Parduodate automobilį? Nedovanotinos klaidos, kurių turėtumėte vengti

At­lik­ti ty­ri­mai ro­do, kad lie­tu­viai nė­ra lin­kę itin daž­nai keis­ti sa­vo tu­ri­mą trans­por­to prie­mo­nę.

Pa­juo­kau­jant daž­nai net tei­gia­ma, kad vy­rai sa­vo ke­tur­ra­tę trans­por­to prie­mo­nę pri­žiū­ri ir my­li la­biau nei šir­dies da­mą. My­li, tad ir iš­si­skir­ti ne­sku­ba. Mo­te­rys taip pat mie­liau kei­čia pa­va­sa­ri­nius ba­te­lius, nei pa­bo­du­sį au­to­mo­bi­lį.

Ge­rai tai ar blo­gai, kad dau­ge­lis va­žiuo­ja tol, kol au­to­mo­bi­lis dar ga­li pa­ju­dė­ti iš vie­tos, – dis­ku­si­jų ob­jek­tas. Ta­čiau toks įpro­tis tu­ri vie­ną aki­vaiz­dų trū­ku­mą – su­si­ruo­šęs par­duo­ti ar pirk­ti au­to­mo­bi­lį, daž­nas ne­tu­ri rei­kia­mų įgū­džių, kaip vi­sa tai pa­da­ry­ti tin­ka­mai. Spe­cia­lis­tai įspė­ja, kad de­ra­mai neį­for­mi­nus par­duo­da­mos ar per­ka­mos trans­por­to prie­mo­nės, ne­ma­lo­nu­mai – ga­ran­tuo­ti.

Sku­bė­jo par­duo­ti

Sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­jai pa­ra­šė šiau­lie­tė Ja­ni­na, ku­ri pa­sa­ko­jo, kaip per sa­vo neap­si­žiū­rė­ji­mą ir per di­de­lį pa­si­ti­kė­ji­mą žmo­nė­mis, ku­rį lai­ką ne­be­ga­lė­jo ra­miai mie­go­ti. Mo­te­ris pri­si­me­na, kad prieš maž­daug po­rą mė­ne­sių jos šei­ma nu­spren­dė par­duo­ti vy­ro var­du re­gist­ruo­tą šei­mos au­to­mo­bi­lį. Ap­sisp­ren­dę įdė­jo skel­bi­mą. Po ke­lių die­nų at­si­ra­do pir­kė­jas, ir at­si­ra­do kaip tik tuo­met, kai vy­ras bu­vo iš­vy­kęs į ko­man­di­ruo­tę.

„Bi­jo­da­ma pra­ras­ti pir­kė­ją, su juo nie­ko ne­lauk­da­ma pa­si­ra­šiau pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­tį, į ku­rią įra­šiau pir­kė­jo kon­tak­ti­nius duo­me­nis, pa­ra­šė­me su­mą, ku­rią aš pa­sii­mu už au­to­mo­bi­lį. Kad man bū­tų ra­miau, pa­pra­šiau jo sa­vo ran­ka įra­šy­ti, kad pre­ten­zi­jų dėl ma­ši­nos būk­lės jis ne­tu­ri ir su­tin­ka „Re­git­ro­je“ vis­ką baig­ti įfor­min­ti po dvie­jų die­nų, kai tik grįš ma­no vy­ras“, – ra­šo Ja­ni­na.

Ta­čiau, pa­sak šiau­lie­tės, pir­kė­jai ne­be­pas­kam­bi­no, tad iš ko­man­di­ruo­tės grį­žęs jos vy­ras ma­ši­ną iš­re­gist­ra­vo.

Grei­čiau­siai ši au­to­mo­bi­lių pre­ky­bo­je ne­re­tai pa­si­tai­kan­ti is­to­ri­ja taip ir bū­tų pa­si­bai­gu­si. Ta­čiau po mė­ne­sio šei­ma ga­vo au­to­mo­bi­lio drau­di­mo kom­pa­ni­jos laiš­ką, kad tu­ri su­mo­kė­ti apie 19 tūks. Lt. Pa­si­ro­do, tą pa­tį va­ka­rą par­duo­to au­to­mo­bi­lio pir­kė­jo sū­nus su nu­pirk­ta ma­ši­na pa­da­rė ava­ri­ją ir ap­ga­di­no net tris ša­li­ke­lė­je sto­vė­ju­sias ma­ši­nas. Aiš­kin­tis ir įro­di­nė­ti sa­vo tie­są, ži­no­ma, te­ko Ja­ni­nos šei­mai.

