra ta, kad norima darbuotojų su patirtimi, dėl to jaunimui sunkiai sekasi. Esu girdėjęs, kad įmonėms sumažinami mokesčiai, jei darbuotojui tai pirmas darbas, tačiau tikrai ne visi tai žino“, - patikino Tadas.
Emigracijos sustabdymo nesitiki
Politologijos studentas Edvinas patikino, kad pats emigracijos procesas nėra blogas, jei emigracija yra laikina. Jis tikina palaikantis vasarą uždarbiauti į svečias šalis vykstančius bendraamžius, tačiau tokia emigracija, kuri pastebima Lietuvoje – pavojinga.
Pasak Edvino, artimiausioje perspektyvoje emigruojančių lietuvių skaičius tikrai nebus sumažintas.
„Gyventi Lietuvoje šiandien reiškia rinktis vieną iš dviejų dualizmų – arba gyventi didmiestyje kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir tokiu būdu bandyti įsitvirtinti, arba likti gyventi provincijoje, kas dažniausiai reiškia vegetuoti, o neretai netgi prilygsta tremčiai. Todėl žmonės dažnai renkasi trečią alternatyvą – emigraciją.
Kita vertus, tai nėra taip blogai, nes, pavyzdžiui, jaunas žmogus bando save realizuoti. Keliaudamas ieško naujų potyrių, žinių. Šiandieniniame pasaulyje nusistovėti vienoje vietoje nėra patrauklu. Tai yra blogai valstybei, kadangi įvyksta vadinamasis „protų nutekėjimas”, surenkama mažiau mokesčių, prastėja demografinė padėtis. Išsprendus tokias problemas kaip didelė korupcija tam tikrose sektoriuose, nelogiška ir neefektyvi socialinė politika, nevienodas atlyginimų ir kainų santykis ir t.t. galima tikėtis, kad emigracijos kiekiais sumažės, o kai kurie buvusieji emigrantai ir grįš atgal“, - patikino Edvinas.
Panacėjos nuo emigracijos nėra
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Antanas Mikalauskas patikino, kad emigracija yra nuolatinis ir natūralus procesas, kurio sustabdyti negalima.
„Vieni išvyksta išbandyti save, studijuoti ar susirasti darbą. Kiti – atvyksta ar sugrįžta jau pamatę pasaulį ir įgavę naudingos patirties. Visuomenėje vis dar kuriamas požiūris, kad svetur yra žymiai geriau. Apmaudu, jog likusieji spjauna į Lietuvą ir laikosi požiūrio, jog gimtajame krašte jie nieko nepasieks ir nieko gero negaus. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad nemaža dalis jaunimo supranta, kad daug galimybių, jei tik patys nori, ras ir Lietuvoje“, - džiaugėsi A. Mikalauskas.
Tai, jog stebuklingos panacėjos nuo emigracijos tikrai nėra pripažino ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Pasak jo, šis reiškinys buvo ir bus.
„Manau, kad esminis valstybės uždavinys – rasti būdą, kaip studijuoti į užsienį vykstantį jaunimą susigrąžinti į Lietuvą ir jos darbo rinką. Manau, kad Lietuvos jaunimas gan patriotiškas. Tik galbūt požiūris į patriotiškumą yra šiek tiek pasikeitęs. Jaunimui ne taip svarbu dalyvauti įvairiuose valstybinių švenčių minėjimuose, tačiau jaučiamas patriotizmas atsiskleidžia kasdieninėje veikloje: domintis Lietuvos istorija, sekant ir reaguojant į nūdienos aktualijas, vienaip ar kitaip prisidedant prie Tėvynės ateities planavimo“, - patikino P. Baltokas.
