Įvairios visuomenės nuomonės ir rinkų tyrimų bendrovės nuolat skelbia partijų reitingus. Nemažai jų rinkėjai gali išvysti prieš pat rinkimus. Kokį poveikį jos turi, kai rinkėjas pamato, kas yra lyderiai, o kas – autsaideriai, balansuojantys ant patekimo į Seimą ribos?
Viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ komunikacijos specialistas A. Katauskas tikina, kad tyrimų viešinimas turi įtakos rinkėjams. „Yra žmonių dalis, kurie nėra apsisprendę, už ką balsuoti. Logiška, kad jie gali rinktis tuos, kurie lyderiauja, nes lyderius mes mėgstame. Kita vertus, kita dalis žmonių kaip tik gali nebalsuoti už tuos, kurie giriasi, jog yra geriausi“, – sako A. Katauskas.
Viešųjų ryšių eksperto teigimu, apklausos komunikacija taip pat yra komunikacija, ir politinės jėgos tai gali išnaudoti savo reikmėms – tai esą galime matyti socialinėje medijoje, kai politikai kalba apie savo reitingus. „Kai kurios politinės jėgos pačios užsisako tyrimus, o vėliau juos viešina ir skelbia, kiek žmonių juos palaiko“, – pridūrė A. Katauskas.
Kad skelbiamos apklausos turi įtakos, sutinka ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas B. Ivanovas. Jo teigimu, palyginti stabilų elektoratą turi dvi politinės jėgos – Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
„Liberalų sąjūdžio (LS) elektoratas išskydo, ir jo didžioji dalis greičiausiai nukeliavo pas konservatorius. Šiuo atveju apklausos, manau, turi poveikį. Jei paskelbia duomenis, kad krenta LS reitingai, tai neabejotinai turi įtakos“, – teigia B. Ivanovas.
VDU politologo teigimu, toks blaškymasis ir „pasidavimas“ įvairioms apklausoms, tendencijoms byloja apie politinės sistemos nesveikumą.
Tuo metu VDU profesorius L. Bielinis nemano, kad skelbiamos apklausos apie partijų reitingus turi didelės įtakos. Pasak, L. Bielinio, jos yra trumpalaikio poveikio.
„Eilinis žmogus kitą dieną jau nelabai kreipia dėmesį į tai, ką girdėjo. Šios apklausos turi daugiau įtakos politikams bei santykiams tarp jų. Iš dalies galbūt tam jos ir yra skirtos, kad politikai pamatytų savo galimybes, tendencijas jų atžvilgiu“, – LRT.lt teigia L. Bielinis.
Kaip teigia VDU profesorius, neapsisprendusiam rinkėjui reikalingas įspūdingas veiksmas, reklama – kažkas, kas pritrauktų jo dėmesį ir paveiktų sprendimą, už ką balsuoti.
