aA
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame Seimo rinkimų ture balsavo 37,8% jaunų žmonių. Lyginant su 2012 m. Seimo rinkimais jaunimo nuo 18 iki 35 metų aktyvumas išaugo dvigubai – prieš ketverius metus savo valią išreiškė vos 18% jaunų žmonių.
Pasiektas rekordinis jaunimo rinkiminis aktyvumas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Oficialiais Vyriausios rinkimų komisijos duomenimis pirmajame Seimo rinkimų ture savo nuomonę išreiškė 38,1% 18-24 ir 37,6% 25-34 metų amžiaus žmonių. Kol kas tai yra didžiausias istorijoje pasiektas jaunimo rinkiminis aktyvumas. Panašus skaičius jaunų žmonių savo nuomonę išreiškė tik 2014 m. vykusiuose Lietuvos Respublikos Prezidento bei Europos Parlamento rinkimuose, kuomet rinkiminis aktyvumas jaunų žmonių tarpe buvo 37%.

„Buvo galima tikėtis, kad šiemet jauni žmonės norės garsiau išsakyti savo nuomonę ir balsuos aktyviau nei prieš 4 metus, tačiau prognozuoti, ar pavyks sumušti 2014 m. jaunimo rinkiminį aktyvumą, buvo sunku“, – komentuoja Mantas Zakarka, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, organizuojančios kampaniją „Man ne dzin“, vadovas.

Šiemet viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, pastebėtas itin didelis susidomėjimas politiniais procesais: nuomonių lyderiai nevengė viešinti įvairios informacijos, susijusios su skirtingomis politinėmis partijomis ar atskirais politikais, garsenybės ragino balsuoti bei atiduoti savo balsą atsakingai. Tokie nuomonių lyderiai kaip Andrius Tapinas ar Olegas Šurajevas, turintys tūkstančius sekėjų, tarp kurių yra nemažai jaunų žmonių, stengėsi ne vien skatinti pareikšti savo nuomonę prie balsadėžės, bet patarė ir kaip nuspręsti, kokioms politinėms pažiūroms prijaučia jaunas žmogus.

Šį sujudimą socialiniuose tinkluose LiJOT Prezidentas M. Zakarka vertina nevienareikšmiškai.

„Akivaizdu, kad jaunas žmogus vis labiau ima suvokti politiką kaip įprastą ir svarbų gyvenimo elementą, kuris daro didelę įtaką jo kasdienybės sritims, susijusioms su studijomis, darbu, finansais ar šeimos kūrimu. Visgi, gali būti ir taip, kad gyvename socialiniame burbule, kuriame mus supa pilietiški, rinkimuose dalyvaujantys ir kitus tai daryti raginantys žmonės, o faktas, jog likę 62% jaunų žmonių taip ir nenuėjo iki balsadėžės, aiškiai parodo, kad dalies jaunimo nepasiekė viešojoje erdvėje sklandžiusios pilietinės nuotaikos“, – sako M. Zakarka.

Pilietinės visuomenės instituto tyrimai teigia, kad 3 pagrindinės priežastys, dėl kurių lietuviai ateina balsuoti, yra skirtumas tarp kandidatuojančių politinių partijų, gyvenimas aktyvioji socialinėje aplinkoje bei įprotis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė teigia, kad jaunų žmonių nedalyvavimui rinkimuose pirmiausia įtakos turi pati socialinė aplinka (tėvai, mokykla, draugai, viešoji erdvė ir t.t.). Šios aplinkos (ne)aktyvumas ir pavyzdžio (ne)rodymas yra viena pagrindinių jaunimo nusišalinimo priežasčių.

Apie tai, koks svarbus įprotis balsuoti, kalba ir M. Zakarka.