Per­duo­ti – tik iš­re­gist­ra­vus

Si­tua­ci­ja ta­po pai­ni dėl ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mo su­tar­čių di­fe­ren­ci­ja­vi­mo – ka­dan­gi au­to­mo­bi­lio par­da­vė­jai bu­vo vy­res­ni žmo­nės, jų pirk­tas drau­di­mo po­li­sas pil­nai ga­lio­jo tik dau­giau nei de­šim­ties me­tų vai­ra­vi­mo sta­žą tu­rin­čiam as­me­niui, o ava­ri­ją pa­da­ręs vai­ki­nu­kas bu­vo vos su­lau­kęs pil­na­me­tys­tės. To­dėl drau­di­mas den­gė tik pu­sę pa­da­ry­tų nuo­sto­lių. Li­ku­sią da­lį tu­rė­jo at­ly­gin­ti au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas. Ne­bu­vo aiš­ku, kas at­sa­kin­gas už pa­da­ry­tus nuo­sto­lius, juo­lab ir au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas neaiš­kus – nau­ja­sis pir­kė­jas, su­si­mo­kė­jęs už įsi­gy­tą trans­por­to prie­mo­nę pi­ni­gus, bet jos dar neį­re­gist­ra­vęs sa­vo var­du, ar se­na­sis sa­vi­nin­kas, ku­ris eis­mo įvy­kio me­tu dar ne­bu­vo iš­re­gist­ra­vęs au­to­mo­bi­lio. O ir pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ties su­da­ry­mo są­ly­gos abe­jo­ti­nos, nes ją pa­si­ra­šė ne tik­ra­sis trans­por­to prie­mo­nės val­dy­to­jas, o jo žmo­na. Tad ką da­ry­ti, kad pirk­tas ar par­duo­tas au­to­mo­bi­lis ne­tap­tų gal­vos skaus­mu?

„Re­git­ros“ vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tė Lai­mu­tė Užu­pė sa­ko, kad par­da­vus trans­por­to prie­mo­nę, ją rei­kė­tų iš kar­to per­re­gist­ruo­ti „Re­git­ros“ el. pa­slau­gų po­rta­le ar­ba „Re­git­ros“ pa­da­li­ny­je. Ki­ta ne­do­va­no­ti­na klai­da, jei­gu tin­ka­mai ne­sut­var­kius vi­sų do­ku­men­tų, trans­por­to prie­mo­nė per­duo­da­ma nau­jam val­dy­to­jui. „Trans­por­to prie­mo­nę pir­kė­jui rei­kė­tų per­duo­ti tik po to, kai ji bus per­re­gist­ruo­ta pir­kė­jo var­du“, – įspė­ja L. Užu­pė.

„Re­git­ros“ at­sto­vė sa­ko, kad au­to­mo­bi­lio par­da­vė­jai taip pat pri­va­lo ne­pa­mirš­ti, jei­gu pir­ki­mo-par­da­vi­mo san­do­ris neį­for­mi­na­mas tin­ka­ma ra­šy­ti­ne su­tar­ti­mi, trans­por­to prie­mo­nės sa­vi­nin­kas ir to­liau lie­ka at­sa­kin­gas už rei­ka­la­vi­mų, su­si­ju­sių su jos eksp­loa­ta­vi­mu, vyk­dy­mą. Ži­no­ma, ne­tu­rė­da­mas tin­ka­mai su­ra­šy­tos pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ties, anks­tes­nis au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas ne­ša at­sa­ko­my­bę ir už su to­kia trans­por­to prie­mo­ne pa­da­ro­mus nu­si­kal­ti­mus ar ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mus. Jei dar at­ro­do ma­žai ne­ma­lo­nu­mų, ver­tė­tų pri­si­min­ti, kad mi­nė­tu at­ve­ju pir­kė­jas pra­ran­da ga­li­my­bę pa­reikš­ti pre­ten­zi­jas par­da­vė­jui, jei vė­liau paaiš­kė­ja, kad įsi­gy­ta trans­por­to prie­mo­nė, tar­ki­me, yra vog­ta ar tech­niš­kai ne­tvar­kin­ga.

