aA
Iš Lietuvos per 2016 m. emigravo 30 tūkst. žmonių, o studijuoti grįžo 103 jaunuoliai. Pasak darbo rinkos specialisto Andriaus Franco, veiksnių, kurie stabdytų gyventojų išvykimą, nesimato, todėl, norint susigrąžinti į šalį talentus, būtina imtis konkrečių priemonių.
Oro uostas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Veiksmų, kurie nukreipti į žmonių susigrąžinimą, nematyti. Emigracijos stabdymas vyksta pats iš savęs: atsiranda investuotojų, kuriasi darbo vietos, auga ekonomika. Tačiau reikia siųsti žinutę lietuviams, gyvenantiems užsienyje“, – pasakoja personalo paieškos bei atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris A. Francas.

Dalis emigrantų išsilavinimo siekia Lietuvoje

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, į Lietuvą grįžtančių emigrantų daugėja. Dar 2009 m. šalyje išsilavinimo siekė 69 užsienio lietuviai, o pernai – 103. Šiuo metu iš svetur parvykusių lietuvių galima rasti 24 Lietuvos aukštosiose mokyklose, daugiausiai – Vilniaus universitete. Nemažai jų renkasi ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.

Pasak ŠMM, pernai į Lietuvą studijuoti atvyko jaunuolių iš 27 pasaulio šalių, tokių kaip Vokietija, JAV, Ispanija, Airija, Anglija, Norvegija. Anksčiau į šalies aukštąsias mokymo įstaigas stodavo lietuviai iš etninių žemių: Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos.

Norint motyvuoti jaunimą mokytis Lietuvoje siūloma lengvata: papildomas konkursinis balas. Aukštosios mokyklos teikia ir finansinę paramą – gali būti skiriama stipendija, atsižvelgus į mokymosi rezultatus, ir vienkartinė socialinė išmoka (socialiai remtiniems studentams).

Grįžtantiems integruotis padeda Vilniaus lietuvių namuose veikiantis užsienio lietuvių studentų klubas, puoselėjantis Lietuvos tradicijas bei vertybes. Jis padeda parvykusiems adaptuotis, skatina aktyvumą, pilietiškumą ir siekimą prisidėti prie šalies gerovės.

Neužtenka kelti vien algų

Siekiant pritraukti lietuvius, gyvenančius užsienyje, neužtenka vien kelti atlyginimus ir vilioti tautiečius didelėmis pajamomis. Reikia pasirūpinti šeimas sukūrusių asmenų integracija Lietuvoje, kadangi mažamečiai, grįžę su tėvais, neturi tinkamų lietuvių kalbos pagrindų.

„Kalbant apie šeimas, kurios turi mažų vaikų, joms svarbi infrastruktūra: vaikų darželiai ir mokyklos. Tačiau ne paprastos įstaigos, o su išskirtinai sustiprinta lietuvių kalba arba galimybe integruotis ir nekalbantiems lietuviškai. Šeimos turi vaikų, kurie, mokęsi užsienyje, nemoka nei skaityti, nei rašyti lietuviškai“, – pirmą būdą, kaip susigrąžinti kraštiečius, siūlo A. Francas.

Anot eksperto, atžaloms reikalinga speciali mokykla ar darželis, kuriame būtų teikiama ir psichologo pagalba. Tačiau tokio tipo įstaigas reikėtų kurti didžiuosiuose miestuose, mat tikimybė susigrąžinti užsienio lietuvius į regionus – mažesnė.

Kita problema, kurią įvardina specialistas – stinga informacijos, kuri būtina į šalį atvykstantiems ar sugrįžtantiems asmenims: „Negalime rasti vienoje vietoje centralizuotos informacijos, kiek kainuoja pragyvenimas Lietuvoje, kokio dydžio būna mokesčiai, būsto kainos, geriausios poliklinikos. Mes, lietuviai, žinome, kurią gydymo įstaigą rinktis, o imigrantai – ne, todėl reikia reitingų.“

Anot A. Franco, nemažai nesklandumų atsiranda ir tada, kai vienas šeimos narys yra lietuvis, kitas ne. Pastarasis, norėdamas išmokti nacionalinę kalbą, neturi kur kreiptis, kadangi Lietuvoje tam nėra sąlygų.

Pašnekovas kaip pavyzdį pateikia su juo susisiekusią moterį iš Ukrainos, kurios vyras yra lietuvis. Ji siekia Lietuvoje susirasti darbą. Ukrainietė – medicinos srities specialistė, turinti nemažą stažą ir patirtį, tačiau nemoka lietuvių kalbos.

„Padėjau jai ieškoti kursų, skambinau į Darbo biržą, tačiau ji niekuo negalėjo padėti. Paaiškėjo, kad nėra kursų, atvykstantiems žmonėms (tik tiems, kurie apgyvendinami Rukloje) ir neįmanoma panaudoti jų žinių bei kompetencijos“, – sako specialistas.

Vienas esminių dalykų – bendraminčių ratas, kuris pasidalintų patirtimi su atvykusiais. Pasak A. Franco, bendruomenė, kuri jau integravosi, praėjo sunkų kelią, gali padėti tiems, kurie nežino, nuo ko pradėti.

Sukūrę gyvenimą svetur neskuba integruotis gimtinėje

Lietuviai, palikę gimtą kraštą, šeimą ir draugus, ilgai kuriasi gyvenimą svetur. Personalo atrankos specialistė Rita Karavaitienė tikina, jog norimos aplinkos susikūrimas, darbo bei pažįstamų atsiradimas yra kelių metų įdirbis.