„Šių metų Seimo rinkimai tam tikra prasme buvo lemiami, kad suformuotų įprotį balsuoti, nes ateinantys rinkimai vyks tik 2019 metais. Treji metai yra didelis laiko tarpas, per kurį kalbos, viešojoje erdvėje nušviečiančios politinius procesus, gali ir pritilti, o socialinė aplinka tapti mažiau aktyvi. Būtent todėl stengėmės kuo stipriau suorganizuoti šiųmetinę „Man ne dzin“ kampaniją ir dar plačiau paskleisti idėją, kad jaunimo balsas rinkimuose yra svarbus“, – teigia M. Zakarka.

2015 m. pilietinės galios indekso tyrimas atskleidė, kad jaunimo dalyvavimui didelę įtaką turi pats paprasčiausias kvietimas iš jų draugų, pažįstamų ar artimųjų. Sulaukę šio kvietimo į pilietines veiklas, o tame tarpe ir į procesus, susijusius su rinkimais, jie įsitraukia žymiai aktyviau.

Visgi šio kvietimo sulaukia tik 26% lietuvių. 12 metus vykstanti kampanija „Man ne dzin“ šiemet taip pat formavo nuomonę ir nešė žinutę, kad prie balsadėžės svarbu nueiti ne vien pačiam, bet ir pakviesti draugą. Tam buvo sukurtas ir DELFI.lt platformoje startavo „Man ne dzin“ žaidimas, ne vien kviečiantis išreikšti savo nuomonę rinkimuose, bet ir suteikiantis žinių apie demokratinius procesus.

Pasibaigus pirmajam Seimo rinkimų turui, kampanija tęs veiklas ir sieks, kad jaunimas aktyviai dalyvautų ir antrajame rinkimų ture spalio 23 dieną.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Delfi PliusDaiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“

Rusijai – pirmieji akivaizdžiai nemalonūs signalai: žlugimas neišvengiamas nurodė, kokie scenarijai realiausi (1)

„Tai, kas man kelia optimizmą ir yra mano optimizmo pagrindas – rusai Ukrainoje neturi...

Norint išsigryninti didelę sumą pinigų, bankas prašys paaiškinimo: siekia apriboti rizikas

Nuo rugsėjo 1-osios „ Swedbank “ banke norintys išsigryninti 10 tūkst. Eur ar daugiau, bankui...

Ukrainos žvalgybos vadovas: buvo surengtas pasikėsinimas į Putino gyvybę

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pirmininkas Kyrylo Budanovas tvirtina,...

Milžiniškos eilės verčia apsišarvuoti kantrybe: norintys gauti asmens dokumentą randa paprastą išeitį

Jei prieš atostogas susigriebėte, kad asmens tapatybės kortelė ar pasas baigia galioti, reikės...

Karas Ukrainoje. Ukraina skelbia Rusijai padariusi beprecedentį nuostolį: ačiū propagandistams britų žvalgyba: „Terminator“ rusams vargu ar padės (2)

Rusijos kariuomenė ir toliau intensyviai atakuoja Rytų Ukrainą. Pranešama, jog sekmadienį...

Maskvai – Italijos planas dėl karo Ukrainoje

Maskva gavo ir nagrinėja Italijos pasiūlytą planą karui Ukrainoje užbaigti. Apie tai pranešė...

Policija paviešino, kaip buvo sulaikytas Egidijus Dragūnas: atsiprašo už atlikėjo leksiką (5)

Lietuvos policija neseniai pasidalijo įrašu, kuriame matyti, kaip sulaikomas Egidijus...

Su Putinu šokusi buvusi Austrijos ministrė pasitraukė iš „Rosneft“

Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kuri prieš keletą metų per savo...

Eglė Girdenytė

Naudoto elektromobilio pirkimas: svarbu patikrinti ne tik automobilį, tačiau ir įvertinti ar prie jo pirštų neprikišo sukčiai

Kiekvienas vairuotojas supranta, kad perkant naudotą automobilį kyla didesnių ar mažesnių...

Bidenui – Pekino perspėjimas (1)

Pekinas pirmadienį pareiškė esąs pasirengęs ginti savo nacionalinius interesus dėl Taivano, taip...