„Be abe­jo, trans­por­to prie­mo­nės sa­vi­nin­kas tu­ri tei­sę įro­di­nė­ti, kad įvy­kus eis­mo įvy­kiui, au­to­mo­bi­lis jau bu­vo par­duo­tas. Ta­čiau no­rint iš­veng­ti su teis­mais su­si­ju­sių rū­pes­čių, tiek par­da­vė­jui, tiek pir­kė­jui rei­kė­tų ne­del­siant kreip­tis dėl trans­por­to prie­mo­nės per­re­gist­ra­vi­mo nau­jo­jo sa­vi­nin­ko var­du“, – in­for­muo­ja „Re­git­ros“ vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tė L. Užu­pė.

Už­mir­ši­mas nuo kal­tės neat­lei­džia

Kuo to­liau į miš­ką, tuo dau­giau me­džių, sa­ko liau­dies iš­min­tis. Pa­na­šiai ir su au­to­mo­bi­lio pir­ki­mu-par­da­vi­mu – kuo to­liau į pre­ky­bos džiung­les, tuo dau­giau pa­vo­jų. Drau­di­mo spe­cia­lis­tai įspė­ja, kad par­da­vus au­to­mo­bi­lį ir jį tin­ka­mai įre­gist­ra­vus ar iš­re­gist­ra­vus „Re­git­ro­je“, ne­rei­kė­tų gal­vo­ti, kad jau vis­kas pa­da­ry­ta tin­ka­mai. Pa­sak drau­di­kų, žmo­nės ne­re­tai pa­mirš­ta to­kią „smulk­me­ną“, kaip pri­va­lo­mas vai­ruo­to­jų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mas.

„Pas­te­bi­me at­ve­jų, kai par­duo­da­mi au­to­mo­bi­lius, vai­ruo­to­jai pir­kė­jui per­duo­da ir sa­vo var­du iš­ra­šy­tus pri­va­lo­mo­jo vai­ruo­to­jų drau­di­mo ir re­gist­ra­vi­mo liu­di­ji­mus. Nau­ja­jam sa­vi­nin­kui su­kė­lus eis­mo įvy­kį ar ki­taip pa­žei­dus Ke­lių eis­mo tai­syk­les, at­sa­ko­my­bė už­gu­la bu­vu­sių sa­vi­nin­kų pe­čius“, – sa­ko „PZU Lie­tu­va“ Ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vė Jo­vi­ta Aukš­tuo­ly­tė Min­de­rie­nė.

Jai pri­ta­ria ir „Lie­tu­vos drau­di­mo“ at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne Ing­ri­da Žal­taus­kai­tė. Spe­cia­lis­tė sa­ko, kad tei­siš­kai už drau­di­mo su­tar­ties punk­tų nesilai­ky­mą at­sa­kin­gas tas, ku­rio var­du ir su­da­ry­ta su­tar­tis. Ta­čiau, I. Žal­taus­kai­tės pa­ste­bė­ji­mu, daž­niau­siai žmo­nės tai pa­mirš­ta ir drau­di­mo su­tar­tį „pa­do­va­no­ja“ nau­ja­jam au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kui.

At­sa­ko­my­bė už ki­to veiks­mus?

„Bė­dų ky­la tuo­met, kai au­to­mo­bi­lio par­da­vė­jas tie­siog per­duo­da au­to­mo­bi­lio re­gist­ra­ci­jos liu­di­ji­mą pir­kė­jui, o šis per­re­gist­ruo­ja au­to­mo­bi­lį sa­vo var­du, bet neap­sid­rau­džia pri­va­lo­muo­ju vai­ruo­to­jo drau­di­mu“, – daž­niau­sias au­to­mo­bi­lių par­da­vė­jų klai­das var­di­ja J. Aukš­tuo­ly­tė-Min­de­rie­nė.

Blo­giau­sia, jos tei­gi­mu, jei­gu sa­vi­nin­kas par­duo­da sa­vo trans­por­to prie­mo­nę ir ne­per­re­gist­ruo­ja nei au­to­mo­bi­lio, nei drau­di­mo. Taip au­to­mo­bi­lis ne­re­tai ap­drau­džia­mas bu­vu­sio sa­vi­nin­ko var­du. „At­si­ti­kus ne­lai­mei, bu­vu­siam au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kui ne­re­tai ten­ka nuei­ti kry­žiaus ke­lią, kad įro­dy­tų sa­vo ne­kal­tu­mą. To­kiu at­ve­ju, nau­jo­jo au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­ko su­kel­ti įvy­kiai bei ki­ti Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mai pa­ten­ka bu­vu­sio sa­vi­nin­ko są­skai­ton ir ma­ži­na jo draus­min­gu­mo ka­te­go­ri­ją“, – sa­ko spe­cia­lis­tė.

