Moteris yra paskaičiavusi, kad kaina už šildymą žiemos mėnesiais prieš renovaciją 54,6 kv. metrų būstui vidutiniškai atsieidavo nuo 360 iki 400 Lt (104–116 Eur). Dabar mokestis kartu su įmoka už paskolą renovacijai yra perpus arba dar mažesnis.
„Nors ir langus į plastikinius buvome pasikeitę, namuose buvo šalta, mokėdavome „kosminius“ pinigus. Į svečius atvykę giminaičiai netikėdavo, kad nors taip šąlame, už tai dar sulaukiame ir didžiulių sąskaitų“, – pasakoja anykštėnė.
Daugiabučio gyventoja džiaugiasi, kad po renovacijos bute daug šilčiau, o atsiradus reguliavimo galimybei visuose kambariuose ji gali nustatyti skirtingą temperatūrą. „Miegamajame mėgstu vėsesnę temperatūrą, o svetainėje – šilumą“, – šypsosi pašnekovė.
Pakeitė ir apynauję stogo dangą
3 aukštų V. Kudirkos 2 name, pastatytame dar 1968 m., yra 16 butų. Pasak pašnekovės, namo silpnoji vieta buvo sienos ir laiptinės langai – pro juos išeidavo daugiausiai šilumos. Senus ir išklypusius laiptinės langus namo gyventojai ruošėsi keisti, tačiau to neprireikė – prasidėjo renovacija.
B. Žvikienė prisimena, kad prieš 5 metus gyventojai bendromis lėšomis susitaisė stogą, todėl prieš renovaciją abejojo, ar bus naudos keisti apynaujį stogą.
„Neseniai buvome baigę mokėti beprocentinę paskolą už stogą, o čia vėl prireikė taisyti, vėl mokėti. Sužinojome, kad tuokart renovuojant stogą jis buvo paliktas neapšiltintas – mes nežinojome, kaip turi būti, niekas nepatarė. Sutikome, kad būtina stogo dangą pakeisti nauja“, – sako ji.
Nors moteris įžengė į 8-tą dešimtį, ji iki šiol aktyviai besidomi daugiabučio reikalais. Kartu su keliais kitais namo gyventojais ji domėjosi renovacijos eiga, o vėliau pasirūpino, kad namo fasadui būtų išrinkta graži spalva.
„Nors esu sena bobutė, bet man vis dar rūpi namo likimas. Mūsų mūrinis pastatas, nors ir nebuvo labai baisus, bet po renovacijos tapo daug gražesnis. Teko pasiginčyti dėl spalvos – mums iš pradžių siūlė dažyti išorę pilkai, tačiau pasiekėme, kad ji būtų pakeista į smėlio spalvą“, – teigia pensininkė.
Nesigaili dėl nieko
Nors iš pradžių kai kurie namo gyventojai kiek skeptiškai žiūrėjo į renovaciją ir jos teikiamas galimybes, dabar, pasak B. Žvikienės, visi yra patenkinti rezultatais.
„Name gyvena daugiausiai pagyvenę žmonės, jaunų šeimų mažiau, o mes nebuvome įsitikinę, ar renovacija namui reikalinga. Dabar tikrai esame patenkinti, nesigailime. Darbuotojai dirbo tikrai gerai, nepaliko jokio broko, statybininkai mielai bendraudavo“, – pastebi Anykščių gyventoja.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, aktyvi daugiabučių renovacija šiuo metu vyksta 55 savivaldybėse iš 60-ies. Aktyviausiai statybos darbai šiuo metu vyksta Kauno (renovuojami 89 namai), Klaipėdos, Utenos (po 79), Vilniaus (76) savivaldybėse.
