„Šis sportas man labiausiai patinka, nes oru sklendi aržomasiisiškai vienas. Tai padeda įsiklausyti į save, moko susikaupti ir valdyti emocijas“, – sako Europos ir pasaulio parasparnių tikslaus nusileidimo vicečempionė Rimantė Verbylaitė-Tzolova. Sportininkė jau ketverius metus gyvena ir treniruojasi Bulgarijoje, jos treneris – vyras Tzvetanas, šios šalies parasparnių rinktinės narys. Lietuvė nuolat sulaukia siūlymų atstovauti Bulgarijai, tačiau šypsosi ir purto galvą: „Aš – lietuvė ir atstovausiu tik Lietuvai!“
© Asm. albumo nuotr.

Šiandien visas Rimantės ir Tzvetano gyvenimas sukasi aplink parasparnius. „Dabar tai yra viskas, iš ko mes gyvename, – turime parasparnių sporto klubą „Vertical dimension“, kurio veikla yra tandeminiai (keleiviui skrendant su pilotu – aut. past.) motorinių ir bemotorių parasparnių skrydžiai, mokymai, nuotraukos iš oro ir įrangos pardavimas, – tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja Rimantė. – Nuolat treniruojamės, važinėjame į varžybas, mezgame kontaktus. Balkanų šalyje skrydžiai parasparniais – ypatingai populiari sporto šaka.“

Ambicinga sportininkė skraido nuo devyniolikos. Tačiau tiek asmeniškai, tiek Lietuvai svarbių rezultatų ji pasiekė jau gyvendama Bulgarijoje. „Kad pradėtų sektis, reikėjo persilaužti per save. Tai pavyko tik ėmus labiau pasitikėti savimi. O pasitikėti savimi pradėjau tik tuomet, kai ėmiau treniruotis kartu su Tzvetanu (jis yra aktyvus pilotas, pasaulio taurių prizininkas, FAI – Tarptautinės aeronautikos federacijos – reitinge užėmė ketvirtą vietą – aut. past.).

Skrydžius filmuodavome, dirbome naudodamiesi racija, jis nurodydavo mano klaidas, aiškindavomės, ką ir kada geriau daryti. Be to, labai svarbu buvo išmokti konkuruoti pačiai su savimi, o ne norėti, kad kitiems mažiau pasisektų“, – prisipažįsta Rimantė ir priduria, kad ne ką mažiau svarbu išmokti ir kontroliuoti emocijas, suvaldyti jaudulį bei stresą.

Parasparnių romantika: kartą gelbėtojai jau važiavo ieškoti mano kūno
© Asm. albumo nuotr.

Parasparnių sporto kasdienybės filosofija

Sklandymas oru žvelgiantiems iš žemės atrodo labai romantiška sporto šaka. Bet Rimantė tikina, kad dalyvaujant varžybose romantikos ten būna mažiausiai.

„Į varžybas važiuoji kaip į darbą. Be abejo, pats skrydžio pojūtis yra malonus, tačiau esant ore reikia galvoti apie daugybę kitų dalykų, kad skrydis būtų saugus. Privalu atidžiai stebėti meteorologines sąlygas, savo įrangą, kitus, aplink skrendančius pilotus“, – vardija pašnekovė.

Varžybose romantikos mažai, tačiau apstu galimybių į daugelį dalykų pažvelgti itin filosofiškai. Emocinga ir jautri sportininkė dalijasi patirtais išgyvenimais, nevengia sudėtingų klausimų tiek sau, tiek kitiems.

Pavyzdžiui, 2013-aisiais Pasaulio parasparnių tikslaus nusileidimo čempionate Bosnijoje ir Hercogovinoje ji buvo nepralenkiama. Po pirmų etapų buvo stipriai atsiplėšusi nuo kitų, sulaukė daugybės sveikinimų ir… mintyse paskubėjo matuotis aukso medalį. Padariusi klaidų Rimantė stipriai susitrenkė koją – laukiamos pergalės skonis viduje viską sujaukė. Paskutinę varžybų dieną nuo žemės atsispyrė ir taikinį pasiekė viena koja.