„Tam turėtų būti sukurta stipri programa, jog grįžimas netruktų kelis mėnesius. Kuo ilgiau žmogus išvykęs į užsienį, tuo sunkiau sugrįžti ir pradėti kurti kažką naujo. Dirbti su pasekmėmis yra sunkiau nei dirbti su priežastimis“, – teigia R. Karavaitienė.

Sparčią emigraciją paskatino ekonominės priežastys, dėl to A. Francas tikina, kad pirmiausiai reikia pritraukti specialistus, kurių atlyginimai ir svetur, ir Lietuvoje labai panašūs.

„Darbininkų sričių specialistų atlyginimai labai skiriasi nuo siūlomų užsienyje, dar turi praeiti daugiau laiko, kad ir Lietuvoje jiems pakiltų atlygis“, – kalba personalo paieškos ir atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris.

Pašnekovo nuomone, pradėjus imtis minėtųjų veiksmų, dalis kraštiečių turėtų sugrįžti. Jis mini ir panašų nutikimą Airijoje, kuris visgi baigėsi sėkmingai.

„Matyt, 100 proc. nesusigrąžinsime, tačiau, jei parvyks 5–10 proc., turėsime sėkmės istorijas. Tą patį kelią išgyveno Airija, kai 1990 m. įvyko krizė, tačiau atsigavus ekonomikai, atėjus investicijų iš JAV, šalies situacija pagerėjo. Pavyktų ir mums, tačiau ne viskas atsiranda per naktį. Svarbu sukurti infrastruktūrą, kad asmenys galėtų sugrįžti“, - kalbėjo specialistas.

Projektas, po kurio specialistai parvyksta

Lietuviai rado būdą, kaip pritraukti jaunimą atgal į tėvynę. Nors grįžimas nėra masinis, vis daugiau jaunų specialistų susigundo ir pradeda darbus Lietuvoje.

„Backto.lt“ projektą vykdantis Linas Stankus pažymi, kad „šios veiklos tikslas – kviesti ir motyvuoti lietuvių jaunimą, gyvenantį ar studijuojantį užsienyje, grįžti į Lietuvą ir pradėti karjerą, prisidėti prie socialinės gerovės stiprinimo. Projektas skatina lietuvių bendradarbiavimą bei įgytų žinių pritaikymą šalyje.“

Pasak L. Stankaus, komanda vykdo konferencijas Stokholme, Osle, Londone ir kt. miestuose. Su jais kartu vyksta ir potencialios įmonės, tokios kaip Barclays, Telia, Swedbank ir t.t., kurios ieško darbuotojų: „Kompanijų prioritetas yra lietuviai, turintys patirties užsienyje, mokantys tos šalies kalbą. Įmonės dažniausiai ieško tų, kurių šalies darbo rinkoje trūksta: IT, finansų, vadybos specialistų.“

Paklaustas, ar projektas sėkmingas, vadovas tikina, kad žmonės parvyksta, įsidarbina, atsiranda motyvacija, pagyvėjimas: „Paskutinėje konferencijoje Londone pristatėme tris lietuvius, kurie po vieno iš susitikimų grįžo į Lietuvą.“

Nors dalyviai ne visada linkę tikėti „Backto.lt“ veikla ir dažnai žiūri skeptiškai, L. Stankus tvirtina, kad susitikimai kardinaliai pakeičia jų nuomonę ir žmonės lieka patenkinti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gavo baudą už stovėjimą, bet kai paprašė nuotraukų, išgirdo absurdišką pasiūlymą (17)

Gaunate baudą už tai, kad pažeidėte kelių eismo taisykles ( KET ), tačiau ką tiksliai padarėte...

Ekspertai: Mozambiko sukčiai taikėsi į tuos, kurie gali susimokėti (5)

„Žmonės prigąsdinti, kad vien už praleistą skambutį, kaip iš kokio siaubo filmo, dings...

Jurgita Petrauskienė: įvedus reformą mokyklas paliko tik kelios dešimtys mokytojų (202)

Šių metų rugsėjo mėnesį mokyklas pasiekusi naujiena – etatinis darbo užmokestis – sukėlė...

Jaunimas neskuba ieškoti būsto – kainos per didelės

Būsto kainos Lietuvoje yra tarp labiausiai padidėjusių visoje Europoje, įsilieti į darbo rinką...

Prieštaringai vertinama Kalvarijų gatvė: kokį būstą čia siūlo įsigyti ir už kiek? (5)

Kalvarijų gatvė , nors ir nėra pati ilgiausia Vilniuje, bet neabejotinai viena iš tų, kur...

Be dviejų lyderių žaidęs „Žalgiris“ nepaliko vilčių dzūkams Grigonio sezono rungtynės (17)

Pirmadienį vakare „Betsafe-LKL“ čempionato X turą užbaigė akistata Alytuje – „Dzūkija“...

Adomaitis įvardino didžiausią reikšmę „Rytui“ turėsiančią statistikos grafą (11)

Vilniaus „Rytas“ antradienį Europos taurės varžybose sieks revanšo prieš D grupės lyderę...

Šiaurės Korėjos paslaptys: šalis vis dar slepia raketų bazes? (1)

Šiaurės Korėja turi mažiausiai 13 nedeklaruotų bazių mobilioms, branduolinį užtaisą nešti...

Apsipirko internete: už šlamštą pinigų negrąžina (76)

Elektroninėje parduotuvėje Pačiupk.lt įsigytų prekių kokybe nepatenkinta vilnietė Ligita...

Ar vaisiai lygu desertui: kiek cukraus turi skirtingi vaisiai

Vaisiai saldūs natūraliai, bet ne visuose cukraus kiekis vienodas. Žinoti, kiek vaisiai turi...