Ji taip pat pri­du­ria, kad draus­min­gu­mas yra vie­nas svar­biau­sių kri­te­ri­jų skai­čiuo­jant drau­di­mo įmo­ką, tad to­kiais at­ve­jais ji bū­na pa­ste­bi­mai išau­gu­si. Apie pa­si­kei­tu­sią draus­min­gu­mo ka­te­go­ri­ją vai­ruo­to­jas su­ži­no atė­jęs ap­si­draus­ti. Drau­di­kai pa­ste­bi, kad vi­so to ga­li­ma iš­veng­ti, nes pa­pras­čiau­sia yra nu­trauk­ti par­duo­da­mo au­to­mo­bi­lio drau­di­mo su­tar­tį. Li­ku­sią drau­di­mo įmo­kos da­lį ga­li­ma su­grą­žin­ti ar­ba per­kel­ti ki­toms drau­di­mo su­tar­tims ap­mo­kė­ti.

Nors ir smulk­me­na, bet…

Par­duo­dan­tiems sa­vo au­to­mo­bi­lį ne­de­rė­tų pa­mirš­ti ir dar vie­no niuan­so – pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ties ko­pi­jos. Nors tai at­ro­do to­kia ne­reikš­min­ga smulk­me­na, vis dėl­to tam tik­ro­se si­tua­ci­jo­je ši su­tar­tis ga­li bū­ti itin svar­bus do­ku­men­tas.

„Praė­ju­siais me­tais par­da­viau sa­vo au­to­mo­bi­lį. Vis­ką su­si­tvar­kiau tin­ka­mai, tad bu­vau ra­mus, kad jo­kių pro­ble­mų nie­ka­da ne­bus. Ta­čiau tvar­kant as­me­ni­nius fi­nan­si­nius rei­ka­lus, te­ko do­ku­men­tais pa­grįs­ti, už kiek prieš ke­le­rius me­tus bu­vau pir­kęs pa­sku­ti­nį sa­vo par­duo­tą au­to­mo­bi­lį. Ap­ver­čiau vi­sus na­mus aukš­tyn ko­jom, ta­čiau pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ties ne­ra­dau. Keis­čiau­sia, kad ra­dau net prieš de­šimt me­tų par­duo­tų au­to­mo­bi­lių su­tar­tis, ta­čiau pir­ki­mo – nė vie­nos“, – pa­sa­ko­ja šiau­lie­tis Do­na­tas.

Pra­ra­dęs vil­tį, vy­riš­kis krei­pė­si į „Re­git­rą“. Ten jam paaiš­ki­no, kad to­kios su­tar­ties jis ir ne­ga­li tu­rė­ti, ne­bent tu­rė­jo pa­si­da­ręs ko­pi­ją.

Pa­si­ro­do, dėl rei­ka­la­vi­mų, nu­sta­ty­tų Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro pa­tvir­tin­to­se Mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių ir prie­ka­bų re­gist­ra­vi­mo tai­syk­lė­se, to­kios su­tar­tys yra pai­ma­mos iš trans­por­to prie­mo­nę par­duo­dan­čio as­mens. Jos nie­kur ne­dings­ta – lie­ka „Re­git­ros“ fi­lia­luo­se. Ži­no­ma, no­rint gau­ti to­kios su­tar­ties ko­pi­ją – teks mo­kė­ti be­veik 10 Lt.

„Ši kai­na su­si­ju­si su są­nau­do­mis, ku­rios su­si­da­ro at­lie­kant paieš­ką Ke­lių trans­por­to prie­mo­nių re­gist­re ar jo ar­chy­ve. To­dėl par­duo­dant ar įsi­gy­jant trans­por­to prie­mo­nę, pa­tar­ti­na su­da­ry­ti dau­giau pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ties eg­zemp­lio­rių, kad, jų pri­rei­kus, ne­tek­tų kreip­tis į ar­chy­vus“, – sa­ko „Re­git­ros“ vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tė L. Užu­pė.