Nuo pirmosios vietos ją teskyrė keletas centimetrų… Pasakodama apie šią patirtį ji retoriškai klausia, su kuo iš tikrųjų varžomasi sporto žaidynių metu – su kitais ar savimi? Galbūt tai tėra tik vienas būdų pažinti savo baimes ir džiaugsmus?

Parasparnių romantika: kartą gelbėtojai jau važiavo ieškoti mano kūno
© Asm. albumo nuotr.

Dukra užmiega prie burzgiančio motoro

Šiandien Rimantė su Tzvetanu nekantriai laukia Europos parasparnių tikslaus nusileidimo čempionato, kuris liepą vyks Lietuvoje, Paluknio aerodrome. Paklausta apie svajones ir tikslus, Rimantė iš pradžių drovisi: „Juk paskutinius porą metų nesitreniravau, laukiausi, o dabar auginu dukrą. Per tą laiką šiame sporte atsirado nemažai stiprių sportininkių ir nedrįstu savęs su jomis lyginti.

Mano tikslas buvo patekti į FAI reitingo pirmąjį trejetuką, aš tą pasiekiau, o kaip bus toliau, nežinau (Rimantė pasaulio moterų reitinge buvo užkopusi iki trečios vietos – aut. past.).“

Tačiau išsyk ima pasakoti apie prieš keletą savaičių vykusias varžybas Albanijoje. Į jas Rimantė vyko nusiteikusi tik prasiblaškyti, tačiau pakeliui pagavo azartas – akimirksniu užsiregistravo kaip dalyvė, o atvykusi moterų įskaitoje užėmė penktą vietą. Taigi visai tikėtina, kad liepą Europos čempionate vienas iš medalių keliaus būtent į jos rankas.

Rimantei visa tai pasakojant, mažoji Neringa ramiai klapsi akytėmis. Jauna mama atsidūsta dabar suprantanti savo pačios tėvų jaudulį dėl rizikingo jos užsiėmimo: „Nežinau, kaip reaguosiu, jei ir Neringa norės skraidyti. Baisu būtų matyti ją danguje“.

O kad mažoji tai tikrai norės daryti, abejonių kyla mažai – šiandien ji geriausiai užmiega skraidavietėje, šalia burzgiant parasparnių motorams. Drauge su mama ji padeda parengti parasparnius komerciniams skrydžiams, kuriuos pilotuoja tėtis.

Parasparnių romantika: kartą gelbėtojai jau važiavo ieškoti mano kūno
© Asm. albumo nuotr.

Neigiamų atsiliepimų dar negirdėjo

Rimantė tikina, kad jai dar neteko sulaukti neigiamų atsiliepimų po tandeminių-komercinių skrydžių, kuriuos organizuoja jų klubas. Skrydis bemotoriu parasparniu, kuomet stipriai įsibėgėjama ir skriejama nuo kalvos, trunka 20-30 minučių, skrydis su išvilktuvu (specialiu mechanizmu, kuris vynioja trosą ir iškelia parasparnį į orą) – apie 7 minutes, o skrydis motoriniu parasparniu – apie 15 minučių. Pasak lietuvės, pirmam įspūdžiui tiek laiko pakanka.

Žmonės nusileidžia pakylėti, apimti euforijos, nustebinti gamtos grožio. Ir ji, ir Tzvetanas tikina, kad daugiausia džiaugsmo ši pramoga suteikia neįgaliems žmonėms.

„Judėjimo negalią turintys žmonės į skrydį reaguoja ypač teigiamai, jų džiaugsmas – toks tyras ir nuoširdus, kad skrydžio metu mums patiems dažnai išspaudžia ašarą“, – pasakoja Rimantė.

