Bėgantys iš Lietuvos lietuviai – jau seniai ne naujiena. Tačiau pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų apie jaunų žmonių emigraciją. Mintimis, kaip sustabdyti šį reiškinį, sutiko pasidalyti studentai ir moksleiviai.
© Shutterstock nuotr.

Nori lengvatų tėvams ir neturintiems patirties

Psichologijos studentė Greta pasakojo, kad jai labiausiai gaila ne į užsienį išvykusių jos bendraamžių, o vaikų, kurie priversti augti be tėvų. Todėl ji siūlytų priimti įstatymą, kuris daugiavaikiams tėvams garantuotų didesnį atlyginimą ir taip sumažintų jų emigraciją.

„Reikia keisti įdarbinimo sistemą. Praradę darbą tėvai turi išlaikyti vaikus, todėl juos palieka Lietuvoje tam, kad patys uždirbtų pinigus ir siųstų juos vaikams. Tai labai negerai. Vaikai turi augti su tėvais, todėl reikia pateikti daugiau įsidarbinimo galimybių. Jaunas suaugęs žmogus pabaigęs mokslus neturi patirties, todėl negauna darbo pasiūlymų. Juk taip neturėtų būti. Galbūt reiktų steigti kažkokias firmeles, kurios pravestų mokymus studentams, kad jie darbindamiesi galėtų pasakyti: aš moku tą ir tą, galiu dirbti su tuo ir tuo. Jaunas žmogus nori dirbti, tačiau negaudamas pasiūlymų iškeliauja ten, kur nors ir ne pagal specialybę, tačiau gali dirbi“, - patikino mergina.

Jai antrino ir šiaulietis Tadas, kuris mano, kad emigracija yra tarsi ratas – jei į užsienį išvažiuoja tėvai, labai didelis šansas, kad išvažiuos ir vaikai.

„Valstybė galėtų suteikti lengvatas įmonėms, įdarbinančioms jaunus žmones. Pastovi problema yra ta, kad norima darbuotojų su patirtimi, dėl to jaunimui sunkiai sekasi. Esu girdėjęs, kad įmonėms sumažinami mokesčiai, jei darbuotojui tai pirmas darbas, tačiau tikrai ne visi tai žino“, - patikino Tadas.

Emigracijos sustabdymo nesitiki

Politologijos studentas Edvinas patikino, kad pats emigracijos procesas nėra blogas, jei emigracija yra laikina. Jis tikina palaikantis vasarą uždarbiauti į svečias šalis vykstančius bendraamžius, tačiau tokia emigracija, kuri pastebima Lietuvoje – pavojinga.

Pasak Edvino, artimiausioje perspektyvoje emigruojančių lietuvių skaičius tikrai nebus sumažintas.

„Gyventi Lietuvoje šiandien reiškia rinktis vieną iš dviejų dualizmų – arba gyventi didmiestyje kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir tokiu būdu bandyti įsitvirtinti, arba likti gyventi provincijoje, kas dažniausiai reiškia vegetuoti, o neretai netgi prilygsta tremčiai. Todėl žmonės dažnai renkasi trečią alternatyvą – emigraciją.

Kita vertus, tai nėra taip blogai, nes, pavyzdžiui, jaunas žmogus bando save realizuoti. Keliaudamas ieško naujų potyrių, žinių. Šiandieniniame pasaulyje nusistovėti vienoje vietoje nėra patrauklu. Tai yra blogai valstybei, kadangi įvyksta vadinamasis „protų nutekėjimas”, surenkama mažiau mokesčių, prastėja demografinė padėtis. Išsprendus tokias problemas kaip didelė korupcija tam tikrose sektoriuose, nelogiška ir neefektyvi socialinė politika, nevienodas atlyginimų ir kainų santykis ir t.t. galima tikėtis, kad emigracijos kiekiais sumažės, o kai kurie buvusieji emigrantai ir grįš atgal“, - patikino Edvinas.

Panacėjos nuo emigracijos nėra

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Antanas Mikalauskas patikino, kad emigracija yra nuolatinis ir natūralus procesas, kurio sustabdyti negalima.

„Vieni išvyksta išbandyti save, studijuoti ar susirasti darbą. Kiti – atvyksta ar sugrįžta jau pamatę pasaulį ir įgavę naudingos patirties. Visuomenėje vis dar kuriamas požiūris, kad svetur yra žymiai geriau. Apmaudu, jog likusieji spjauna į Lietuvą ir laikosi požiūrio, jog gimtajame krašte jie nieko nepasieks ir nieko gero negaus. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad nemaža dalis jaunimo supranta, kad daug galimybių, jei tik patys nori, ras ir Lietuvoje“, - džiaugėsi A. Mikalauskas.

Tai, jog stebuklingos panacėjos nuo emigracijos tikrai nėra pripažino ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Pasak jo, šis reiškinys buvo ir bus.

„Manau, kad esminis valstybės uždavinys – rasti būdą, kaip studijuoti į užsienį vykstantį jaunimą susigrąžinti į Lietuvą ir jos darbo rinką. Manau, kad Lietuvos jaunimas gan patriotiškas. Tik galbūt požiūris į patriotiškumą yra šiek tiek pasikeitęs. Jaunimui ne taip svarbu dalyvauti įvairiuose valstybinių švenčių minėjimuose, tačiau jaučiamas patriotizmas atsiskleidžia kasdieninėje veikloje: domintis Lietuvos istorija, sekant ir reaguojant į nūdienos aktualijas, vienaip ar kitaip prisidedant prie Tėvynės ateities planavimo“, - patikino P. Baltokas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ne tik liūtys skandina Remigijų Šimašių, arba kodėl vilniečiai dabar pavydi Kaunui (181)

Pagal paskutinę „Vilmorus“ apklausą, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus reitingas yra...

Kurjerių darbo šokiruota aktorė: galvojau, kad dingo visi dukros dokumentai (5)

Didžiulį stresą dėl pasimetusio siuntinio patyrusi Lietuvos rusų dramos teatro aktorė Laima...

Orai: po gaivesnio sekmadienio vėl sulauksime šilumos bangos (5)

Artimiausiu metu laukia permainingi orai – po gaivesnio sekmadienio savaitės pradžioje vėl...

Tamsiausia mados pasaulio istorija: korifėjų Gucci mirčiai pasmerkė pavydi sutuoktinė (1)

Kai Patrizia Reggiani ištekėjo už Maurizio Gucci, jiedu tapo viena įtakingiausių Italijos...

Merkel ir Putino pokalbis truko 3 valandas: apie ką jie kalbėjo? atnaujinta (300)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė būdus, kaip...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (560)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Karolinos Meschino sėkmės istorija: kaip patyčias kentęs vaikas virto „Instagram“ žvaigžde (110)

Dirbti „Instagram“ tinkle. Sakysite, nesąmonė?! Karolina Meschino irgi nedrįsta taip apie...

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (374)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Kas yra perteklinis vandens svoris ir kaip jo atsikratyti? (11)

Nešioti su savimi perteklinį vandenį – nemalonus jausmas: jautiesi išpampęs ir apgailėtinas....

Romantiškos pažintys internete: kodėl moterys elgiasi kitaip negu vyrai (37)

Romantiška pažintis internete nėra blogesnė negu darbe arba bare ir neturi įtakos tolimesniems...