„Daugelis prisipažįsta nežinoję, kad gali patirti skraidymo džiaugsmą. Įsodiname į dvivietį vežimėlį, vadinamą paratraiku, kojas papildomai pritvirtiname, kad šios, neduok Dieve, neiškristų. Keleiviui nieko nereikia daryti, tik pasitikėti pilotu ir mėgautis“, – paaiškina ji.

Susitikimas su angelais

Kalbantis su Rimante Dievo vardas nuskamba ne kartą – sportininkei yra tekę patirti situacijų, nori nenori privertusių patikėti jo egzistavimu: „Tai buvo vienas pirmųjų mano skrydžių kalnuose Slovėnijoje. Papuoliau į audrą. Lietuvoje audros debesis galima pamatyti šiems dar esant toli arba tik pradėjusius augti. O kalnuose viskas vyksta labai greitai, kartais jau siaučiantis dangus slepiasi kitoje kalnų pusėje.

Pakilau, dangus buvo giedras, o po dešimties minučių – juodas. Kilo škvalas su labai labai stipriu lietumi ir vėju. Negalėjau nusileisti, ėmiau melstis.

Pasirodo, visą tą laiką mane stebėjo kalnų gelbėtojai ir po visko važiavo ieškoti mano kūno. Man esant danguje jokia aviacijos teorija nebegaliojo, neįmanoma moksliškai paaiškinti, kaip permirkęs nuo lietaus parasparnis vis dar skriejo. O prieš leidžiantis sparnas atsistatė ir nuleido mane kaip ant rankų. Netrukus pasirodė vaivorykštė ir garsiai ėmė skambėti bažnyčių varpai…

Jau būdama ant žemės ėmiau žnaibytis rankas, maniau, kad esu rojuje, o atvažiavusius gelbėtojus palaikiau angelais. Tačiau jie mane tikino, kad tai aš esu angelas, sugebėjęs ištrūkti iš audros…“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Savaitės orai: bus labai tvanku (7)

Pirmadienio dieną Lietuvoje bus nepastoviai debesuota. Daugelyje pietinių ir rytinių rajonų...

Keturių mažamečių mama kaimu grožisi valydama kaminą (48)

Vaikštome su Daiva Mikelioniene jos šeimos sodyboje Verstaminų kaime. Apžiūrėti visam turtui...

Prakeiksmas yra ne juokai: ar tai tikrovė, ar tik silpnų žmonių baimės? (112)

Kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas DELFI teigia, kad prakeikti galima tik tuos, kurie yra...

Turime dvi problemas – emigraciją į užsienį ir emigraciją į Vilnių (352)

Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Rygos įsikūrusio Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje...

Už Atlanto žalgirietis Daviesas – rezultatyvus ir naudingas draugiškame turnyre (7)

Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Brandonas Daviesas savaitgalį pradėjo kovas draugiškame...

Ligoninių pertvarka: žmonės bijo, kad susirgę nebeturės kur eiti (53)

Seimui rengiantis spręsti, ką daryti su prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymais pataisyti...

Jau po poros metų tokių specialistų paklausa išaugs triskart (16)

Vos už poros metų – 2020-aisiais – Lietuvoje reikės nemažiau kaip 300 informacinių sistemų,...

Po Trumpo ir Putino susitikimo – nedviprasmiškas JAV signalas Rusijai: mes jus stebime (737)

Ar Rusija, JAV prezidento nuomone, yra priešininkė? Tokio klausimo kelis sykius pastaruoju metu...

Gyvybingumu stebinantis interjeras: dizaineriai laužė visus stereotipus (8)

Įsiurbti į pilką didmiesčio kasdienybės rutiną dažnai pasvajojame apie pabėgimą į pavasario...

Į šią šalį verta vykti vien dėl maisto: viskas, ką būtina paragauti Portugalijoje (51)

Portugalijoje praleidau 12 dienų , gyvenau 3 miestuose, pamačiau labai daug, paragavau dar daugiau....